Railienė, Asta
Ugdymo karjerai paslaugos pradinėje mokykloje: karjeros specialistų patirtisItem type:ETD, [Career Education Services in Primary School: The Experience of a Career Counselor]magister thesis[2026][S007]Jasienė, TomaTikslas yra išanalizuoti ugdymo karjerai ypatumus pradinėje mokykloje. Tiriamieji: pradinės mokyklos karjeros specialistai. Darbo metodai. Mokslinės literatūros analizė, pusiau struktūruotas interviu. Tyrimo metu buvo apklausti 5 karjeros specialistai dirbantys su pradinių klasių mokiniais. Tyrimo rezultatai. Karjeros specialistai labiau vadovaujasi šiuolaikine karjeros samprata. Ugdymo karjerai veiklos dažniausiai įgyvendinamas per renginius, integracija. Taikomi aktyvūs ir patyriminiai metodai, kurie skatina mokinių įsitraukimą, motyvaciją bei socialinių gebėjimų ugdymą. Karjeros specialistai nurodė, kad svarbų vaidmenį ugdymo karjerai prakinių klasių lygmenyje turi bendradarbiavimas su mokinių tėvais, vyresnių klasių mokiniais. Tačiau išryškėjo iš pagrindiniai iššūkiai – ugdymo karjerai veiklų fragmentiškumas, metodinių priemonių stoka ir nepakankamas bendradarbiavimas mokyklos viduje.
5 18 - magister thesis[2026][S007]Velaniškė, Marina
Darbo tema: aštuntų klasių mokinių karjeros lūkesčiai Tyrimo tikslas – teoriškai ir empiriškai pagrįsti aštuntų klasių mokinių karjeros lūkesčius ir juos sąlygojančius veiksnius. Tyrimo uždaviniai: 4. Išanalizuoti karjeros lūkesčių sampratą šiuolaikinės karjeros sampratos kontekste. 5. Teoriškai pagrįsti vidinius ir išorinius veiksnius, sąlygojančius karjeros lūkesčių formavimąsi. 6. Ištirti Panevėžio miesto aštuntų klasių mokinių karjeros lūkesčius ir juos sąlygojančius veiksnius. Darbo metodai: • Mokslinės literatūros, norminių dokumentų analizė taikyta siekiant pagrįsti karjeros lūkesčių sampratą šiuolaikinės karjeros paradigmos kontekste ir teoriškai pagrįsti veiksnius, turinčius įtakos karjeros lūkesčių formavimuisi. • Anoniminės internetinės apklausos metodas taikytas siekiant ištirti Panevėžio miesto aštuntų klasių mokinių karjeros lūkesčius ir juos sąlygojančius veiksnius. • Empirinio tyrimo duomenų analizei taikyta kiekybinė duomenų analizė, naudojat statistinius metodus. Duomenys apdoroti taikant aprašomąją statistiką ir inferencinės statistikos metodus. Duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistik 31.0 versiją. Tyrimo rezultatai: Atliktas tyrimas atskleidė, kad aštuntos klasės mokiniai pritaria šiuolaikinės karjeros sampratai, o jų karjeros lūkesčiams daro poveikį vidinių ir išorinių veiksnių sąveika. Vidiniai veiksniai vaidina reikšmingą vaidmenį mokinių karjeros lūkesčių formavimosi procese. Nustatyta, kad tokie elementai kaip planavimo įgūdžiai, pasitikėjimas savimi ir sprendimų priėmimo gebėjimai yra reikšmingi paaugliams. Prie išorinių veiksnių didžiausia įtaką daro šeima, tėvų palaikymas ir domėjimasis vaiko karjeros lūkesčiais, vidutinę mokykla bei mokytojai ir socialiniai tinklai, o mažiausia draugų priimami karjeros sprendimai.
4 23 Multimodalaus ugdymo koncepcija grįstos skaitmeninės mokymo(si) priemonės: skaitmeninės platformos „smagu skaityti“ atvejisItem type:ETD, [Digital teaching/learning tools based on the concept of multimodal education: the case of the "fun to read" digital platform]magister thesis[2025][S007,S003]Kričena, PetrasSkaitmeninės mokymo(si) priemonės išplečia mokymo ir mokymosi turinio, formų ir prieinamumo galimybes. Jų taikymas įgalina ugdymo procese naudoti informaciją įvairiais būdais: gestais, vaizdiniais, garsiniais kūriniais, tekstine informacija ir daugialypės terpės priemonėmis. Taigi, aktualizuojama multimodalumo koncepcija, pabrėžianti, kad informacijos pateikimas skirtingais būdais, jų deriniai plėtoja mokymo galimybes ir kuria mokymosi prieigos taškų įvairovę. Darbo objektas - multimodalaus ugdymo elementų raiška skaitmeninėje platformoje „Smagu skaityti“. Darbo tikslas - išanalizuoti multimodalaus ugdymo koncepcija grįstų skaitmeninių mokymo(si) priemonių ypatumus. Siekiant šio tikslo darbe kelti uždaviniai: atlikti multimodalaus ugdymo koncepcijos teorinį pagrindimą; aptarti skaitmeninio mokymo(si) priemonių sampratą, bruožus ir svarbą ugdymo procese; išanalizuoti multimodalaus ugdymo elementų taikymo skaitmeninėse mokymo(si) priemonėse charakteristikas; ištirti multimodalaus ugdymo elementų raišką skaitmeninėje platformoje „Smagu skaityti“. Darbe taikyti tyrimo metodai: mokslinės literatūros, norminių dokumentų analizė, instrumentinis vieno atvejo tyrimas, kiekybinė ir kokybinė turinio (content) analizė. Tyrimo rezultatų analizė atskleidė kad: nors suskaitmenintų knygų pateikimo struktūra platformoje „Smagu skaityti“ vienoda, tačiau jų atitiktis originaliai knygos struktūrai techniškai skiriasi. Knygų tyrinys papildytas skirtingu kiekiu skirtingo tipo užduotimis, tačiau yra keletas techninių trūkumų. Platformos funkcionalumą didina įdiegta galimybė filtruoti užduotis apjungiant abu parametrus, tačiau didžioji dalis filtrų pateikiami kartu nėra atliepti užduotimis, taigi toks filtravimas iš esmės neveikia. Skaitmeninių užduočių turinys atliepia keturias ugdymo sritis: meninis, matematinis, gamtamokslis ir visuomeninis ugdymas. Multimodalaus ugdymo koncepcija reiškiasi per tiesioginį multimodalumą ir personalizavimą. Pritaikytas skirtingų poreikių asmenims: specialioje įrankių juostoje yra numatyta turinio, spalvų ir įrankių valdymo galimybė, vaizdinėje medžiagoje pateikiama ją papildanti tekstinė ir garsinė informacija. Multimodalaus ugdymo koncepcija skaitmeninėje platformoje reiškiasi per skaitmeninių užduočių turinį (faktinės, procedūrinės, konceptualios) ir interaktyvumą (pasyvus, ribotas, sudėtingas interaktyvumo lygmuo).
20 78 Ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje teikiamos pagalbos pradedančiajam pedagogui ypatumaiItem type:ETD, [The Specifics of Support Provided to Novice Teachers in Preschool Education Institutions]magister thesis[2025][S007,S003]Kavaliauskaitė, SandraMagistro darbo tema – ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje teikiamos pagalbos pradedančiajam pedagogui ypatumai. Ši tema yra aktuali šiandienos švietimo kontekste. Vis dažniau keliami klausimai dėl pedagogų profesinės adaptacijos, darbo tęstinumo bei paramos sistemos veiksmingumo. Pirmuosius žingsnius pedagoginėje veikloje žengiantis pradedantysis pedagogas susiduria su įvairiais emociniais, psichologiniais, organizaciniais ir profesiniais iššūkiais. Jų įveikimas priklauso ne tik nuo individualių ar asmeninių gebėjimų bei pasirengimo, bet ir nuo pagalbos sistemos, veikiančios ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje – jos struktūros, prieinamumo bei atitikties realiems poreikiams. Tinkamai organizuotos ir kryptingai taikomos įvairiapusės pagalbos strategijos yra vienas iš pagrindinių veiksnių, padedančių pradedančiajam pedagogui sėkmingai integruotis bendruomenėje, kuriant profesinius santykius ir formuojant savo, kaip pedagogo, profesinę tapatybę. Temos aktualumą lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai: dažnas pradedančiųjų pedagogų pasitraukimas iš profesijos dar ankstyvuoju karjeros etapu, nepakankamai koordinuota bei išplėtota pagalbos sistema ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir vis ryškėjantis poreikis užtikrinti kokybišką profesinį palaikymą. Naujausiuose tyrimuose vis dažniau akcentuojama kolegialios pagalbos, mentorystės ir švietimo įstaigų vadovų palaikymo svarba, tačiau praktikoje šios pagalbos formos neretai veikia fragmentiškai arba nevisiškai atitinka pradedančiųjų pedagogų lūkesčius. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, keliami šie probleminiai klausimai: kokia pagalba teikiama pradedantiesiems pedagogams ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje ir kokios teikiamos pagalbos formos reiškiasi praktikoje? Kaip pradedantieji pedagogai vertina jiems teikiamą pagalbą? Kokių pagalbos formų ar priemonių jiems reikėtų, siekiant geresnės profesinės integracijos švietimo sistemoje? Darbo tikslas – Išanalizuoti ikimokyklinėse ugdymo įstaigose taikomos pagalbos pradedančiajam pedagogui raišką. Darbo uždaviniai: 1. Aptarti pradedančiojo pedagogo charakteristiką. 2. Išanalizuoti pagalbos strategijų, taikomų pradedančiajam pedagogui įvairovę. 3. Atskleisti pradedančiųjų pedagogų gaunamos pagalbos patirtis ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje. Informacijos rinkimo ir tyrimo metodai: mokslinių šaltinių ir metodinės literatūros analizė, interviu (kokybinis tyrimas, atskleidžiantis pradedančiųjų pedagogų gaunamos pagalbos patirtis ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje), gauti rezultatai išanalizuoti (angl. content) metodu, pateiktos išvados ir rekomendacijos skirtos pradedantiesiems pedagogams dirbantiems ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, ikimokyklinių ugdymo įstaigų vadovams bei mentoriams. Atliktas pradedančiųjų pedagogų patirčių tyrimas parodė gaunamos ir trūkstamos pagalbos svarbą ir naudą pradedančiojo pedagogo profesiniam tobulėjimui. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dauguma pradedančiųjų pedagogų teigiamai vertina kolegų bendradarbiavimą ir emocinį palaikymą, tačiau išryškėjo aiškios, struktūruotos pagalbos trūkumas. Tyrimo dalyviai pasigedo nuoseklios įvedimo programos, individualizuotos mentorystės, reguliaraus grįžtamojo ryšio bei sistemingos metodinės pagalbos.
10 49 Ikimokyklinio amžiaus vaikų pažangos ir pasiekimų stebėsenos ypatumaiItem type:ETD, [Features of observing the progress and achievements of preschool-age children]magister thesis[2025][S007,S003]Lukšytė, InaIkimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas laikomas svarbiu ir visapusiško augimo pagrindu, todėl vaikų pažangos ir pasiekimų stebėsena tampa itin aktuali šiuolaikiniame ugdymo procese. Ankstyvojoje vaikystėje formuojasi pagrindiniai gebėjimai, lemiantys tolimesnę vaiko sėkmę ugdyme, o efektyvi stebėsena leidžia pedagogams priimti tikslingus sprendimus, pritaikyti ugdymą individualiems vaiko poreikiams ir laiku reaguoti į raidos pokyčius. Darbo objektas- ikimokyklinio amžiaus vaikų pažangos ir pasiekimų stebėsena. Tikslas išanalizuoti pažangos ir pasiekimų stebėsenos ypatumus ikimokykliniame ugdyme. Siekiant šio tikslo, darbe kelti šie uždaviniai: atlikti pažangos ir pasiekimų stebėsenos teorinį pagrindą; aptarti ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų stebėsenos charakteristikas; ištirti pažangos ir pasiekimų raišką mokytojų pedagoginėje dokumentacijoje. Darbe taikyti tyrimo metodai: mokslinės literatūros, norminių dokumentų analizė, kokybinis dokumentų tyrimas, taikant pedagoginės dokumentacijos analizę. Tyrimų rezultatų analizė atskleidė, kad mokytojai taiko įvairius stebėsenos būdus- tiek planuotus, tiek spontaniškus, tačiau stebėta dokumentavimo nenuoseklumo, metodų ribotumo ir sistemingumo stokos. Dažniausiai fiksuojami vaikų pasiekimai, susiję su socialine ir komunikacine raida, tačiau ne visada apimamos visos ugdymo sritys. Mokytojų stebėsenos dokumentacija rodo, kad dažniausiai fiksuojami pasiekimai socialinės, komunikacinės ir pažintinės raidos srityse, tačiau ne visos sritys atliepiamos vienodai. Dokumentavimas grindžiamas aprašomaisiais įrašais, tačiau pasitaiko nenuoseklumo ir informacijos pasikartojimo. Stebėsenos forma dažniausiai nėra standartizuota- naudojami skirtingi vertinimo lapai, ataskaitos ir laisvos formos pastabos. Nors kai kuriose įstaigose taikomos periodinės apibendrinimo struktūros, duomenų analizė dažnai nevykdoma sistemingai. Pedagogų dokumentacijoje trūksta apgalvotų įžvalgų apie vaikų pažangą. Bendradarbiavimas su šeima dokumentuose įvardijamas, tačiau įrodymai apie informacijos pasidalijimą dažniausiai fragmentiški.
28 80 Kolegialus mokymasis kaip pedagogo profesinio augimo prielaida: pradinio ugdymo pedagogų patirtisItem type:ETD, [Collegial learning as a prerequisite for the professional development of teachers: experiences of primary teachers]master thesis[2024][S007,S003]Dambrauskaitė, AgnėĮprasta manyti, kad profesinis tobulėjimas pasyvi pedagogo veikla, kurios metu dalyvaujama išorinėse intervencijose (kursuose, seminaruose, mokymuose) įgūdžiams tobulinti (Brandišauskienė ir kt., 2021). Tačiau dalis mokslininkų profesinį tobulėjimą apibrėžia, kaip ilgalaikį procesą, kurio metu mokomasi, konstruojamos naujos žinios per patirtis, socialiai sąveikaujama, mokomasi kasdienių veiklų metu (Brandišauskienė ir kt., 2021; Palaniandy, 2017). Pedagogai dirba ir mokosi kolegiškose bendruomenėse, kuriose: dalinamasi patirtimis, reflektuojama, sprendžiamos problemos, kuriamos bendros žinios, diegiamos naujovės (Monkevičius ir Čiužas, 2015; Rogozina, 2010; Nordgren ir kt., 2021; Miltenienė ir Daniutė, 2014; Petronienė ir Šatienė, 2022). Siekiant įvertinti anksčiau minėtų mokslininkų teiginius dėl kolegialaus mokymosi naudos pradinio ugdymo pedagogų profesiniam tobulėjimui, šiame darbe pasirinkta išnagrinėti šias problemas: 1.Kokia yra pradinio ugdymo pedagogų kolegialaus mokymosi praktika? 2.Kokia yra kolegialaus mokymosi vieta profesinio tobulėjimo kontekste? Nagrinėjimui pasirinktas tyrimo objektas ‒ pradinio ugdymo pedagogų kolegialaus mokymosi patirtis. Tyrimo tikslais – atskleisti kolegialaus mokymosi, kaip pedagogo profesinio augimo prielaidos, raišką. Tyrimo uždaviniai: 1.Aptarti pradinio ugdymo ypatumus. 2. Išanalizuoti kolegialaus mokymosi bruožus pedagogų profesinio tobulinimosi kontekste. 3.Atskleisti pradinio ugdymo pedagogų kolegialaus mokymosi patirtis. Informacijos rinkimo ir tyrimo metodai: Mokslinių šaltinių ir metodinės literatūros analizė, interviu (kokybinis tyrimas, atskleidžiantis pradinio ugdymo pedagogų kolegialaus mokymosi patirtį ir naudą profesinio tobulėjimo kontekste), gauti rezultatai išanalizuoti Content metodu, pateiktos išvados ir rekomendacijos skirtos pradinio ugdymo pedagogams ir įstaigų vadovams. Atliktas kolegialaus mokymosi patirčių tyrimas parodė šio mokymosi būdo naudą pradinio ugdymo pedagogų profesiniam tobulėjimui (kompetencijų plėtra: emocinių, darbo komandoje, bendravimo ir kritinio mąstymo; ir kitos naudos: naujos žinios, dalinimasis patirtimis, tikslų išsikėlimas, bendruomeniškumas, nuolatinis mokymasis).
37 8 Skaitmeninių mokymo(si) priemonių ir įrankių taikymo ypatumai ikimokykliniame ugdymeItem type:ETD, [Peculiarities of the application of digital educational tools and tools on preschool education]master thesis[2024][S007]Markina, OksanaMagistro darbo tema skaitmeninių mokymo(si) priemonių ir įrankių taikymo ypatumai iki- mokykliniame ugdyme yra aktuali šiuolaikinėje technologijų amžiaus visuomenėje ir šiuolaikinių vaikų ugdyme. Ugdymo proceso modernizavimas glaudžiai siejasi su inovatyviais ir interaktyviais ugdymo būdais. Pastarųjų metų tyrimuose ypatingai akcentuojama pedagogo vaidmens svarba realizuojant skaitmeninėmis technologijomis grįstą ugdymo(si) turinį. Daugelis mokslininkų mano, kad šiuolaikinis pedagogas privalo ne tik suteikti vaikams kokybišką modernų ugdymą, atitinkantį pačių vaikų ir visuomenes poreikius, bet ir taikyti šiuolaikiškus ir naujausius ugdymo(si) metodus: mokėti naudotis įvairiomis skaitmeninėmis priemonėmis ir tinkamai jas parinkti. Remiantis šiais duomenimis, buvo iškelta tyrimo problema, formuluojama klausimais: kokias skaitmenines mokymo(si) priemones ir įrankius ikimokyklinio ugdymo pedagogai taiko savo praktikoje? kokios priemonės pasiteisina? kokių iššūkių kyla? kaip tobulina savo skaitmenines kompetencijas? kokias skaitmenines mokymo(si) priemones ir įrankius pasirenka, kad ugdymo(si) procesas būtų kuo efektyvesnis ir suteiktų naudingus įgūdžius bei gebėjimus ikimokyklinio amžiaus vaikams? kokią naudą vaikui ir pačiam ugdymo(si )procesui turi skaitmeninių mokymo(si) priemonių ir įrankių taikymas? kokią pastebi skaitmeninių mokymo(si) priemonių ir įrankių taikymo neigiamą įtaką vaikų mokymo(si) pasiekimams? Tyrimo objektas – skaitmeninių mokymo(si) priemonių ir įrankių taikymo ypatumai ikimokykliniame ugdyme. Šio tyrimo tikslas – atskleisti ikimokyklinio ugdymo pedagogų požiūrį į skaitmeninių mokymo(si) priemonių ir įrankių taikymo ypatumus ikimokykliniame ugdyme. Taip pat buvo iškelti tyrimo uždaviniai: aptarti ikimokyklinio ugdymo charakteristiką, apžvelgti skaitmeninių mokymo(si) priemonių sampratą, bruožus bei įvairovę ikimokyklinio ugdymo kontekste, ištirti iki- mokyklinio ugdymo pedagogų požiūrį į skaitmeninių mokymo(si) priemonių ir įrankių taikymą iki- mokykliniame ugdyme. Tyrimo metodika: mokslinės literatūros, aktualių švietimo norminių dokumentų analizė, anketinės apklausos metodas, statistinių duomenų analizė, skaitmeninio vidurkio apskaičiavimas (angl. Mean Rank), klausimo patikimumui nustatymo metodas (Cronbacho alfa koeficientas), dviejų ir daugiau nepriklausomų imčių lyginimas pagal Kruskal – Walis testą. Empirinio tyrimo metu buvo iškelta pagrindinė hipotezė: didžiausias privalumas, naudojant skaitmenines mokymo(si) priemones ir įrankius ikimokykliniame ugdymo procese, yra vaiko mokymo(si) skatinimas. Kelta hipotezė pasitvirtino, pedagogai, kurie dirba su 4-5 metų amžiaus ugdytiniais, dažniau nei kiti pedagogai pagrindiniais skaitmeninių mokymo(si) priemonių ir įrankių privalumais laiko vaiko mokymo(si) skatinimą. Taip pat tyrimo metu buvo nustatyta, kad dažniausia priežastis, skatinanti pedagogus taikyti skaitmenines mokymo(si) priemones ir įrankius ikimokykliniame ugdyme, yra sparti skaitmeninių technologijų sklaida ir pažanga. Pedagogai įžvelgia skaitmeninių mokymo(si) priemonių ir įrankių taikymo prasmę ikimokyklinio ugdymo procese. Jie mano, jog skaitmeninio raštingumo kompetencija yra labai svarbi jų darbo praktikoje, o pagrindinis kriterijus, pagal kurį ikimokyklinio ugdymo pedagogai pasirenka skaitmenines mokymo(si) priemones ir įrankius, yra atliepti vaiko raidos ir mokymo(si) ypatumus. Magistrinio darbo pabaigoje pateikiamos rekomendacijos, susijusios su ikimokyklinio ugdymo pedagogų skaitmeninio raštingumo kompetencijos didinimu, ikimokyklinio ugdymo įstaigos administracijos aktyviu dalyvavimu šiame procese ir metodinių priemonių kūrimui bei finansinių išteklių skyrimui.
95 17 Karjeros kompetencijų ugdymas lietuvių kalbos ir literatūros pamokose 5-8 klasėseItem type:ETD, [Development of career competences in Lithuanian and literature classes in 5-8 forms]master thesis[2024][S003,S007]Antanevičienė, JolitaMagistro darbo tema ,,Karjeros kompetencijų ugdymas lietuvių kalbos ir literatūros pamokose 5-8 klasėse“. Šio darbo tikslas – atskleisti karjeros kompetencijų ugdymo galimybes lietuvių kalbos ir literatūros pamokose 5-8 klasėse. Siekiant įgyvendinti tikslą, buvo taikoma mokslinės literatūros analizė ir sintezė, atliktas kokybinis tyrimas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad karjeros kompetencijų ugdymo raiška lietuvių kalbos ir literatūros pamokose iki šiol nebuvo tyrinėta. Šiame darbe skiriamas dėmesys ne tik analizuoti karjeros kompetencijas, jų sandus, tačiau ir aptarti karjeros kompetencijų raišką atnaujintose Bendrojo ugdymo programose numatytų kompetencijų srityse ir jų sanduose. Išanalizavus mokslinę literatūrą išryškėjo reikšmingas karjeros sampratos pokytis, nuo orientavimo į vienakryptį profesijos pasirinkimą iki visą gyvenimą trunkančio visapusiško asmens augimo tiek asmeninėje, tiek profesinėje srityje. Mokslinės literatūros analizės metu atsiskleidė glaudi karjeros ir bendrųjų kompetencijų sąsaja. Lietuvių kalbos ir literatūros dalyku yra ugdomos visos bendrosios kompetencijos, į kurias integruojamas karjeros kompetencijų ugdymas, siekiant paruošti besimokantįjį kokybiškam gyvenimui šiandieninėje visuomenėje. Kokybinio tyrimo metu atsiskleidė lietuvių kalbos ir literatūros mokomojo dalyko integralumas ne tik su karjeros kompetencijų ugdymu, bet ir su kitais mokomaisiais dalykais: daile, istorija, muzika, geografija, užsienio kalbomis bei teatru. Tyrime dalyvavusios lietuvių kalbos ir literatūros mokomojo dalyko pedagogės atskleidė susiduriančios su nemenkais integravimo iššūkiais. Didžiausiomis integravimo kliūtimis įvardijamos tiek vidinės (motyvacijos stoka, vidinis nenoras veikti), tiek išorinės (planavimo bei užimtumo iššūkiai, gerų praktinių pavyzdžių bei programų suderinamumo trūkumas) kliūtys. Atlikus tyrimą išryškėjo, kad tyrimo dalyvės savo profesiją laiko prasminga. Prasmė įžvelgiama lietuvių kalbos ir literatūros mokomojo dalyko suteikiamose galimybėse ugdyti, auginti jauną žmogų, keisti jo mąstymą, požiūrį, plėsti pasaulėžiūrą. Savo profesiją tyrimo dalyvės tapatina su gyvenimo misija, bet kartais jaučiasi nuvertinamos visuomenės.
14 50 Pradinių klasių pedagogų patirtis skatinant mokinių mokymosi motyvaciją nuotolinio ugdymo metuItem type:ETD, [Primary school teachers' experiences in promoting students' motivation to learn through distance education]master thesis[2023][S007]Vasyliūtė, ErnestaPasak Lietuva 2030 (2019) pažangos strategijos Lietuvos piliečiai lengvai perpranta bei naudoja naujausias technologijas, geba įveikti iškilusius sunkumus. Tačiau karantino metu, nuotolinis ugdymas visą švietimo sistemos bendruomenę paveikė negrįžtamai. Nuotolinis ugdymas tapo gyvenimo dalimi perkėlusi mokinį ir mokyklos darbuotojus į skaitmenizuotą, informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis (IKT) paremtą mokymąsi. Pradinių klasių mokiniai ir pedagogai turėjo per trumpą laiką išmokti mokyti(s) namuose už kompiuterių ekranų. Pedagogai ieškojo naujų mokymo(si) galimybių, sudominančių būdų ir motyvuojančių metodų, kaip visiems įprastą mokymąsi perkelti į virtualią platformą skirtą nuotoliniam ugdymui. Todėl šiame darbe nagrinėjama problema: kaip nuotolinis ugdymas paveikė pradinių klasių mokinių mokymosi motyvaciją? Kokie iššūkiai kilo pradinių klasių pedagogams organizuojant nuotolinį mokymą(si)? Kaip pradinių klasių pedagogai skatino mokinių mokymosi motyvaciją nuotolinio ugdymo metu? Tyrimo objektas - pradinių klasių pedagogų patirtys skatinant mokinių mokymosi motyvaciją nuotolinio ugdymo metu. Tyrimo tikslais – Išanalizuoti pradinių klasių mokinių mokymosi motyvacijos skatinimo raišką nuotolinio ugdymo metu. Tyrimo uždaviniai: 1. Aptarti mokymosi motyvacijos charakteristikas pradinio ugdymo kontekste. 2. Išanalizuoti nuotolinio ugdymo(si) sampratą, organizavimo ypatumus. 3. Ištirti pradinių klasių pedagogų patirtis skatinant mokinių mokymosi motyvaciją pamokose nuotolinio ugdymo metu. Informacijos rinkimo ir tyrimo metodai: Mokslinių šaltinių ir metodinės literatūros analizė, interviu (kokybinis tyrimas, kuris bus orientuotas į pedagogų patirtis skatinant mokinių įsitraukimą, motyvaciją mokytis nuotolinio ugdymo metu), rezultatų analizė metodo pagalba bus analizuojami gauti tyrimo duomenys, pateikiamos išvados ir rekomendacijos skirto pradinio ugdymo pedagogams ir vadovams. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad pedagogai nebuvo pasiruošę perėjimui į nuotolinį ugdymą, o mokymosi motyvacijai skatinti laiko labai trūko dėl iššūkių ir problemų, kurie kilo organizuojant nuotolinį ugdymą.
63 16 Edukacinių technologijų taikymas bendrojo ugdymo mokyklos karjeros specialisto veiklojeItem type:ETD, [Application of Educational Technologies in the Activity of a Career Specialist in a School of General Education]master thesis[2023][S007,S003]Brazlauskienė, AistėTikslas: išanalizuoti edukacinių technologijų taikymo galimybes karjeros specialisto darbe. Tiriamieji: karjeros specialistai dirbantys bendrojo ugdymo mokyklose. Metodikos: mokslinės literatūros analizė, kokybinis pusiau struktūruoto interviu metodas, turinio analizės metodas. Tyrimo rezultatai: kokybinio tyrimo metu nustatyta, jog karjeros specialistai dirbantys bendrojo ugdymo mokykloje, savo veikloje naudoja tokias edukacines technologijas kaip testai, žaidimai, karjeros aplankai, filmų peržiūra. Tačiau susiduria su sunkumais galinčiais turėti įtakos edukacinių technologijų panaudojimui. Karjeros specialisto veiklą trikdo per didelis darbo krūvis ir apmokėjimo problema. Taip pat, kyla iššūkių vykdant profesinį veiklinimą: trūksta sistemos, prieigos prie norinčių bendradarbiauti įmonių, taip pat pandemijos laikotarpis papildomai apsunkino profesinio veiklinimo prieinamumą. Edukacinių technologijų panaudojimui didelę įtaką turi informacinės technologijos. Tyrimo metu nustatyta, jog karjeros specialistai turi galimybę naudotis kompiuteriais arba planšetėmis, tačiau ne visada turimų priemonių pakanka, susiduriama su kokybės problema. Karjeros specialistų kvalifikacijos tobulinimas tapo lengviau prieinamas persikėlus į nuotolinę erdvę, tačiau mokyklos ne visada išleidžia į seminarus, vis dar trūksta seminarų apie novacijas ir profesinį veiklinimą.
13 15