Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/21686
Now showing1 - 8 of 8
  • Item type:ETD,
    Įkyraus mąstymo apie darbą sąsajos su nuovargiu ir įsitraukimu į darbą
    [Relationships between Work-Related Rumination, Fatigue, and Work Engagement]
    master thesis[2021][S006]
    Tomkutė, Justina

    Tyrimo tikslas – nustatyti skirtingų įkyraus mąstymo apie darbą tipų, nuovargio bei įsitraukimo į darbą sąsajas. Dviejų savaičių tyrime dalyvavo 102 dirbantys žmonės iš skirtingų Lietuvos ir užsienio organizacijų. Tyrimas buvo atliekamas internetinės apklausos būdu. Tyrimo anketą sudarė sociodemografiniai klausimai apie darbuotoją, Su darbu susijusio įkyraus mąstymo klausimynas (Cropley, Michalianou, Pravettoni &Millward, 2012), Profesinio nuovargio, išsekimo, atsigavimo skalė (Winwood, Dawson, Winefield &Lushington,2005) ir Trumpoji Utrechto įsitraukimo į darbą skalė (Schaufeli &Bakker, 2003). Tyrimo rezultatai parodė, kad nors ir ne visomis savaitės dienomis, tačiau įkyrus mąstymas apie darbą turi sąsajų su nuovargiu – vienomis dienomis ar net skirtingu laiku dienoje, ryšys tarp šių kintamųjų gali būti teigiamas, o kartais ir neigiamas, kas reiškia, jog mąstymas apie darbą po darbo valandų gali tiek teigiamai, tiek neigiamai veikti darbuotojus ir jų psichinę sveikatą. Taip pat buvo gauta, jog įkyrus mąstymas apie darbą prognozuoja ir įsitraukimą į darbą – kuo labiau darbuotojas emociškai įsitraukęs į apmąstymus apie darbines užduotis, kuo daugiau mąsto apie neišspręstas darbines situacijas, tuo labiau jis bus įsitraukęs į darbą. Tačiau buvo gauti ir kontraversiški rezultatai, kurie rodė, jog kai kuriomis dienomis arba tam tikrais rytais ar vakarais savaitėje, įkyrus mąstymas apie darbą neigiamai veikė įsitraukimą į darbą. Dar daugiau, šiame tyrime nustatyta, kad kuo didesnis darbuotojo įsitraukimas į darbą tiek ryte, tiek vakare, tuo mažiau nuovargio jis jaus savaitės eigoje. Kita vertus, šis tyrimas yra žvalgomojo pobūdžio, tad jo rezultatus reikėtų interpretuoti atsargiai ir naudoti tolimesniems tyrimams kaip pagrindą.

      16  16
  • Item type:ETD,
    Paslaugų srityje dirbančių darbuotojų darbinio perdegimo, emocinio stabilumo ir emocinio saviveiksmingumo sąsąjos Covid-19 pandemijos metu
    [The Relationship Between Job Burnout, Emotional Stability, and Emotional Self-Efficacy Among Service Employees During Covid-19 Pandemic]
    master thesis[2021][S006]

    Tyrimo tikslas - nustatyti paslaugų srities darbuotojų darbinio perdegimo, emocinio stabilumo ir emocinio saviveiksmingumo sąsajas Covid-19 pandemijos metu. Tyrime dalyvavo 122 paslaugų srityje dirbantys darbuotojai. Tyrimas buvo atliekamas internetinės apklausos būdu. Tyrimo anketą sudarė sociodemografiniai klausimai, Perdegimo matavimo klausimynas – su darbu susijusi versija (angl. Burnout Assessment Tool – BAT(Schaufeli, De Witte, Dessart, 2020)), Penkių faktorių klausimyno neurotizmo subskalė (angl. Big Five Inventory (John, Srivastava, 1995)), Reguliacinio emocinio saviveiksmingumo klausimynas (angl. Regulatory Emotional Self-efficacy Scale – RESE, (Caprara et al., 2008)). Tyrime nustatyta, kad darbinį perdegimą labiau patiria moterys nei vyrai ir darbuotojai iki 30 m. amžiaus lyginant su 41 m. ir vyresniais darbuotojais. Nustatyta, kad tiek emocinis stabilumas, tiek emocinis saviveiksmingumas valdant neviltį / kančią prognozuoja darbinį perdegimą. Kuo didesnis emocinis stabilumas, tuo mažesnis darbinis perdegimas. Kuo didesnis emocinis saviveiksmingumas valdant neviltį / kančią, tuo mažesnis darbinis perdegimas. Taip pat, emocinis stabilumas prognozuoja emocinį saviveiksmingumą valdant neviltį / kančią. Kuo didesnis emocinis stabilumas, tuo didesnis emocinis saviveiksmingumas valdant neviltį / kančią. Šiame darbe buvo tiriamas emocinio saviveiksmingumo reguliuojant emocijas mediacinis poveikis emocinio stabilumo ir darbinio perdegimo sąveikai, tačiau mediacinio emocinio saviveiksmingumo reguliuojant emocijas poveikio nustatyti nepavyko.

      19  17
  • Item type:ETD,
    Darbo-šeimos konflikto, profesinio saviveiksmingumo ir profesinio perdegimo sąsajos
    [The Relationship between Work-Family Conflict, Occupational Self-Efficacy and Burnout]
    master thesis[2020][S006]
    Samavičiūtė, Živilė

    Šio darbo tikslas buvo nustatyti sąsajas tarp darbo – šeimos konflikto, profesinio saviveiksmingumo ir profesinio perdegimo. Tyrime dalyvavo 157 dirbantys asmenys (81 % moterų ir 18 % vyrų). Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 30,42 metai. Atliekant tyrimą buvo pasirinkta patogioji imtis. Tyrime buvo naudojamos trys metodikos: Darbo – šeimos konflikto skalė (angl. Work – Family conflict scale, D. S. Carlson, K. M. Kacmar & L. J. Williams (2000), Profesinio saviveiksmingumo skalė (angl. Occupational self-efficacy scale - OCCSEFF, B. Schyns & G. Collani, 2002), Profesinio perdegimo skalė (angl. Oldenburg Burnout Inventory – OLBI, Demerouti, Bakker, Vardakau & Kantas, 2003). Tyrimo rezultatai parodė, jog darbo – šeimos konfliktas skiriasi pagal užimamas pareigas. Vadovaujančias pareigas užimantys darbuotojai patiria didesnį darbo – šeimos konfliktą palyginus su nevadovaujančias pareigas užimančiais darbuotojais. Profesinis perdegimas tarp vadovaujančias ir nevadovaujančias pareigas užimančių darbuotojų statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Taip pat buvo rasta, jog darbo – šeimos konfliktas reikšmingai teigiamai yra susijęs su profesiniu perdegimu, profesinis saviveiksmingumas reikšmingai neigiamai susijęs su darbo – šeimos konfliktu, o profesinis saviveiksmingumas reikšmingai neigiamai susijęs su profesiniu perdegimu. Šiame darbe taip pat buvo tiriama profesinio saviveiksmingumo kaip moderatoriaus poveikis darbo – šeimos konflikto ir profesinio saviveiksmingumo sąsajoms. Visgi rezultatų analizė parodė, jog profesinis saviveiksmingumas nėra moderatorius šioje sąveikoje.

      69  57
  • Item type:ETD,
    Asmenybės bruožų, emocinio išsekimo ir įsitraukimo į darbą sąsajos
    [The relationship between personality traits, emotional exhaustion and job involvement]
    master thesis[2016][S006]
    Kuniejūtė, Ieva

    Šio darbo tikslas – ištirti darbuotojų asmenybės bruožų, emocinio išsekimo bei įsitraukimo į darbą sąsajas. Darbe buvo tiriama 150 respondentų, dirbančių įvairiuose privataus verslo sektoriuose. Konstruktams tirti buvo naudojamos šios metodikos: asmenybės bruožams –Didžiojo penketo klausimynas (angl. Big Five Inventory (sutr. BFI), John ir Srivastava, 1999), darbuotojų emociniam išsekimui – emocinio išsekimo subskalė iš Maslach perdegimo klausimyno (angl. Maslach Burnout Inventory (sutr. MBI), Maslach, 1981), o darbuotojų įsitraukimui į darbą – įsitraukimo į darbą klausimynas (angl. Job Involvement Scale, Kanungo, 1982). Išanalizavus rezultatus buvo aptiktos šios asmenybės bruožų ir kitų dviejų darbe analizuotų konstruktų sąsajos: ekstraversija ir sutariamumas teigimai susiję su įsitraukimu į darbą, o su emociniu išsekimu teigiamai susijęs neurotizmas ir neigiamai – ekstraversija bei sutariamumas. Ryšių tarp emocinio išsekimo ir įsitraukimo į darbą rasta nebuvo. Tikrinant teorinį modelį nustatyta, jog neurotizmas ir ekstraversija gali prognozuoti darbuotojų emocinį išsekimą. Neurotizmas taip pat bent iš dalies gali prognozuoti įsitraukimą į darbą. Tuo tarpu emocinis išsekimas įsitraukimo į darbą neprognozuoja. Apibendrinant galima teigti, jog sukurtas teorinis mediacijos modelis nepasitvirtino.

      12  10
  • Item type:ETD,
    Psichologinio kapitalo, gerovės ir darbo – šeimos balanso sąsajos
    [Links between psychological capital, well being and work – family balance]
    master thesis[2016][S006]
    Jurcevičiūtė, Justina

    Šio darbo tikslas − nustatyti ryšius tarp individo juntamos psichologinės gerovės, darbo – šeimos balanso bei psichologinio kapitalo. Tiriamųjų imtį sudarė 18 – 60 metų Lietuvoje dirbantys ir romantinius santykius palaikantys asmenys (N = 224). Darbe buvo naudoti trys instrumentai: Lietuviškoji psichologinės gerovės skalė (LPGS – S), darbo – gyvenimo balanso skalės trumpoji versija ir psichologinio kapitalo klausimynas (PCQ – 24). Nustatyta, jog pasitenkinimo darbu, pragyvenimo lygiu ir viltingumo įverčiai yra aukštesni kvalifikuotų darbuotojų imtyje. Vaikų turintys asmenys yra labiau patenkinti santykiais su artimaisiais. Darbo – šeimos balansas teigiamai susijęs su psichologiniu kapitalu bei psichologinė gerovė, taip pat psichologinis kapitalas teigiamai sąveikauja su psichologine gerove. Rezultatų analizė atskleidė, jog psichologinis kapitalas ir darbo – šeimos balansas kartu geriau prognozuoja psichologinę gerovę negu vien darbo – šeimos balansas.

      25  12
  • Item type:ETD,
    Asmenybės bruožų, žmogiškojo kapitalo ir sociodemografinių veiksnių sąsajos su jaunų darbuotojų karjeros sėkme
    [Personality traits, human capital and socio-demographic variables relationhip with young employees career success]
    master thesis[2015][S005]
    Adamonytė, Agnė

    Darbo tikslas – išnagrinėti asmenybės bruožų, žmogiškojo kapitalo ir sociodemografinių veiksnių sąsajas su jaunų darbuotojų karjeros sėkme. Tyrime dalyvavo 350 jaunų darbuotojų. Tiriamųjų amžius nuo 18 iki 30 metų (M = 24,36, SD = 3,07). Imtį sudaro 177 (50,6 %) vyrai ir 173 (49,4 %) moterys. Darbe naudotos penkios metodikos: pasitenkinimo karjera skalė, darbo – asmeninio gyvenimo pusiausvyros skalė, karjeros planavimo skalė, politinių įgūdžių inventoriaus santykių kūrimo gebėjimų subskalė ir karjeros kontrolės lokuso skalė. Rezultatų analizė parodė, kad paaukštinimų skaičius teigiamai siejasi su išsilavinimu, darbo stažu, aiškiais karjeros tikslais, santykių kūrimo gebėjimais ir amžiumi. Taip pat dažniau paaukštinami yra vyrai, tarptautinės patirties turintys asmenys ir darbuotojai, dirbantys visu etatu. Darbo užmokestis teigiamai siejasi su išsilavinimu, darbo stažu, aiškiais karjeros tikslais, santykių kūrimo gebėjimais ir amžiumi bei neigiamai siejasi su kintančiais karjeros tikslais. Taip pat daugiau uždirba vyrai, tarptautinės patirties turintys asmenys ir darbuotojai, dirbantys visu etatu. Pasitenkinimas karjera teigiamai siejasi su išsilavinimu, darbo stažu, aiškiais karjeros tikslais, santykių kūrimo gebėjimais ir amžiumi bei neigiamai siejasi su išorinių veiksnių karjeros kontrolės lokusu ir kintančiais karjeros tikslais. Taip pat savo karjera labiau patenkinti yra vyrai ir darbuotojai, dirbantys visu etatu. Darbo – asmeninio gyvenimo pusiausvyra teigiamai siejasi su išsilavinimu, aiškiais karjeros tikslais, santykių kūrimo gebėjimais ir amžiumi bei neigiamai siejasi su kintančiais karjeros tikslais. Taip pat rasta, kad darbo užmokestis ir pasitenkinimas karjera teigiamai siejasi tarpusavyje bei su paaukštinimų skaičiumi bei darbo – asmeninio gyvenimo pusiausvyra.

      22  14
  • Item type:ETD,
    Bedarbystės patyrimas ir jo sąsajos su psichologine gerove
    [The unemployment experience and its relation with psychological well-being]
    doctoral thesis[2014][S006]
    Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014-02-28

    Pasitelkiant mišriojo tipo nuosekliąją tiriamąją tyrimo strategiją disertacijoje nagrinėjamas bedarbystės patyrimo fenomenas bei atskleidžiamos bedarbystės patyrimo ir psichologinės gerovės sąsajos. Bedarbystės patyrimui analizuoti naudojamas iki šiol postsovietinėse šalyse empiriškai netikrintas teorinis M. Jahoda (1982) deprivacijos modelis, kurį sudaro šie komponentai (modelyje vadinami netiesioginėmis darbo naudomis): aktyvi veikla, laiko struktūra, socialiniai kontaktai, statusas bei kolektyvinis tikslas. Atlikus reprezentatyvų populiacijos tyrimą, M. Jahoda deprivacijos modelis patvirtintas Lietuvoje. Rasta, kad netiesioginės darbo naudos bei tiesioginė nauda teigiamai prognozuoja bedarbių psichologinę gerovę (optimalų funkcionavimą, subjektyviai suvokiamą gerą psichinę sveikatą bei subjektyviai suvokiamą gerą fizinę sveikatą). Kokybinių tyrimų radinių analizė atskleidė, kad bedarbystės patyrimo fenomenas pasireiškia kaip kokybiniai socialinių santykių, statuso ir identifikacijos, tikslų kūrimo, dienos struktūros, aktyvumo bei psichologinės gerovės pokyčiai.

      53  15
  • Item type:ETD,
    Konflikto su vadovu patyrimo fenomenologinė analizė
    [Phenomenological analysis of subordinate conflict with manager experience]
    master thesis[2008][S006]
    Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008-05-22

    Darbo tikslas yra išsiaiškinti konflikto su vadovu patyrimą. Metodai – darbe buvo taikomas kokybinis tyrimo tipas. Duomenų rinkimui ir analizei naudotas egzistencinis - fenomenologinis metodas pagal Eckartsberg (1998). Tiriamieji – 16 tiriamųjų, turėjusių konflikto su vadovų patyrimą. Iš jų - 8 didelių užsienio kapitalo įmonių darbuotojai, bei 8 – biudžetinių įstaigų darbuotojai. Tiriamųjų amžius - nuo 24 iki 55 metų. Tyrimo rezultatai – patyrę konfliktą su vadovu darbuotojai jaučia apatiją, nuovargį, juos kankina baisūs sapnai ir nemiga, kartais išlieja susikaupusį pyktį ant kitų žmonių. Patyrusieji konfliktą su vadovu jaučia teigiamą išsipasakojimo poveikį. Daugeliui iškyla slegiančių prisiminimų apie konfliktą. Po konflikto sumažėja darbuotojų motyvacija (net tų, kurie prieš konfliktą buvo patenkinti savo darbu ir darbo santykiais), jie nusivilia valdžia, pablogėja santykiai su vadovu. Kyla nerimas dėl ateities. Konfliktas su vadovu gali skatinti darbo vietos keitimą. Konfliktas su vadovu yra suvokiamas kaip krizė, kurios metu yra išgyvenamas pyktis, kaltė, neviltis, vienišumas, liūdesys. Kyla susierzinimas, pažeminimo, menkavertiškumo, vadovo pranašumo pojūtis bei nepasitikėjimas savimi. Konflikto su vadovu metu pavaldiniams kyla somatinių reakcijų – pila prakaitas, parausta skruostai, keičiasi balso tonas. Jaučiamas staigus emocijų antplūdis. Konflikto metu yra suvokiamas neatitikimas tarp lūkesčių ir realybės bei yra nagrinėjamas elgesys ir kilusios emocijos.

      12  40