Gudelis, Dangis
Privačių interesų deklaracijų duomenų kokybė ir jų panaudojamumas interesų konfliktų prevencijai LietuvojeItem type:ETD, [Data Quality of Declarations of Private Interests and Their Usability for Conflict of Interest Prevention in Lithuania]magister thesis[2026][S003]Vaičaitienė, EglėViešajame sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama duomenimis grįstam valdymui, skaidrumui ir interesų konfliktų prevencijai. Privačių interesų deklaravimas yra viena iš priemonių, padedančių atskleisti galimas viešųjų ir privačių interesų sankirtas. Deklaravimo sistemos veiksmingumas priklauso ne vien nuo pareigos deklaruoti ar deklaracijų viešumo, bet ir nuo to, ar deklaracijose sukaupti duomenys yra kokybiški, struktūruoti ir tinkami rizikų analizei. Lietuvoje 2020–2021 m. įgyvendinta privačių interesų deklaravimo sistemos pertvarka ir pradėjęs veikti Privačių interesų registras sudarė prielaidas keisti deklaravimo duomenų tvarkymo modelį. Problema formuluojama klausimu: ar ši pertvarka realiai pagerino deklaracijų duomenų kokybę ir jų tinkamumą interesų konfliktų prevencijai, ar daugiausia pakeitė tik deklaravimo formą ir techninę aplinką. Darbo tikslas – nustatyti, kaip 2020–2021 m. Lietuvoje įgyvendinta privačių interesų deklaravimo sistemos pertvarka paveikė deklaracijų duomenų kokybę ir jų panaudojimo galimybes interesų konfliktų prevencijai viešajame sektoriuje. Darbo uždaviniai: 1) išanalizuoti privačių interesų deklaravimo sistemos raidą Lietuvoje ir 2020–2021 m. pertvarkos prielaidas viešojo administravimo kontekste; 2) apibrėžti privačių interesų deklaracijų duomenų kokybės vertinimo kriterijus, aktualius interesų konfliktų prevencijai; 3) atlikti lyginamąją deklaracijų duomenų analizę iki reformos ir po jos, vertinant duomenų pilnumą, struktūruotumą ir kitus analitiniu požiūriu reikšmingus požymius; 4) įvertinti, kaip po reformos pasikeitė deklaracijų duomenų panaudojimo galimybės privačių interesų konfliktų rizikoms identifikuoti; 5) remiantis tyrimo rezultatais, pateikti siūlymus dėl privačių interesų deklaracijų duomenų kokybės ir jų analitinio panaudojimo tobulinimo. Darbo metodai: mokslinės literatūros, teisės aktų ir institucinių dokumentų analizė, kiekybinė lyginamoji administracinių duomenų analizė, statistinis duomenų apdorojimas ir rezultatų vizualizavimas. Empiriniam tyrimui naudoti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pateikti anonimizuoti savivaldybių tarybų narių privačių interesų deklaracijų duomenys. Lyginti du laikotarpiai: iki reformos sukaupti 2018–2019 m. duomenys ir po reformos PINREG sistemoje sukaupti 2023–2024 m. duomenys. Pagrindiniai darbo rezultatai: nustatyta, kad po reformos deklaracijų duomenų kokybė pagerėjo tik iš dalies. PINREG sukūrimas sudarė prielaidas centralizuotam duomenų tvarkymui, geresniam kai kurių duomenų laukų standartizavimui ir techniniam apdorojamumui. Ypač pagerėjo darboviečių ir sutuoktinio ar partnerio darboviečių duomenų pilnumas, taip pat kai kurių datos laukų tinkamumas analizei. Reformos poveikis skirtingoms duomenų grupėms buvo nevienodas. Deklaracijų, turinčių ryšių su juridiniais asmenimis, dalis sumažėjo nuo 89,6 proc. iki 76,3 proc., o deklaracijų, turinčių sandorių, dalis – nuo 48,6 proc. iki 28,0 proc. Pagrindinės išvados: po reformos duomenys tapo techniškai lengviau apdorojami, tačiau sumažėjo dalis sudėtingesnei interesų konfliktų rizikų analizei reikšmingų duomenų derinių. Deklaracijų, turinčių ir ryšį su juridiniu asmeniu, ir sandorį, dalis sumažėjo nuo 44,9 proc. iki 22,3 proc., o deklaracijų, turinčių visas keturias susijusias duomenų grupes, dalis – nuo 35,3 proc. iki 17,7 proc. Pagrindinė tyrimo hipotezė pasitvirtino iš dalies: reforma pagerino kai kuriuos deklaracijų duomenų kokybės ir techninio apdorojamumo aspektus, tačiau nepasitvirtino prielaida, kad ji vienareikšmiškai padidino deklaracijų analitinį panaudojamumą interesų konfliktų prevencijai. Tyrimas parodė, kad privačių interesų deklaracijų duomenų kokybės tobulinimas turėtų būti siejamas ne tik su techniniu duomenų tvarkymu, bet ir su turinio aprėptimi, ryšių tarp duomenų grupių išsaugojimu ir galimybe duomenis naudoti rizika grįstai prevencijai.
13 1 DI pokalbių robotų technologinis priimtinumas teikiant viešąsias socialinės globos paslaugas įstaigoje XItem type:ETD, [Technological Acceptance of AI Chatbots in providing Public Social Care Services at Institution X]magister thesis[2026][S003]Atkočiūnienė, KristinaDėl besikeičiančios demografinės padėties Lietuvoje, socialinės globos sistema susiduria naujais iššūkiais: socialinių darbuotojų trūkumas dėl darbingo amžiaus asmenų skaičiaus mažėjimo, ilgalaikės socialinės globos poreikio didėjimas dėl didėjančio pagyvenusių asmenų skaičiaus, Valstybės finansinių resursų trūkumas dėl didėjančio išlaikomo amžiaus pagyvenusių žmonių koeficiento, senyvo amžiaus asmenų vienišumo didėjimas dėl darbuotojų trūkumo. DI pokalbių robotai yra perspektyvi technologija, kuri gali padėti spręsti šiuos iššūkius, užtikrinti efektyvių ir kokybiškų socialinės globos paslaugų teikimą. Kad DI pokalbių robotų integracija būtų sėkminga, reikalinga įvertinti jų technologinį priimtinumą šios technologijos naudotojams, senyvo amžiaus asmenims, gyvenantiems socialinės globos įstaigose ir įstaigos darbuotojams. Tyrimo problema: Kokie yra pagrindiniai DI pokalbių robotų technologinio priimtinumo aspektai teikiant viešąsias socialinės globos paslaugas? Tyrime atliekamas DI pokalbių robotų technologinio priimtinumo teikiant viešąsias ilgalaikes socialinės globos paslaugas vertinimas. Siekiant gilesnio technologijų priimtinumo reiškinio ištyrimo buvo atliekamas kokybinis tyrimas. Tyrimo pagrindinis elementas buvo eksperimentas, kurio metu senyvo amžiaus asmenims, gaunantiems ilgalaikes socialines paslaugas įstaigoje X, buvo sudaryta galimybė išbandyti DI pokalbių robotą, Google Gemini 3.1 PRO. Siekiant kompleksiško technologijos priimtinumo įvertinimo, pasirinktos dvi tiriamųjų grupės, įstaigoje X gyvenantys senyvo amžiaus asmenys ir šios įstaigos darbuotojai. Tiriamųjų grupių refleksijos apie DI pokalbių robotą buvo užfiksuotos naudojant pusiau struktūruotą interviu. Senyvo amžiaus asmenims skirtas interviu buvo sudarytas remiantis Almere technologijų priimtinumo modeliu. Įstaigos X darbuotojų interviu buvo sudarytas remiantis UTAUT ir Almere technologijų priimtinumo modeliais, siekiant papildyti ir trianguliuoti senyvo amžiaus asmenų tiriamųjų grupės atsakymus. Duomenų analizei naudotas dedukcinės analizės metodas. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, sėkmingai technologijos integracijai įstaigoje X yra reikalingas dvipusis pasirengimas, atliepiantis paslaugų gavėjų poreikius ir įstaigos X darbuotojų įgalinimą. Išskiriamos trys pagrindinės DI pokalbių robotų technologinio priimtinumo veiksnių kategorijos darančios įtaką technologijos integracijos sėkmei įstaigoje X: funkciniai veiksniai susiję su senyvo amžiaus asmenų fizinių ir kognityvinių poreikių atliepimu per DI pokalbių roboto valdymą balsu, DI pokalbių roboto bendravimo lankstumo užtikrinimą, kognityvinio nuovargio rizikos valdymą, technologinio nerimo mažinimą ir pasitikėjimo didinimą per praktinę sąveiką su DI pokalbių robotu; socialiniai veiksniai susiję su socialinio kontakto poreikių atliepimu per emociškai ir moraliai neutralų bendravimą, socialinio buvimo įspūdžio kūrimą; instituciniai veiksniai susiję su darbuotojų požiūriu į inovacijas ir organizacijos sisteminiu pasirengimu DI pokalbių robotų technologijos diegimui per tikslinių mokymų organizavimą, papildomo darbo, procedūrų ir DI pokalbių robotų naudojimo reglamentavimą. Remiantis tyrimo išvadomis, suformuluoti pasiūlymai socialinės globos įstaigų vadovams, viešosios politikos formuotojams ir technologijų kūrėjams. Darbo struktūra: įvadas, teorinė dalis, tyrimo metodologinis aprašymas, tyrimo rezultatų analizė ir diskusija, išvados, pasiūlymai, naudotos literatūros sąrašas.
31 1 Eismo įvykių Lietuvoje tendencijų analizėItem type:ETD, [Trend Analysis of Traffic Accidents in Lithuania]magister thesis[2025][S003]Galdikaitė, KamilėBaigiamajame magistriniame darbe tiriamos eismo įvykių tendencijos Lietuvoje 2020–2024 metų laikotarpiu. Teorinėje darbo dalyje aptariami eismo įvykių veiksniai, turintys įtakos eismo įvykių atsiradimui, taip pat pasekmės, kurias išgyvena eismo įvykį patyrę asmenys. Vėliau šioje dalyje yra įvardijamos eismo valdymo strateginės priemonės, suskirstytos pagal procedūrinės politikos priemones: reguliaciniai, organizaciniai, finansiniai ir informaciniai instrumentai. Teorinėje dalyje išryškinama Lietuvos eismo saugumo politikos struktūra, nacionalinė reikšmė bei trumpai pateikiama eismo įvykių dinamika. Antroje, metodologinėje dalyje aprašomi tyrimui naudoti metodai – mokslinės literatūros analizės, antrinių statistinių duomenų aprašomosios analizės ir mažųjų kvadratų regresijos analizės metodai. Šie metodai pasitelkti tam, jog būtų nustatytos eismo įvykių 2020–2024 m. Lietuvoje tendencijos. Trečioje, tyrimo bei jo rezultatų dalyje plačiai aprašomos eismo įvykių tendencijos Lietuvoje 2020–2024 m., kurios yra vizualizuojamos diagramomis. Regresinės analizės metu apskaičiuotas eismo įvykių skaičiaus reikšmingumas dangos būklei, paros metui, apšvietimui, meteorologinėms sąlygoms ir vairuotojų stažui. Pastaraisiais metais šia tema atliekama vis daugiau tyrimų. Tai rodo didėjantį akademinį susidomėjimą ir dabartinių tyrėjų norą tirti eismo įvykių tendencijas šalyje. Šie tyrimai taip pat gali tapti atspirties tašku tolimesniam eismo įvykių tendencijų tyrinėjimui.
79 Dirbtinio intelekto įrankių panaudojimo galimybės Lietuvos valstybiniuose archyvuoseItem type:ETD, [Opportunities for the use of Artificial Intelligence tools in Lithuanian State Archives]magister thesis[2025][S003]Juzėnienė, SimonaMagistro baigiamajame darbe išanalizuotos ir įvertintos dirbtinio intelekto įrankių panaudojimo galimybės Lietuvos valstybiniuose archyvuose. Teorinėje magistro darbo dalyje aptariama Lietuvos valstybinių archyvų veiklos specifika, skaitmeninimo procesai ir naudojamos informacinės sistemos, taip pat svarbiausi Europoje vykdomi tyrimai bei iniciatyvos, susiję su DI panaudojimu archyvuose. Teorinėje darbo dalyje aptariami dirbtinio intelekto įrankiai, susiję su archyvų veikla. Metodologijos dalyje pateikiamas praktinės dalies objektas, tikslas, naudoti metodai, pateikiami tyrimo uždaviniai, tyrimo imtis. Empirinėje dalyje analizuojamas iš anksto apmokyto neuroninio tinklo VGG16 naudojimo atvejis, vektorizuojant archyve saugomų fotodokumentų skaitmenines kopijas. Tyrime įvertinamas dublikatų ar labai panašių vaizdų nustatymo būdas, pagrįstas iš anksto apmokyto neuroninio tinklo architektūros naudojimu. Tyrimas pabaigiamas apibendrinimu ir diskusija. Paskutinėje darbo dalyje pateikiamos bendros išvados ir rekomendacijos, susijusios su DI pritaikymu Lietuvos valstybiniuose archyvuose.
136 Socialinių paslaugų poreikio prognozavimas: Trakų rajono savivaldybės atvejisItem type:ETD, [Forecasting the Demand for Social Services: the Case of Trakai District Municipality]magister thesis[2025][S003]Matonytė-Stanišauskienė, OrintaMagistro darbe analizuojamas socialinių paslaugų poreikio prognozavimo procesas Trakų rajono savivaldybėje. Tyrimo objektas – socialinių paslaugų poreikio kitimo analizė ir prognozė Trakų rajono savivaldybėje, remiantis demografiniais ir socialiniais rodikliais. Darbo tikslas – nustatyti pagrindinių socialinių ir demografinių rodiklių pokyčius ir jų pagrindu parengti socialinių paslaugų poreikio prognozę 2025 –2 030 m. laikotarpiui. Darbo teorinėje dalyje nagrinėjama socialinių paslaugų samprata, jų klasifikacija, teisinis reglamentavimas, taip pat prognozavimo metodai ir jų taikymas socialinių paslaugų planavime. Analizuojami socialinių paslaugų poreikio prognozavimo ypatumai Lietuvoje. Empirinėje tyrimo dalyje atlikta Trakų rajono savivaldybės demografinių ir socialinių rodiklių analizė bei taikyti laiko eilučių (ARIMA) modeliai socialinių paslaugų poreikio prognozei sudaryti. Tyrimo rezultatai parodė, kad socialinių paslaugų poreikis Trakų rajone iki 2030 metų kasmet didės vidutiniškai apie 0,3 %. Pagrindinė hipotezė, kad socialinių paslaugų poreikis augs dėl gyventojų senėjimo ir socialinės rizikos grupių stabilumo, buvo patvirtinta. Taip pat patvirtinta papildoma hipotezė, kad vyresnio amžiaus gyventojų skaičiaus augimas turi didžiausią įtaką socialinių paslaugų poreikiui. Darbo rezultatai gali būti taikomi praktikoje planuojant socialinių paslaugų plėtrą savivaldybės lygmeniu, užtikrinant efektyvesnį išteklių panaudojimą ir geresnį gyventojų poreikių atitikimą.
113 Autonominių sistemų įtaka sveikatos priežiūros sektoriuiItem type:ETD, [The Impact of Autonomous Systems on the Healthcare Sector]magister thesis[2025][S003]Druskis, ArūnasSveikatos priežiūros paslaugos – vienos iš kertinių valstybės paslaugų, tačiau medicinos personalo trūkumo tendencija ir iš to kylančios pasekmės skatina ieškoti alternatyvių sprendimų, kurie palengvintų sveikatos priežiūros sektoriaus paslaugų organizavimą ir teikimą. Diegiant sprendinius būtina tirti galimą įtaką paslaugų kokybei. Magistro baigiamojo darbo tema – autonominių sistemų įtaka sveikatos priežiūros sektoriui. Darbo tikslas – įvertinti autonominių sistemų diegimo įtaką sveikatos priežiūros sektoriui Lietuvoje. Tikslui pasiekti pasirenkama RPA (Robotinis procesų automatizavimas) technologija, kurią galima plačiai taikyti sveikatos sektoriuje. RPA, imituojant žmogaus veiksmus, bando atlikti procesus pakeičiant darbuotoją arba efektyvinant jo darbą, kartu mažinant tenkantį krūvį. Tikslo pasiekimas realizuojamas per 4 uždavinius. Pirmu uždaviniu nagrinėjama RPA, technologija viešojo administravimo kontekste pritaikomumas ir naudojimo pavyzdžiai Lietuvos ir kitų šalių sveikatos priežiūros sektoriuose. Uždavinys realizuotas taikant literatūros ir mokslinių šaltinių analizės metodus. Antru uždaviniu identifikuojami teisinio reglamentavimo aspektai, kurie įtakoja autonominių sistemų panaudojimą. Uždavinys realizuotas analizuojant teisinį reglamentavimą. Trečiu uždaviniu tiriamos autonominių sistemų diegimo etinės problemos, ketvirtu uždaviniu nustatomi RPA sukeliami pokyčiai per naudos, poreikio, iššūkių ir grėsmių analizę. Trečias ir ketvirtas uždaviniai realizuojami kiekybinio tyrimo metodu, atliekant anketinę apklausą sveikatos priežiūros įstaigose. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad RPA diegimas sveikatos priežiūros sektoriuje turi teigiamą poveikį darbo našumui, išteklių tausojimui ir paslaugų kokybei, mažina pasikartojančių klaidų skaičių darbo procesuose. Tačiau darbuotojų informuotumo trūkumas apie autonominių sistemų diegimą gali sukelti nesaugumo jausmą dėl darbo vietos praradimo ir neleidžia išnaudoti autonominių sistemų teikiamo potencialo. Dėl atsirandančios priklausomybės nuo technologijų formuojasi būtinybė investuoti į nepertraukiamo veikimo užtikrinimą ir kibernetinės saugos suvokimo gerinimą, informacinių technologijų specialistų pritraukimą dėl juntamo trūkumo.
19 Gyventojų ir paslaugų gavėjų dalyvavimas teikiant viešąsias paslaugas: Utenos rajono savivaldybės „Transporto organizavimo“ atvejo analizėItem type:ETD, [Participation of residents and service recipients in providing public services: Case study of Utena district municipality “Transport organization"]magister thesis[2025][S003]Vaškelienė, AistėŠiame magistriniame darbe nagrinėjama gyventojų ir paslaugų gavėjų dalyvavimo įtaka viešųjų paslaugų planavimui ir teikimui Utenos rajono savivaldybėje, ypatingą dėmesį skiriant „Transporto organizavimo“ paslaugai. Darbo tikslas – išanalizuoti, kaip gyventojų įsitraukimas į šios paslaugos kūrimo ir teikimo procesus gali pagerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą, ypač kaimiškose vietovėse, kur viešojo transporto paslaugos yra ribotos. Tyrimas remiasi mokslinės literatūros analize, anketine apklausa ir statistine duomenų analize. Rezultatai rodo, kad gyventojų įsitraukimas gali padidinti pasitenkinimą paslaugomis ir pagerinti paslaugų teikimo efektyvumą, tačiau dalyvavimo procesą riboja įvairūs socialiniai, ekonominiai ir instituciniai veiksniai. Šio darbo rezultatai gali būti naudingi tobulinant viešojo transporto paslaugų teikimą ir skatinant gyventojų dalyvavimą paslaugų kūrimo procesuose mažesnėse savivaldybėse.
27 Kultūros paslaugų rinkodara valstybinės reikšmės bibliotekose, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos atvejisItem type:ETD, [The Marketing of Cultural Services in Libraries of State Significance, the Case of the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences]master thesis[2024][S003]Marcinkevičienė, RaimondaLietuvoje mokslinių bibliotekų rinkodaros tradicijos dar tik plėtojamos, pradedant suvokti jos vertę. Rinkodaros panaudojimas gali padėti spręsti įvairias problemas, kurias patiria mokslinės bibliotekos. Lietuvos mokslų akademijos biblioteka turi išskirtinį mokslinės valstybinės reikšmės bibliotekos statusą. Analizuoti ją rinkodaros požiūriu svarbu todėl, kad rinkodaros paslaugos gali padėti išskirtinę šios bibliotekos vertę suprasti platesnei auditorijai, pritraukti daugiau lankytojų. Taigi darbo problema: kaip būtų galima paskatinti vartotojus labiau naudotis valstybinės reikšmės bibiliotekų paslaugomis, taikant kultūrinių paslaugų rinkodarą? Darbo objektas: kultūrinių paslaugų rinkodaros taikymas valstybinės reikšmės bibliotekose. Darbe keliamas tikslas – ištirti kultūrinių paslaugų rinkodaros taikymo galimybes valstybinės reikšmės bibliotekose. Siekiant šio tikslo, įgyvendinami tokie uždaviniai: išanalizuoti rinkodaros sampratą ir jos taikymą viešajame sektoriuje; išnagrinėti mokslinių bibliotekų rinkodaros specifiką; atskleisti Vrublevskių bibliotekos vartotojų poreikius; išsiaiškinti, kokie rinkodaros būdai ir elementai labiausiai padėtų pritraukti vartotojus į Vrublevskių biblioteką. Darbe taikomi mokslinės sisteminės literatūros analizės, anketinės apklausos, interviu metodai. Kiekybiniu tyrimu išsiaiškinta, kad pagrindiniai tiriamos bibliotekos lankytojų poreikiai yra informaciniai ir edukaciniai. Taip pat atliktas tyrimas atskleidė, kad siekiant pritraukti daugiau lankytojų ir skatinti dažnesnį esamų lankytojų lankymąsi reikėtų paįvairinti bibliotekos fizines erdves, įrengti daugiau modernių įrenginių, skirti daugiau dėmesio edukacijai. Atliku kokybiniu tyrimu atskleista, kad bibliotekos išskirtinumą formuoja fondų turinys, architektūrinė išraiška (architektūrinis ansamblis), autentiška, kamerinė aplinka ir profesionalūs, pasitikėjimą keliantys darbuotojai. Tačiau šiame tyrime taip pat atskleista, kad siekiant pritraukti daugiau lanktytojų tiriamai bibliotekai apie savo išskirtinumą reikėtų daugiau komunikuoti visuomenei.
29 Lean metodo taikymo mokymosi įstaigoje atvejų tyrimas ir galimybių analizėItem type:ETD, [Case Study and Feasibility Analysis of the Application of Lean Methodology in an Educational Institution]master thesis[2023][S003]Mikniūtė, SamantaRemiantis Lietuvos ir užsienio literatūra magistro baigiamajame darbe išanalizuotas Lean metodas bei pabrėžiama jo nauda ne tik verslui bet ir valstybinėms įstaigoms. Pirmajame skyriuje remiantis moksline literatūra aprašyti svarbiausi Lean bruožai, kurie gali būti taikomi įvairiose srityse. Nagrinėjama švietimo veikla bei nauja jo samprata šiuolaikinio mokinio atžvilgiu. Vis daugiau Lietuvos įmonių ar viešųjų įstaigų perima Lean praktikas, tačiau švietimo sektoriaus struktūra Lietuvoje yra dažnai užsistovėjusi, todėl ši tema yra nauja ir aktuali. Švietimas tampa vis kompleksiškesnis procesas, dėl globalizacijos procesų keičiasi ir mokiniai, todėl švietimo veiklos tobulinimas taip pat turi vykti periodiškai. Antrajame darbo skyriuje aprašoma darbo metodologija, aptariamos galimos problemos taikant Lean švietimo įstaigoje. Trečiajame darbo skyriuje atliekamas kokybinis ir kiekybinis tyrimas, nagrinėjamas konkretus Lean taikymo švietimo įstaigoje pavyzdys, kuriame buvo taikomi Kaizen, PDCA, Asaichi metodai. Ketvirtajame skyriuje pateiktos išvados ir siūlymai kaip tobulinti švietimo veiklą pasitelkiant Lean metodą bei empirinio tyrimo metu išryškėjusiosios problemos ar pastebėjimai.
131 11 Užsienio lietuvių įtraukimo į gyvenimo kokybės užtikrinimą Lietuvos savivaldybėse galimybių analizėItem type:ETD, [Analysis of Life Quality Measures of Expatriates in Lithuanian Municipalities]master thesis[2020][S003]Vilčinskienė, EditaVyriausybė įvardija emigracijos problemą ir atsiranda vis daugiau socialinių iniciatyvų skatinančių susigrąžinti emigrantus į šalies regionus, tačiau nėra aišku, kaip efektyviai įgyvendinami projektai, ar užsienio lietuviai iš tiesų skatinami sugrįžti. Nors apie galimybes yra kalbama labai daug, nėra aišku, kokios yra realios galimybės užsienyje gyvenantiems lietuviams prisidėti prie gyvenimo kokybės gerinimo Lietuvos savivaldybėse. Darbe yra išnagrinėta Lietuvos politika dėl diasporos įtraukimo į gyvenimo kokybės gerinimą šalies savivaldybėse. Atlikta Lietuvos, Airijos, Izraelio palyginamoji analizė. Išnagrinėta Lietuvių savivaldybių galimybės ir kliūtys bendradarbiauti su diaspora. Atlikta Utenos, Širvintų, Tauragės ir Panevėžio savivaldybių politikos dėl diasporos įtraukimo į šalies gyvenimo kokybės užtikrinimo analizė. Išnagrinėtos užsienio lietuvių galimybės ir kliūtys dalyvauti Lietuvos savivaldybėse bendrai kuriant viešąsias paslaugas (koprodukciją). Išnagrinėti užsienio lietuvių bendruomenių veiksmai prisidedantys prie savivaldybių gerovės kūrimo. Suformuluotos galimos užsienio lietuvių dalyvavimo Lietuvos savivaldybėse kartu kuriant viešąsias paslaugas tobulinimo kryptys. Pateikiamos rekomendacijos užsienio reikalų ministerijai, Lietuvos savivaldybių asociacijai, Lietuvos savivaldybėms. Atliekant tyrimą, taikomi bendrieji socialinių mokslų teoriniai ir empiriniai tyrimo metodai. Atliekama mokslinės literatūros analizė, palyginamoji situacijos analizė ir apibendrinimas, empiriniui tyrimui atlikti buvo pasitelkta pirminių ir antrinių duomenų analizė, atliktas pusiau struktūruotas interviu su specialistais ir diasporos atstovais, bei atlikta kokybinė duomenų analizė. Tyrimo metu nustatyta, kad valstybės politikos lygmeniu dėl užsienio lietuvių įtraukimo į šalies gyvenimą yra taikomos visos priemonės (įgaliojimų suteikimo, paslaugų pasiekiamumo, rėmimo, bendradarbiavimo, pripažinimo), tačiau, palyginus su kitomis šalimis, Lietuvoje yra labai mažas projektų, skirtų diasporai, finansavimas. Taip pat diasporos politika Lietuvoje plėtojama palyginti trumpą laiką, todėl reikalingas darbų tęstinumas. Lietuvos savivaldybių asociacijos sukurtas projektas „Globalūs regionai“, kurio tikslas – konkreti pagalba skatinant Lietuvos savivaldybes bendradarbiauti su į užsienį išvykusiais kraštiečiais, vertinamas tik patenkinamai. Projekto „Globalūs regionai“ pradžia buvo labai efektyvi, bet išlaikyti produktyvaus bendradarbiavimo su savivaldybėmis nepavyksta. Labai svarbu vietinės valdžios požiūris į bendradarbiavimą su savo krašto diaspora. Tyrimas parodė, kad tikslingas Tauragės savivaldybės darbas su užsienio lietuviais atneša apčiuopiamus rezultatus.
12 10