Viešosios politikos ir valdymo institutas / Institute of Public Policy and Management
Žmogiškųjų išteklių valdymas Lietuvos kariuomenėje: karininkų pasitenkinimo tarnyba ir lojalumo aspektaiItem type:ETD, [Human Resource Management in the Lithuanian Armed Forces: Aspects of Officer Job Satisfaction and Loyalty]magister thesis[2026][S003]Šmailienė, RenataPastaruoju metu stipriai besikeičianti geopolitinė situacija regione ir visame pasaulyje, įpareigoja Lietuvą stiprinti savo gynybinius pajėgumus, kurie apima ne tik infrastruktūros ir technikos tobulinimą, bet ir motyvuoto personalo parengimą ir jo išlaikymą tarnyboje. Jau kuris laikas stebimas karininkų grandies mažėjimas Lietuvos kariuomenėje (LK), kuriam įtakos, tikėtina turi karininkų pasitenkinimo tarnyba silpnėjimas. Atsižvelgiant į tai, būtina sutelkti daugiau dėmesio į žmogiškųjų išteklių valdymą (ŽIV) LK, identifikuoti karininkų pasitenkinimo tarnyba ir lojalumo mažėjimo faktorius ir paruošti aiškų priemonių planą šiai problemai spręsti. Problema: Kaip pasitenkinimas tarnyba ir lojalumas lemia karininkų trūkumą Lietuvos kariuomenėje? Tyrimo tikslas: Išanalizuoti veiksnius, darančius įtaką LK karininkų pasitenkinimui tarnyba ir lojalumui. Tyrimo uždaviniai: 1. Išnagrinėti žmogiškųjų išteklių valdymo politiką Lietuvos kariuomenėje. 2. Išnagrinėti pasitenkinimo darbu/tarnyba ir lojalumo organizacijai teorinius aspektus. 3. Išanalizuoti Lietuvos kariuomenės karininkų pasitenkinimą tarnyba ir lojalumą lemiančius veiksnius. 4. Identifikuoti veiksnius, sąlygojančius karininkų apsisprendimą pasitraukti iš tarnybos. Šiame baigiamajame magistro darbe tiriami LK karininkų pasitenkinimą tarnyba ir lojalumą lemiantys veiksniai ir kaip tai susiję su karininkų sprendimais palikti tarnybą. Darbą sudaro trys dalys: teorinės literatūros ir dokumentų analizė, metodologinė dalis, empirinio tyrimo aprašomoji dalis. Teorinėje darbo dalyje aptariami mokslinėje literatūroje nagrinėjami ŽIV aspektai viešajame sektoriuje ir LK. Aprašant ŽIV LK daug dėmesio skiriama karininkų karjeros modelio ir teikiamų socialinių garantijų aptarimui. Teorinėje pasitenkinimo darbu ir lojalumo aptarimo dalyje, atskleidžiama, kad tiek lojalumas, tiek pasitenkinimas tarnyba yra emocinės būsenos, priklausančios nuo vidinių individo savybių, vertybių ir požiūrių ir nuo aplink esančių veiksnių, tokių kaip darbo aplinka, komunikacija, santykiai su kolegomis, darbo įvertinimas, finansai ir t.t. Karių pasitenkinimui daug įtakos ir jų darbo specifika, o lojalumas svarbus siekiant užtikrinti misijos įgyvendinimą, sustiprini karių saugumo jausmą ir vienybę. Pasitenkinimas darbu vertinamas kaip darantis didelę įtaką individų (taip pat ir karių lojalumui), t.y. kuo pasitenkinimo lygis aukštesnis, tuo lojalumas didesnis. Kokybinio tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad labiausiai LK karininkų pasitenkinimo tarnybą mažėjimą lemia karininkų karjeros modelio įgyvendinimas, netinkama lyderystė, mikroklimatas ir vidinė komunikacija. Karjeros modelis vertinamas kaip neturintis ilgalaikės planavimo vizijos, stokojantis skaidrumo, nesuteikiantis stabilumo ir užtikrintumo jausmo. Vadų kompetencijų stoka, galios demonstravimas, neigiamos įtakos pavaldinių karjerai darymas – tokie veiksniai įvardijami kaip netinkamos lyderystės pavyzdžiai, turintys įtakos ir asmeniniam santykiui su vadovu, ir mikroklimatui daliniuose. Vidinė komunikacija – nepakankama, trūksta grįžtamojo ryšio, o, tyrimo duomenimis, stebima ir blogėjanti tendencija. Darbo užmokestis ir socialinės garantijos – pasitenkinimą stabilizuojantys veiksniai, nors darbo užmokestis ne visada vertinamas kaip proporcingas užduočių ir atsakomybių kiekiui. Pati karininko tarnyba yra kaip pasitenkinimą didinantis veiksnys, nes yra įdomi, suteikianti daug galimybių, nenuobodi. Pasitraukimą iš tarnybos dažniausiai lemia netinkamas žmogiškųjų išteklių valdymas, kuriame esminį vaidmenį vaidina karjeros modelis ir vadovavimas. Tuo tarpu karininkų lojalumui įtakos turi ne tik pasitenkinimas tarnyba. Dažniausiai lojalumas nulemiamas asmens vidinių, vertybinių nuostatų, tačiau egzistuoja ir lojalumas iš pragmatinių paskatų, lojalumas vadui ar privalomas lojalumas, kuomet priesaika įsipareigojama vykdyti visus nurodymus. Karininkų lojalumas ypatingai atsiskleidė per rekomendaciją rinktis karininko kelią, nes net ir nusivylus sistemos tam tikrais aspektais (ar visa sistema) rekomenduojama rinktis karininko profesiją.
9 Darnaus vystymosi principų užtikrinimas rengiant projektus logistikos sektoriujeItem type:ETD, [Ensuring the principles of sustainable development and preparation of projects in the logistics sector]magister thesis[2026][S003]Latvėnas, TadasLogistikos sektorius yra vienas svarbiausių sektorių ES ir Lietuvos ekonomikoje, sukuriantis 10 proc. BVP. Todėl tampa labai svarbu, kad logistikos įmonės Lietuvoje, įgyvendindamos projektus integruotų darnumo principus, kas leistų siekti ne tik ekonominės naudos, bet ir aplinkosaugos bei socialinių tikslų. Tyrimo problema. Kaip užtikrinti darnaus vystymosi principų įgyvendinimą rengiant projektus logistikos sektoriuje? Temos ištirtumas ir naujumas: Moksliniai tyrimai daugiausiai nagrinėja darnaus vystymosi principų įgyvendinimo aspektus logistikos įmonių veikloje. Tačiau trūksta tyrimų, kurie atskleistų kaip darnaus vystymosi principų įgyvendinimas logistikos įmonių įgyvendinamuose projektuose. Darbo tikslas – išnagrinėti darnaus vystymosi principų užtikrinimą rengiant projektus logistikos sektoriuje. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti įmonių socialinės atsakomybės ir darnaus vystymosi principų užtikrinimo teorinius aspektus; 2. Išanalizuoti darnaus vystymosi principų integravimo rengiant projektus teorinius aspektus; 3. Ištirti darnaus vystymosi užtikrinimą Lietuvos logistikos sektoriaus įmonių veikloje; 4. Ištirti darnaus vystymosi principų užtikrinimo aspektus, rengiant projektus Lietuvos logistikos sektoriuje; 5. Pateikti rekomendacijas skirtas užtikrinti darnaus vystymosi principų įgyvendinimą rengiant projektus logistikos sektoriuje. Darbo metodai – mokslinių tyrimų analizės ir sisteminimo metodai, kokybinis tyrimas (pusiau struktūrizuotas interviu), kiekybinis tyrimo metodas (anketinė apklausa), statistinė duomenų analizė. Rezultatai: Nustatyta, kad logistikos įmonių praktikoje rengiant projektus darnaus vystymosi principai dažniausiai integruojami į projekto tikslus ir siekiamus rezultatus arba integracija atliekama rengiamo projekto planavimo etape. Rengiamuose projektuose integruojami įvairūs darnaus vystymosi principai, tačiau prioritetinis jų yra ekonominė nauda. Šis principas derinamas su kitais, tokiais kaip projekto rizikos valdymas, skaidrumas, minimali žala aplinkai, socialinis priimtinumas (naudingumas). Socialiniai ir aplinkosauginiai darnaus vystymosi principai logistikos įmonių projektuose užtikrinami netolygiai. Išvados. Tyrimo rezultatai patvirtina poreikį stiprinti darnaus vystymosi principų įgyvendinimą logistikos įmonių rengiamuose projektuose.
6 Darbingo amžiaus širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas viešajame ir privačiame sektoriuoseItem type:ETD, [Assessment of Healthcare Service Quality for Working-Age Patients with Cardiovascular Diseases in the Public and Private Sectors]magister thesis[2026][S003]Svetikas, MatasDarbo tikslas: pritaikius SERVQUAL apklausos metodiką įvertinti ir palyginti darbingo amžiaus širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės lūkesčius ir faktines patirtis viešajame ir privačiame asmens sveikatos priežiūros sektoriuose. Darbo Uždaviniai : 1. Apžvelgti mokslinę literatūrą, nagrinėjančią sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimą bei pacientų pasitenkinimą viešajame ir privačiame sveikatos sektoriuje Lietuvoje ir pasaulyje, 2. Ištirti darbingo amžiaus pacientų sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis paslaugų kokybės lūkesčius ir faktines patirtis viešajame ir privačiame asmens sveikatos priežiūros sektoriuose, taikant SERVQUAL metodiką. 3. Apskaičiuoti ir palyginti SERVQUAL kokybės spragas tarp viešojo ir privataus ASPĮ sektoriaus, nustatant statistiškai reikšmingus skirtumus tarp pacientų lūkesčių ir faktinių patirčių. 4. Nustatyti demografinius, struktūrinius ir su paslaugomis susijusius veiksnius bei jų sąsajas, lemiančius darbingo amžiaus ŠKL pacientų paslaugų kokybės vertinimą viešajame ir privačiame ASPĮ sektoriuje. 5. Pateikti rekomendacijas viešajam ir privačiam sveikatos sektoriams remiantis ŠKL pacientų paslaugų kokybės vertinimu. Tyrimo metodai. Tyrime taikyta mokslinės literatūros ir teisės aktų analizė bei atliktas kiekybinis empirinis tyrimas. Duomenys rinkti anoniminės internetinės anketinės apklausos būdu, naudojant modifikuotą SERVQUAL klausimyną. Respondentų apklausa vykdyta: 2026-01-13 – 2026-03-25. Tyrime dalyvavo 465 respondentai. Tyriamoji imtis – Vilniuje gyvenantys darbingo amžiaus pacientai sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, kurie per pastaruosius 12 mėnesių naudojosi sveikatos priežiūros paslaugomis. Klausimynas apėmė penkias SERVQUAL dimensijas: materialinę aplinką, patikimumą, operatyvumą, užtikrintumą ir empatiją. Paslaugų kokybės vertė skaičiuota pagal formulę; patirtis - lūkestis = kokybės spraga (P – L). Duomenų analizė atlikta naudojant statistinės analizės „R commander“ ir „Excel 2016“ programas. Rezultatai. Viešajame sektoriuje prisirašę pacientai dažniau lankėsi gydymo įstaigose nei privataus sektoriaus pacientai (p < 0,05). Taip pat nustatyta, kad moterys dažniau nei vyrai lankėsi pas gydytoją kardiologą (p < 0,05). Vertinant prieinamumą pas gydytoją kardiologą, nustatyta ryški viešojo ir privataus sektorių atskirtis, viešajame sektoriuje apie 85 proc. pacientų vizito laukė ilgiau nei 2 mėnesius, o privačiame sektoriuje apie 91 proc. pacientų pas specialistą pateko per trumpesnį nei 2 mėnesių laikotarpį, skirtumas tarp sektorių buvo reikšmingas (p < 0,05). Ilgesnis laukimo laikas siejosi su prastesniu paslaugų kokybės vertinimu visose SERVQUAL dimensijose (p < 0,05). Abiejų sektorių pacientai sveikatos priežiūros paslaugoms kėlė aukštus lūkesčius, viešajame – 4,70 balo, privačiame – 4,76 balo. Svarbiausias abiejų sektorių pacientų lūkestis buvo gydytojų kompetencija, maždaug 93 proc. respondentų šiam aspektui skyrė aukščiausią įvertinimą. Abiejuose sektoriuose, visose penkiose SERVQUAL dimensijose nustatytos neigiamos kokybės spragos (p < 0,05). Didžiausia kokybės spraga nustatyta operatyvumo dimensijoje: viešajame sektoriuje ji siekė -1,52 balo, privačiame -1,13 balo. Labiausiai kritikuoti konkretūs aspektai buvo greitas patekimas pas gydytoją (-1,76 ir -1,17 balo) ir galimų vizito laikų pasirinkimas (-1,59 ir -1,16 balo). Privačiame sektoriuje kokybės spragos buvo statistiškai reikšmingai mažesnės nei viešajame patikimumo, operatyvumo, užtikrintumo ir materialinės aplinkos dimensijose, tuo tarpu empatijos dimensijoje reikšmingo skirtumo tarp sektorių nenustatyta. Vieninteliai aspektai, kuriuose privataus sektoriaus pacientų patirtys iš esmės atitiko lūkesčius, buvo privatumo gerbimas ir duomenų konfidencialumas bei įstaigos švara ir tvarka. Analizė parodė, kad viešajame sektoriuje didžiausią įtaką paslaugų kokybės vertinimui turėjo užtikrintumo dimensija, o privačiame sektoriuje – operatyvumo dimensija. Taip pat nustatyta, jog privataus sektoriaus pacientai statistiškai reikšmingai dažniau rekomenduotų savo gydymo įstaigą artimiesiems nei viešojo sektoriaus pacientai (94 proc. prieš 77,1 proc.) bei aukštesniu balu vertina jos paslaugas (4,10 prieš 3,66 balo, p < 0,05). Išvados. Pacientai tiek viešajame, tiek privačiame sveikatos priežiūros sektoriuose kelia labai aukštus lūkesčius, tačiau reali pacientų patirtis nuo jų atsilieka. Privataus sektoriaus paslaugos vertintos geriau, bet didžiausia abiejų sektorių problema išliko operatyvumo dimensija, ypatingai vizito laukimo laikas pas gydytoją ir ribotos vizitų pasirinkimo galimybės. Nustatyta, kad didžiausią įtaką sveikatos paslaugų kokybės vertinimui viešajame sektoriuje darė užtikrintumo dimensija, o privačiame sektoriuje – operatyvumo dimensija.
12 Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas medicininėje reabilitacijoje: pagrįsto teisingumo ir lygybės aspektaiItem type:ETD, [Access to healthcare services in medical rehabilitation: aspects of equity and equality]magister thesis[2026][S003]Aukštikalnis, TomasMagistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir įvertintas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas medicininėje reabilitacijoje, lygybės ir pagrįsto teisingumo principų kontekste Lietuvoje. Darbe analizuoti teoriniai lygybės ir pagrįsto teisingumo pagrindai, nagrinėta jų raiška sveikatos politikoje bei medicininėje reabilitacijoje, aptarti sisteminiai veiksniai, tokie kaip finansavimas, infrastruktūra, žmogiškieji ištekliai ir paslaugų organizavimas, formuojantys paslaugų prieinamumą. Empirinėje darbo dalyje, remiantis kiekybiniu tyrimu, analizuota pacientų patirtys ir vertinta lygybės bei pagrįsto teisingumo principų raiška teikiant medicininės reabilitacijos paslaugas.
9 Europos Sąjungos oro erdvės ribojimai Rusijai ir Baltarusijai saugumo konteksteItem type:ETD, [European Union Airspace Restrictions on Russia and Belarus in the Context of Security]magister thesis[2026][S002,S003]Graužinytė, DaliaMagistro baigiamojo darbo tema aktuali dėl kelių priežasčių: pirma, oro erdvės ribojimai daro tiesioginį poveikį tarptautiniam susisiekimui, globalioms tiekimo grandinėms ir aviacijos sektoriaus veiklai. Skrydžių maršrutų pailgėjimas, didesnės sąnaudos ir oro erdvės fragmentacija tampa reikšmingais iššūkiais oro bendrovėms ir valstybėms; antra, šios priemonės atspindi Europos Sąjungos siekį stiprinti savo, kaip geopolitinio veikėjo, poziciją, naudojant sankcijas kaip užsienio ir saugumo politikos instrumentą; trečia, oro erdvės ribojimai yra susiję su saugumo užtikrinimu, nes jie riboja potencialiai priešiškų valstybių prieigą prie strateginės infrastruktūros. Darbo objektas – Europos Sąjungos taikomi oro erdvės ribojimai Rusijai ir Baltarusijai. Darbo tikslas – išnagrinėti Europos Sąjungos taikomus oro erdvės ribojimus Rusijai ir Baltarusijai bei nurodyti kokį poveikį daro ir su kokiais iššūkiais susiduria civilinės aviacijos sauga ir saugumas. Darbo uždaviniai: išnagrinėti civilinės aviacijos saugos ir saugumo sampratą bei išskirti pagrindinius aviacijos saugos sistemos elementus; išanalizuoti oro erdvės kontrolės reikšmę nacionaliniam ir regioniniam saugumui bei nurodyti oro erdvės ribojimų tipus; išnagrinėti ES taikomų oro erdvės ribojimų teisinį pagrindą Rusijai ir Baltarusijai bei jų taikymo praktiką; atlikti ES taikomų oro erdvės ribojimų Rusijai ir Baltarusijai kokybinį tyrimą, nurodant jų poveikį civilinės aviacijos saugai. Darbo metodai: mokslinės literatūros teorinė apžvalga; dokumentų analizės metodas; lyginamasis tyrimo metodas Išvados. Atlikus ES taikomų oro erdvės ribojimų Rusijai ir Baltarusijai kokybinį tyrimą nustatyta, kad šie ribojimai turėjo reikšmingą poveikį civilinės aviacijos saugai ir operaciniam efektyvumui. Rusijos atveju poveikis buvo sisteminis ir globalus – pasireiškė per maršrutų pailgėjimą, techninės priežiūros grandinės sutrikimą, sertifikavimo sistemos fragmentaciją ir orlaivių techninės būklės ilgalaikę degradaciją. Baltarusijos atveju poveikis buvo regioninio masto, tačiau vis tiek reikšmingas, ypač techninės priežiūros prieigos ir sertifikavimo ribojimų srityje. Abiem atvejais nustatyta, kad aviacijos sistema tapo labiau priklausoma nuo geopolitinių sprendimų, o jos atsparumas išoriniams šokams sumažėjo. Taip pat identifikuota, kad nors trumpuoju laikotarpiu avarijų statistinis augimas nefiksuotas, ilgalaikėje perspektyvoje didėja techninės rizikos kaupimosi tikimybė dėl „uždelsto poveikio“ mechanizmų.
3 10 Skaitmenizuotos sveikatos naudotojų poreikių ir politikos prioritetų derinimasItem type:ETD, [Alignment of Digitized Health Policy and User Priorities]magister thesis[2026][S003]Jankauskaitė, GretaTokios priežastys, kaip senstanti visuomenė, poliligotumas, nesveikas gyvenimo būdas sąlygoja išaugusį sveikatos priežiūros paslaugų poreikį. Skaitmeninė sveikatos transformacija sudaro sąlygas didinti sveikatos sistemų efektyvumą. Skaitmenizuota sveikata, pavyzdžiui, telemedicina ar elektroniniai sveikatos įrašai, padeda gerinti pacientų priežiūrą ir sveikatos duomenų valdymą. Norint sėkmingai diegti ir užtikrinti skaitmeninių sprendimų ilgalaikį pritaikymą praktikoje, būtina nuolat analizuoti naudotojų poreikius, įgūdžius ir lūkesčius. Siekiant pilnai įgalinti pacientus ir asmens sveikatos priežiūros specialistus naudotis skaitmenizuota sveikata labai svarbu, kad sistema naudotojams būtų suprantama ir patogi. Nors Lietuvoje skaitmenizuotos sveikatos politika yra formuojama sparčiai, nėra aišku, kaip priimami sprendimai dera su realiais pacientų ar asmens sveikatos priežiūros specialistų poreikiais. Dėl šio neatitikimo kyla rizika, kad kuriamos skaitmeninės paslaugos bus mažai naudojamos, neefektyvios arba nepritaikytos praktiniams darbo procesams. Šio darbo tikslas – įvertinti, kaip Lietuvos skaitmenizuotos sveikatos politikos prioritetai dera su pacientų ir asmens sveikatos priežiūros specialistų poreikiais. Tyrimo uždaviniai: 1) Įvertinti Lietuvos skaitmenizuotos sveikatos politikos prioritetų formavimą; 2) Nustatyti skaitmenizuotos sveikatos sistemos naudotojų poreikius; 3) Įvertinti skaitmenizuotos sveikatos politikos prioritetų ir naudotojų poreikių derinimo procesą; 4) Identifikuoti esminius atitikimus ir neatitikimus tarp politikos strateginių prioritetų ir naudotojų poreikių. Tyrime taikyti kokybiniai ir kiekybiniai tyrimo metodai. Kokybinio tyrimo metu buvo atlikti trys sveikatos politikos formuotojų interviu. Kiekybinio tyrimo metu buvo atlikta naudotojų anketinė apklausą (n=398 pacientai; n=215 asmens sveikatos priežiūros specialistai). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad technologiniu ir funkciniu požiūriu skaitmenizuotos sveikatos naudotojų poreikiai ir politikos prioritetai iš dalies sutampa. Laboratorinių tyrimų rezultatų prieinamumas, sveikatos duomenų prieinamumas, IPR IS matomi kaip svarbios prioritetinės skaitmenizuotos sveikatos tobulinimo sritys tiek politikos formuotojų, tiek naudotojų. Naudotojai tikisi paprasto, greito ir patikimo skaitmenizuotos sveikatos sistemos veikimo, tačiau Lietuvos politikos įgyvendinimo praktikoje išryškėja disbalansas tarp techninių infrastruktūrinių sprendimų plėtros ir naudotojo patirties stiprinimo: dominuoja technologiniai ir instituciniai prioritetai, o naudotojo dimensijai skiriama tik dalinė, fragmentiška reikšmė. Tai rodo ribotą į naudotoją orientuoto (angl. human-centred design) dizaino principo taikymą sveikatos skaitmenizavimo politikos procese. Nors formaliai politikos prioritetai iš dalies sutampa su naudotojų poreikiais, praktinis įgyvendinimas nepakankamai atspindi naudotojų patogumo ir įtraukties aspektus. Nustatyta, kad nėra aiškaus proceso, įtraukiančio naudotojus į skaitmenizuotos sveikatos prioritetų nustatymą ir skaitmenizuotos sveikatos vystymą. Naudotojų įtraukimas vyksta fragmentiškai, trūksta sistemingo naudotojų grįžtamojo ryšio rinkimo bei informacijos ir mokymų, skirtų didinti naudotojų gebėjimą naudotis skaitmenizuota sveikatos sistema.
30 Management Strategies for Enhancing Fan Engagement in Professional Basketball: The Case of EuroleagueItem type:ETD, [Valdymo strategijos, skirtos stiprinti gerbėjų įsitraukimą į profesionalų krepšinį: Eurolygos atvejis]magister thesis[2025][S003]Gaal, Kinga-.
18 Fizinio neaktyvumo priežastys ir skatinimo priemonės vyresnio amžiaus gyventojams: Kaišiadorių miesto atvejo analizėItem type:ETD, [Causes of Physical Inactivity and Measures of Promotion for Elderly Residents: Case Analysis of the City of Kaišiadorys]magister thesis[2025][S003]Tamulevičius, DainiusDarbo aktualumas. Vyresnio amžiaus asmenų fizinio aktyvumo skatinimas yra svarbi visuomenės sveikatos strategijos dalis, ypač mažesniuose miestuose, kur infrastruktūros ir socialinės paramos trūkumai gali riboti judėjimą. Kaišiadorių miesto kontekste šioje srityje egzistuojantys barjerai ir motyvatoriai iki šiol buvo menkai ištirti. Darbo problema. Vidiniai (fiziologiniai ir psichologiniai) bei išoriniai (socialiniai, aplinkos ir sezoniniai) veiksniai trukdo arba skatina Kaišiadorių miesto 55 metų ir vyresnius gyventojus būti fiziškai aktyviais. Darbo tikslas. Įvertinti pagrindines fizinio neaktyvumo priežastis tarp vyresnio amžiaus Kaišiadorių miesto gyventojų, siekiant parinkti tinkamas priemones fiziniam aktyvumui skatinti. Darbo uždaviniai: 1) Išnagrinėti mokslinę literatūrą apie fizinio aktyvumo reikšmę vyresnio amžiaus žmonėms; 2) Apžvelgti pagrindines fizinio neaktyvumo priežastis ir jų sąsajas su sveikatos, socialiniais bei psichologiniais veiksniais; 3) Išanalizuoti fizinio neaktyvumo veiksnius tarp vyresnio amžiaus Kaišiadorių gyventojų. Tyrimo metodai. Duomenys surinkti 2025 m. gegužę, taikant pusiau struktūruotus asinchroninius interviu raštu elektroniniu paštu ir įtraukiant 16 tiriamųjų (8 moterys, 8 vyrai) su skirtinga socialine, sveikatos ir užimtumo padėtimi. Klausimyną sudarė 14 atvirų klausimų tematiniuose blokuose: įžanga/kontekstas, dabartinė fizinė veikla, barjerai, motyvatoriai, aplinka ir paslaugos, informacija ir žinios, siūlomi sprendimai ir sociodemografiniai duomenys. Rezultatai. Duomenų analizė atskleidė tris pagrindinius veiksnius: fiziologinius pojūčius (sąnarių skausmas, nuovargis); psichologiniai aspektus (motyvacijos stoka, kritimo baimė); socialinė aplinkos aspektus (šeimos ir draugų palaikymas ir izoliacija). Sezoninės sąlygos: pavasarį–vasarą skatina aktyvumą, žiemą – slidūs takai slopina. Vidinį norą judėti stiprina geresnė savijauta, išorinį – artimųjų palaikymas. Respondentai pabrėžė bendrus pasivaikščiojimus, vandens mankštą ir sveikatos paskaitas kaip veiksmingiausias skatinimo priemones. Išvados. Kompleksinis požiūris, apimantis fiziologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių valdymą, sezoninį saugumą bei objektyvų grįžtamąjį ryšį yra būtinas vyresnio amžiaus gyventojų aktyvumo didinimui. Praktinės rekomendacijos – barstyti takus ir organizuoti kritimo prevencijos mokymus du kartus per metus pradėti universalios sporto arenos statybas, įdiegti žingsnių stebėjimo programas, rengti varžybas ir kasmėnesinius žygius, skatinti informacijos sklaidą per motyvacines žinutes ir seminarus apie išmaniąsias programėles bei kas dvejus metus kartoti tyrimą su kiekybine apklausa.
13 Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos įgyvendinimas X klinikų kardiologijos ir angiologijos centro Prevencinės kardiologijos skyriujeItem type:ETD, [Implementation of the Cardiovascular Disease Prevention Program in the Preventive Cardiology Department of the Cardiology and Angiology Center at X Clinics]magister thesis[2025][S003]Linkevičienė, IndrėMagistro baigiamajame darbe analizuojamas ŠKL prevencinės programos įgyvendinimas X klinikų prevencinės kardiologijos skyriuje. Vertinamas programos efektyvumas bei su jo įgyvendinimu susiję iššūkiai. Tyrimo objektas - ŠKL prevencinės programos įgyvendinimas X klinikų prevencinės kardiologijos skyriuje. Tyrime analizuojami tiek specialistų, tiek pacientų požiūriai į programos įgyvendinimą. Tyrimo objektas apima vertinimą ir specialistų bei pacientų požiūrį į programą. Naudoti sisteminiai mokslinės literatūros analizės, teisės aktų apžvalgos, anketinių apklausų, struktūruoto interviu bei turinio analizės metodai. Duomenys apdoroti taikant SPSS programą. Atliktos anketinės analizė metu išryškėję pasiūlymai gerinant ŠKL prevencinės programos įgyvendinimą X klinikų kardiologijos ir angiologijos centro prevencinės kardiologijos skyriuje susiję su laukimo laiko ir eilių siekiant patekti pas gydytoją pasitikrinant ŠKL rizikos lygį trumpinimu. Tai aktualizuoja ŠKL programos prieinamumo gerinimo pacientams klausimą. Atliktas interviu parodė, kad ŠKL prevencinė programa, įgyvendinama X klinikų Prevencinės kardiologijos skyriuje yra naudinga pacientams. Pastebimas pacientų fiziologinių rodiklių pagerėjimas. Gauti duomenys gali būti naudingi sveikatos priežiūros įstaigoms, siekiančioms tobulinti ŠKL prevencijos paslaugų kokybę, informuoti pacientus bei skatinti jų įsitraukimą. Remiantis tyrimo išvadomis, pateiktos rekomendacijos dėl programos įgyvendinimo efektyvumo.
41 Inovatyvių priemonių panaudojimas gerinant priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos įgyvendinimą LietuvojeItem type:ETD, [Application of Innovative Measures to Improve the Implementation of the Prostate Cancer Prevention Program in Lithuania]magister thesis[2025][S003]Karpenkova, MarijaDarbo tikslas – įvertinti, kokių inovatyvių priemonių integravimas į priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinės programos įgyvendinimą galėtų daryti įtaką Lietuvos vyrų dalyvavimui šioje prevencinėje programoje. Tyrimo objektas – inovatyvios priemonės, skirtos programos įgyvendinimui ir optimizavimui. Darbe analizuojamos inovatyvių priemonių taikymo galimybės Lietuvos priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinės programos kontekste. Tyrime taikytas mišrus metodologinis požiūris – atlikti kokybiniai interviu su politikos formuotojais ir sveikatos specialistais bei kiekybinė IT specialistų apklausa. Rezultatai atskleidė, kad skaitmeniniai sprendimai, tarpsektorinis bendradarbiavimas ir tikslinė informavimo politika gali pagerinti programos rodiklius ir padidinti tikslinės grupės vyrų dalyvavimą. Pateikiamos praktinės rekomendacijos inovacijų integravimui į vėžio prevencijos politiką.
16