Penkauskienė, Daiva

Temos aktualumas. Pedagogų profesinis perdegimas – paplitęs reiškinys. Profesinis perdegimas pedagoginio darbo kontekste sukelia daug neigiamų pasekmių: atsiranda pravaikštos, personalo kaita, neproduktyvus darbinis elgesys, krinta mokyklos kaip švietimo organizacijos reputacija. Kol nebus imamasi sisteminių veiksmingų priemonių siekiant sumažinti pedagogų profesinį perdegimą, tol bus neįmanoma užtikrinti šiuolaikinės visuomenės lūkesčius atliepiančios švietimo kokybės. Mokyklos vadovo vadybiniai gebėjimai padeda užkirsti kelią pedagogų profesiniam perdegimui. Taigi, darbo tema aktuali siekiant išsiaiškinti, ką gali padaryti mokyklos vadovas kaip lyderis, sukurdamas pedagogų profesinio perdegimo galimybes sumažinančią profesinę aplinką konkrečioje organizacijoje. Tyrimo tikslas - atskleisti mokyklos vadovo vaidmenį įgyvendinant profesinio perdegimo prevenciją. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti profesinio perdegimo sąvoką ir jai būdingus požymius; 2. Atskleisti profesinio perdegimo priežastis bei veiksmingas prevencines priemones; 3. Išryškinti profesinio perdegimo ypatumus pedagoginės veiklos kontekste; 4. Ištirti mokyklos vadovų patirtis įgyvendinat profesinio perdegimo prevenciją. Tyrimo rezultatai. Vadovai taiko įvairias profesinio perdegimo įveikimo strategijas ir prevencijos priemones. Jie pasidalija patirtimi su pedagogais, kurią palankią atmosferą mokykloje, pozityviai bendrauja, domisi pedagogų problemomis, įvertina jų teigiamą veiklą, organizuoja bendras veiksmingas veiklas. Labiausiai pasiteisinusios vadovų taikomos priemonės yra individualių pokalbių pravedimas, atvira komunikacija, bendri renginiai, veikla už mokyklos ribų. Tuo tarpu labiausiai nepasiteisinusios priemonės yra reikalavimai pagal vadovo kompetenciją, per dideli darbo reikalavimai, biurokratinis požiūris, nepakankami tobulėjimo poreikiai, nepakankama parama. Siekiant sėkmingiau vykdyti perdegimo prevenciją, reikėtų skirti daugiau tinkamo dėmesio, pagalbos, bendravimo pedagogams, stengtis įtraukti visą mokyklos bendruomenės į prevencijos procesą, didesnes pagalbos ir finansavimo iš valdžios institucijų, suteikiant didesnių materialinių ir darbo išteklių. Tyrimo metodai: • Mokslinės literatūros analizė, siekiant išsiaiškinti mokyklos vadovo vaidmenį įgyvendinant profesinio perdegimo prevenciją; • Kokybinis tyrimas, atliekant pusiau struktūruotą interviu, siekiant atskleisti mokyklos vadovų patirtį įgyvendinant profesinio perdegimo prevenciją; • Kokybinio tyrimo duomenų turinio analizė. Darbo struktūra. Darbą sudaro mokslinės literatūros analizė ir sintezė profesinio perdegimo sampratos ir prevencijos kontekste, taip pat tyrimo dalis, kurioje pateikiama detali metodologija bei išsamūs tyrimo rezultatai ir diskusija. Darbas užbaigiamas išvadomis ir rekomendacijomis.

Mano MBD tema: „Vadovo lyderystė tenkinant pedagogų kompetencijų tobulinimo poreikį ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje“. Šio darbo tikslas – atskleisti vadovo lyderystę tenkinant pedagogų kompetencijų tobulinimo poreikį ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje. Tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: atskleisti ikimokyklinio ugdymo pedagogų kompetencijų tobulinimo poreikius bei iššūkius; aptarti kompetencijų tobulinimo metodus bei priemones; išryškinti pedagogų kompetencijų tobulinimo poreikių valdymo ypatumus ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje; empiriškai ištirti vadovo lyderystę tenkinant ikimokyklinio ugdymo pedagogų kompetencijų tobulinimo poreikius. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogų kompetencijų tobulinimui svarbiausi poreikiai yra šiuolaikinių ugdymo metodų ir skaitmeninių technologijų taikymas, bendradarbiavimo ir komunikacijos įgūdžių stiprinimas, socialinių-emocinių kompetencijų ugdymas, darbas įtraukiojo ugdymo sąlygomis, kritinis mąstymas, praktinių įgūdžių plėtojimas ir lankstesnių mokymosi formų pasiūla. Didžiausi iššūkiai kyla dėl kintančių ugdymo poreikių ir aplinkos neapibrėžtumo – būtina gebėti greitai prisitaikyti, taikyti inovatyvius metodus, integruoti skaitmenines priemones ir reflektuoti praktiką. Kompetencijų tobulinimui taikomi seminarai, kvalifikacijos kursai, mentorystė, tikslinės mokymo programos, praktinių įgūdžių lavinimas per refleksiją, skaitmeninių įrankių mokymai ir kolegialus bendradarbiavimas. Pedagogų tobulėjimą įstaigoje itin veikia vadovas – lyderis, kuris skatina bendruomeniškumą, atsakomybės pasidalijimą, kūrybiškumą ir lankstumą. Empirinio tyrimo rezultatai rodo, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos vis dažniau taiko kompleksinį požiūrį į profesinį tobulėjimą – orientuojasi į individualius poreikius, praktinių žinių taikymą ir ugdymo kokybės gerinimą. Nors pagrindiniai iššūkiai – laiko ir finansų trūkumas, pažangą skatina refleksija, aktyvus mokymų pritaikymas ir kolegialus mokymasis.

-.

Tema. Vadovo vaidmuo skatinant mokytojų profesinį augimą ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje Mokytojų profesinis augimas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių ugdymo kokybę ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Šiuolaikinėje švietimo aplinkoje vyrauja nuolatiniai pokyčiai. Pedagogams keliami vis didesni lūkesčiai. Todėl būtina nuolat atnaujinti profesines kompetencijas. Svarbu diegti inovatyvius ugdymo metodus. Ne mažiau reikšmingas yra gebėjimas reflektuoti savo veiklą. Vadovas, kaip ugdymo įstaigos lyderis, daro reikšmingą įtaką šiam procesui. Jis formuoja palankią aplinką profesiniam tobulėjimui. Skatina bendradarbiavimą ir palaiko mokytojų motyvaciją augti. Tyrimo problema. Koks yra ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų vaidmuo mokytojų profesiniam augimui? Tyrimo tikslas. Atskleisti vadovų vaidmenį skatinant mokytojų profesinį augimą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti ikimokyklinio ugdymo mokytojų profesinio augimo ypatumus. 2. Išanalizuoti vadovų vaidmenį mokytojų profesiniame augime. 3. Ištirti vadovų ir mokytojų patirtis profesinio tobulėjimo kelyje. Metodologija. Tyrimo teorinėje dalyje aptariamos profesinio augimo ir tobulėjimo sampratos, analizuojama vadovavimo svarba, lyderystės modeliai bei jų ryšys su ikimokyklinio ugdymo kokybe. Teorinė analizė grindžiama nacionalinių ir užsienio autorių įžvalgomis apie profesinį tobulėjimą ir lyderystę švietimo srityje. Empirinėje dalyje taikytas kokybinis tyrimo metodas – surengtos dvi atskiros fokus grupių diskusijos: viena su ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovais, kita – su mokytojomis. Diskusijų metu buvo siekiama išryškinti dalyvių patirtis, požiūrį bei nuomonę apie vadovo vaidmenį mokytojų profesinio augimo kontekste. Surinkti duomenys buvo perrašyti (transkribuoti), susisteminti ir išanalizuoti taikant teminės analizės metodą. Analizės metu išskirti pasikartojantys reiškiniai, prasminiai vienetai ir teminės kategorijos, atskleidžiančios dalyvių įžvalgas ir jų ryšį su nagrinėjamu reiškiniu. Rezultatai: 1. Profesinis augimas yra veiksmingiausias, kai remiasi praktine veikla, refleksija ir vadovo palaikymu. 2. Vadovas, kaip lyderis, skatina tobulėjimą sudarydamas sąlygas mokymuisi, teikdamas grįžtamąjį ryšį ir puoselėdamas pasitikėjimu grįstus santykius. 3. Ne visose ugdymo įstaigose sudaromos vienodos galimybės profesiniam augimui, todėl būtina tikslingai stiprinti vadovų kompetencijas šioje srityje. Pagrindinės išvados. Vadovo vaidmuo mokytojų profesiniame augime yra itin svarbus, todėl reikšminga kurti organizacinę kultūrą, kuri būtų orientuota į nuolatinį mokymąsi, bendradarbiavimą ir pedagogų įgalinimą. Tik aktyvus ir palaikantis vadovas gali padėti mokytojams augti. Nuo to priklauso ir kokybiškas ugdymo procesas.

Atnaujinant ikimokyklinio ugdymo programas kinta ugdymo turinys ir visas ugdymo procesas. Pedagogai turi prisitaikyti prie organizacinių pokyčių, atlikti naujas funkcijas, mąstyti apie tobulintinas kompetencijas, kurių prireiks kokybiško ugdymo užtikrinimui, vaikų ir jų tėvų poreikių tenkinimui. Keliami probleminiai klausimai: koks pedagogų bendruomenės vaidmuo ugdymo turinio atnaujinimo procese? Su kokiais pokyčių įgyvendinimo iššūkiais atnaujinant ugdymo turinį ikimokyklinio ugdymo įstaigoje susiduria pedagogai? Kokios vadybinės strategijos taikomos ugdymo turinio pokyčiams valdyti? Tyrimo objektas: pokyčių įgyvenimo iššūkiai atnaujinant ugdymo turinį ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tyrimo tikslas: atskleisti pokyčių įgyvendinimo iššūkius atnaujinant ugdymo turinį ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti pokyčių sampratą ugdymo turinio kontekste; 2. Aptarti pedagoginės bendruomenės vaidmenį ugdymo turinio atnaujinimo procese ir su juo susijusius iššūkius; 3. Ištirti pedagogų patirtus iššūkius ir jų valdymo strategijas įgyvendinat ikimokyklinio ugdymo turinio atnaujinimą. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros, teisinių dokumentų analizė; pusiau struktūrizuotas interviu su ikimokyklinio ugdymo pedagogais; kokybinė turinio analizė. Tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad susiduriama su organizaciniais ir asmeniniais pokyčių įgyvendinimo iššūkiais, atnaujinant ugdymo turinį ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Dalis tyrimo dalyvių stokoja informacijos, praktinių žinių ir kompetencijų (skaitmeninių, komunikavimo), reikalingų ruošiantis įgyvendinti pokyčius, jaučia nerimą ir pasipriešinimą pokyčiams. Pokyčių įgyvendinimui trukdo organizacinės problemos: didelis darbo krūvis; nėra organizuoto ir darnaus, aiškaus komandinio darbo; trūksta tėvų įsitraukimo, bendradarbiavimo; nėra bendros krypties išaiškinimo, plano, pagal kurį būtų galima siekti pokyčių; trūksta pedagogų emocinio palaikymo, motyvavimo. Išaiškėjo, kad daliai tyrimo dalyvių vadovas pateikia netikslią informaciją, pasiūlo per mažai tikslingų mokymų, darbo vietoje suteikia per mažai savarankiškumo išsakyti požiūrį, kelti klausimus, per daug reikalauja.

Moksliniuose tyrimuose plačiai analizuojamas įtraukusis ugdymas bei jo principų įgyvendinimas, tačiau pasigendama išsamesnių tyrimų, atskleidžiančių pasidalytosios lyderystės reikšmę įtraukiojo ugdymo principų įgyvendinimui. Tyrimo naujumą suponuoja ir tai, jog atliekama ikimokyklinės ugdymo institucijos pedagogų patirčių analizė, atskleidžianti pasidalytosios lyderystės ir įtraukiojo ugdymo tarpusavio sąsajas. Mokslinė problema apibrėžiama probleminiu klausimu – kokia yra pasidalytosios lyderystės reikšmė įtraukiojo ugdymo principų įgyvendinimui? Tyrimo objektas – pasidalytosios lyderystės reikšmė įtraukiojo ugdymo kontekste. Darbo tikslas – išanalizuoti pasidalytosios lyderystės reikšmę įgyvendinant įtraukiojo ugdymo principus ikimokyklinėje įstaigoje. Darbo uždaviniai: atskleisti įtraukiojo ugdymo bei pasidalytosios lyderystės sampratas, teoriškai pagrįsti pasidalytosios lyderystės reikšmę įtraukiojo ugdymo principų įgyvendinimui ir ištirti ikimokyklinės įstaigos pedagogų patirtis apie įtraukiojo ugdymo principų įgyvendinimą sąsajoje su pasidalytąja lyderyste. Tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas reikalauja visapusiškai apgalvoto ir struktūrizuoto veiklos organizavimo. Tam būtina sukurti palankią vaikui ugdymo /si aplinką, užtikrinti tinkamus resursus ir skatinti bendradarbiavimą tarp visų ugdymo bendruomenės narių. Pasidalytosios lyderystės atveju sprendimai dažnai priimami greičiau ir efektyviau, kadangi komandinio darbo metu pateikiami pasiūlymai, ugdomas priklausymo bendruomenei jausmas, kur kiekvieno nuomonė yra vertinama, pastangos pripažįstamos kuriama tokia palanki aplinka profesionalių tarpusavio santykių plėtojimui, kurie yra grįsti pasitikėjimo ir noro tobulėti. Galima teigti, kad pasidalytoji lyderystė skatina kolektyvo įsitraukimą ir atsakomybės jausmą, didina darbuotojų motyvaciją, nes jie jaučiasi svarbia dalimi bendrų tikslų siekime.

Lietuvos ir tarptautinių organizacijų švietimo dokumentuose ir strategijose keliami aukšti lūkesčiai jaunimo politikos srityje siekiant įgyvendinti bendrųjų kompetencijų tikslus. Integrali mokyklos bendruomenei mokinių savivalda susiduria su skirtingu požiūriu į jos vaidmenį, tad kyla klausimas, kokias bendrąsias kompetencijas ji ugdo. Magistrinio darbo „Mokinių savivaldos vaidmuo ugdant bendrąsias kompetencijas“ tikslas: atskleisti mokinių savivaldos vaidmenį ugdant bendrąsias kompetencijas. Darbo objektas: mokinių savivaldos vaidmuo bendrųjų kompetencijų ugdymui. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti bendrųjų kompetencijų sampratą; 2. Atskleisti mokinių savivaldos veikimo sąryšį su bendrųjų kompetencijų ugdymu; 3. Ištirti praktines bendrųjų kompetencijų ugdymo patirtis mokinių savivaldos veikloje. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė ir kokybinis tyrimas – nuotolinė sutelktų grupių diskusija „Microsoft Teams“ skaitmeninėje aplinkoje. Magistrinio darbo empirinėje dalyje tyrinėta bendrųjų kompetencijų sampratos apibrėžtis ir raiška jaunimo politikos, mokinių savivaldos lygmenyje. Buvo siekiama nustatyti, koks yra mokinių savivaldos vaidmuo bendrųjų kompetencijų ugdymui. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad bendrųjų kompetencijų samprata siejama su XXI a. holistiniu požiūriu į mokymąsi – žmogaus socialiniu intelektu, praktinės veiklos žinių, žinojimo, mokėjimo, minkštųjų įgūdžių, mokymosi visą gyvenimą gebėjimų ir nuostatų visuma. Analizuojant mokslinę literatūrą buvo nustatyta, kad skiriasi bendrųjų kompetencijų modeliai, tačiau pagrindinės mokinių savivaldos veikloje ugdomos asmeninės, socialinės, bendravimo ir bendradarbiavimo, bendruomeniškumo, savarankiškumo, atsakomybės, lyderystės, iniciatyvumo, kritinio mąstymo, kūrybiškumo, demokratijos, pilietiškumo, emocinė ir kitos rečiau minimos bendrosios kompetencijos išlieka tos pačios. Kokybinio tyrimo duomenys atskleidė, kad visos trys informantų grupės (mokinių savivaldos kuratoriai, buvę ir esantys nariai) mokinių savivaldą suvokia kaip bendrųjų kompetencijų ugdymo mokyklą – lyderystės mokyklą (lyderystės ir karjeros mokyklą), iniciatyvumo mokyklą, kūrybiškumo mokyklą, įsipareigojimų ir atsakomybės mokyklą, demokratinių vertybių puoselėjimo ir mokymosi būti drąsiu mokyklą (atsakomybės ir mokymosi būti drąsiu mokyklą) ir labiausiai išreikštas savarankiškumo mokyklą ir bendradarbiavimo mokyklą. Tyrimo rezultatai parodė, kad praktinėje mokinių savivaldos veikloje atskleistos bendrosios kompetencijos sutampa su mokslinėje literatūroje išskirtomis.

Šiandieninio pasaulio be įvairių informacinių komunikacinių technologijų (IKT) sunku įsivaizduoti. Šios technologijos keičia mokymo(si) procesą suteikiant platesnes galimybes. COVID- 19 pandemija parodė, kad tradiciniai mokymo(si) būdai gali būti pažeidžiami, o mišrusis mokymas(is) gali būti tikslinga alternatyva. Europos Sąjungos dokumentuose pabrėžiama mišriojo mokymo(si) svarba, siekiant švietimo sistemos tobulėjimo. Skaitmeninių technologijų ir mišriojo mokymo(si) plėtra gali skatinti mokinių įgūdžių tobulėjimą bei suteikti platesnes mokymo(si) galimybes. Šiame darbe nagrinėjama problema: kokios yra mišriojo mokymo(si) būdo teorinės perspektyvos ir praktinės galimybės pradiniame ugdyme? Tyrimo objektas: Mišraus mokymo(si) būdo taikymo teorinės perspektyvos ir praktinės galimybės pradiniame ugdyme. Darbo tikslas yra ištirti mišriojo mokymosi būdo taikymo pradiniame ugdyme teorines perspektyvas ir praktines galimybes. Uždaviniai: 1. Atskleisti mišriojo mokymo(si) būdo sampratą, paskirtį bei raidą. 2. Aptarti mišriojo mokymo(si) įgyvendinimo praktiką pradiniame ugdyme. 3.Ištirti mišriojo mokymo(si) būdo taikymo galimybes pradinėse klasėse. Tyrimo metodai: Literatūros analizė, skirta aptarti mišriojo mokymo(si) būdo teorinius ir praktinius aspektus, įskaitant jo sampratą, paskirtį ir raidą, bei praktinį įgyvendinimą pradiniame ugdyme. Siekiant atskleisti mokytojų profesines patirtis, taikant mišriojo mokymo(si) būdą pradiniame ugdyme buvo atliktas kokybinis tyrimo metodas, remiantis pusiau struktūrizuotu interviu. Tyrimo duomenų apibendrinimui siekiant atskleisti tyrime išryškėjusias temas ir reiškinius bei suvokti jų prasmę taikyta kokybinė turinio analizė. Empirinio tyrimo metu gauti rezultatai, atskleidė, kad: taikant mišrųjį mokymo(si) būdą pradiniame ugdyme, pedagogams trūko tinkamos programinės ir technologinės įrangos, vieningų platformų ir kokybiško interneto, paruoštos mokomosios medžiagos bei tinkamos aplinkos pritaikymo. Taip pat jautėsi patirties, papildomų mokymų ir anglų kalbos žinių trūkumas, buvo susidurta su ugdymo planavimo sunkumais, o pamokų pasiruošimui bei pačiam ugdymo(si) procesui teko skirti daugiau laiko. Visgi mokytojai įžvelgė profesinių kompetencijų plėtojimo privalumus, gerėjo jų skaitmeninis raštingumas bei gebėjimai naudotis ir taikyti IKT. Ugdymo(si) procesas modernėjo, tapo labiau įtraukiantis ir modernesnis. Tyrimo metu išryškėjo ir mokinių kontakto, socializacijos bei pagalbos poreikis, o dėl kontrolės praradimo įžvelgtas ne visada tinkamas elgesys. Pabrėžta tėvų ir specialistų įsitraukimo svarbą bei kompensacijų bei nemokamų programų naudojimo poreikis. Mišriojo mokymo(si) būdo poreikis įžvelgtas esant tik ekstremalioms sąlygoms.

Tikslas - atskleisti pedagogų požiūrio į informacines komunikacines technologijas kaitą COVID - 19 kontekste. Tyrimo tikslinė grupė - Vilniaus miesto ir rajono ugdymo įstaigose dirbantys pedagogai. Metodai: mokslinių šaltinių ir dokumentų analizė, turinio Content analizė, pusiau struktūruotas interviu. Pagrindinę darbo struktūrą sudaro trys skyriai: pirmajame aptariama technologijų sampratų įvairovė ir jų paskirtis pedagogikoje. Antrajame skyriuje aptariama IKT kaita ir probleminiai aspektai COVID-19 kontekste. Trečias skyrius skirtas empirinio tyrimo duomenų analizei, analizuojama pedagogų požiūrio į IKT kaita COVID-19 pandemijos kontekste. Tyrimo duomenys atskleidė, jog pedagogų požiūris į technologijas per visą pedagoginio darbo praktiką nėra stabilus. Jo kaita susijusi su laipsniškais IKT pokyčiais ir jų taikymu ugdymo procese. Vienu pedagogų nuomonė apie IKT panaudojimą kito per visą pedagoginio darbo praktikos laikotarpį ir pradinį entuziazmą taikyti IKT kuo daugiau pakeitė supratimas, jog ugdymo turinys ir pedagogo meistriškumas yra svarbesni, o IKT atlieka tik pagalbinę funkciją, kuri nėra būtina. Kitų pedagogų požiūris į technologijas išliko pozityvus tiek iki pandemijos, tiek po jos. Pandemijos laikotarpis paskatino pedagogus labiau domėtis IKT naujovėmis, IKT taikymo galimybėmis, jie teigia atradę technologijas iš naujo bei pastebėjo pasikeitusį pedagogo įvaizdį, jis tapo modernus. Pandemijos laikotarpis nevienodai paveikė požiūrio į IKT praktinę pusę. Sugrįžę prie kontaktinio mokymosi, vieni pedagogai teigia, jog jų technologinę aplinką papildė naujos technologijos, kiti susiduria su technologijų trūkumu, jų funkcijų ribotumu, interneto ryšio sutrikimais, kurie stabdo jų taikymo praktiką.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas socialinių darbuotojų profesinis identitetas ir jo formavimosi procesas pirmųjų darbo metų laikotarpiu. Tyrimu siekiama kuo geriau suprasti, kaip pirmaisiais darbo metais formuojasi socialinių darbuotojų profesinis tapatumas ir kaip jie išsiugdo socialinio darbuotojo jausmą. Tyrimo probleminiai klausimai - kas yra profesinis identitetas pradedančiam dirbti socialiniam darbuotojui ir kaip jis konstruojamas per pirmuosius darbo metus? Magistrinio darbo tyrimo tikslas - atskleisti socialinių darbuotojų profesinio identiteto formavimosi proceso ypatumus pirmaisiais darbo metais. Magistriniame darbe iškelti šie tyrimo uždaviniai: 1. apibrėžti profesinio identiteto sampratą; 2. išnagrinėti socialinio darbuotojo profesinio identiteto formavimosi procesą; 3. ištirti kas yra profesinis identitetas pradedančiam dirbti socialiniam darbuotojui ir kaip jis konstruojamas per pirmuosius darbo metus. Tyrimo metodai: mokslinių šaltinių analizė, kokybinis tyrimas, pusiau struktūruotas interviu, turinio analizė. Kokybinė turinio analizė atskleidė, jog socialinio darbuotojo profesinis identitetas – tai kintantis subjektyvus savęs paties, kaip specialisto, pajautimas, atsižvelgiant į atliekamą profesinę misiją ir profesinius vaidmenis, norą tobulėti ir siektiną profesinį idealą. Profesinį identitetą socialinės darbuotojos pirmaisiais darbo metais formuoja per asmenines patirtis, per santykį su klientu, akcentuojant kontakto ir ryšio užmezgimą bei jų kaip darbuotojų priėmimą, per santykį su savimi apimant požiūrio į save kaip į kompetentingą specialistą formavimą, bei per santykį su kolektyvu, atskleidžiant priėmimo į kolektyvą bei pritapimo jame ir kylančių nesutarimų su bendradarbiais aspektus. Profesinio identiteto konstravimas yra skirtingai įtakojamas sėkmių ir nesėkmių patirties profesinėje veikloje, išgyvenamomis įvairiomis emocijomis, profesiniais iššūkiais ir situacijos sprendimų paieškomis bei profesiniu palaikymu. Tyrimo radiniai tikėtina prisidės prie profesinio tapatumo formavimosi keliamų iššūkių įveikimo ir padės išvengti neigiamų patyrimų pirmaisiais darbo metais.