Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20489
Now showing1 - 10 of 27
  • Item type:ETD,
    Socialinio darbuotojo vaidmuo asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializacijos procese
    [The role of a social worker in the socialization process of convicted persons]
    magister thesis[2026][S005]
    Butkevičienė, Ramunė

    Magistro baigiamojo darbo tema - Socialinio darbuotojo vaidmuo asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializacijos procese. Lietuvoje vykdomos bausmių vykdymo sistemos reformos kontekste nuteistųjų resocializacijai skiriama daug dėmesio, siekiant sumažinti nuteistųjų skaičių ir pakartotinį nusikalstamumą. Naujausi tyrimai rodo, kad siekiant sėkmingos nuteistų asmenų reintegracijos į visuomenę, būtina psichologinė ir socialinė parama bausmės atlikimo metu. Resocializacijos reformos kontekste nemažas dėmesys skiriamas socialinių darbuotojų vaidmeniui nuteistųjų resocializacijos procese. Mokslinių tyrimų analizė rodo, kad šiame procese stokojama tyrimų, analizuojančių socialinių darbuotojų praktinę patirtį. Todėl svarbu analizuoti realias socialinių darbuotojų patirtis, įgyvendinant asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializaciją. Tyrime keliami probleminiai klausimai: kaip socialinis darbuotojas įgyvendina asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausmę, resocializaciją įkalinimo įstaigoje? Kokie veiksniai turi įtakos socialinio darbuotojo veiklai, įgyvendinant asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializaciją? Su kokiais sunkumais susiduria socialiniai darbuotojai ir kaip juos sprendžia asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializacijos procese? Tyrimo objektas - socialinio darbuotojo vaidmuo asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializacijos procese. Tyrimo tikslas – atskleisti teoriniu ir empiriniu aspektu socialinio darbuotojo vaidmenį asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializacijos procese. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializacijos galimybes įkalinimo įstaigoje. 2. Aptarti socialinių darbuotojų veiklą asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializacijos procese. 3. Pateikti socialinių darbuotojų praktinę patirtį, įgyvendinant asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializaciją įkalinimo įstaigose. Tyrimo metodai: Teoriniai metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų, susijusių su tema analizė, siekiant atskleisti teoriniu aspektu asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializacijos ypatumus ir socialinio darbuotojo veiklą įkalinimo įstaigoje šių asmenų resocializacijos procese. Empiriniai metodai: pusiau struktūruotas interviu metodas, siekiant pateikti socialinių darbuotojų praktinę patirtį, įgyvendinant asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializaciją įkalinimo įstaigose. Analizuojant interviu metu gautus duomenis, taikoma kokybinė turinio analizė. Tyrimo išvados: 1. Asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializacija – tai sudėtingas, daugialypis procesas, kuriuo siekiama mažinti nuteistųjų pakartotinį nusikalstamumą bei užtikrinti visuomenės saugumą. Resocializacijos paskirtis bausmių vykdymo vietoje yra asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, įgalinimas gyventi nenusikalstant ir sėkmingai integruojantis į visuomenę po bausmės pabaigos. Nuteistųjų resocializacijos procesas įgyvendinamas per resocializacijos programas ir priemones, kurios taikomos individualizuotai, atliepiant nuteistojo poreikius. Programos skirtos koreguoti nuteistojo elgesį, mąstymą, ugdyti socialinius įgūdžius, atkurti socialinius ryšius, motyvuoti siekti pokyčio, gydytis priklausomybes. Mokslinių šaltinių bei teisinių dokumentų analizė atskleidė veiksnius, turinčius įtakos nuteistųjų resocializacijos įgyvendinimui įkalinimo įstaigose, kurie veikia makro, mezo ir mikro lygmenyse. Makro lygmenyje resocializacijos galimybėms įkalinimo įstaigoje turi politiniai, socialiniai, ekonominiai veiksniai. Mezo lygmenyje – tinkama įkalinimo įstaigos infrastruktūra, individualizuotas resocializacijos programų, priemonių parinkimas, atsižvelgiant į nuteistojo poreikius bei personalo profesionalumas. Mikro lygmenyje įtakos turi humaniškas ir individualizuotas požiūris į nuteistuosius, tinkamų, nežeminančių jų orumo, gyvenamųjų sąlygų užtikrinimas, teigiami kalėjimo personalo ir nuteistųjų santykiai. 2. Mokslinės literatūros bei teisės dokumentų analizė atskleidė socialinio darbuotojo veiklos svarbą įgyvendinant nuteistų asmenų resocializacijos procesą. Socialiniai darbuotojai, vykdydami savo profesinę veiklą, vadovaujasi sąžiningumo, bendradarbiavimo bei profesionalumo užtikrinimo principais. Atsižvelgdami į nuteistojo individualius poreikius bei nustatytus kriminogeninius veiksnius, kartu su nuteistuoju sudaro individualų nuteistojo resocializacijos planą, motyvuoja aktyviai dalyvauti individualiame plane numatytose resocializacijos priemonėse, taiko intervencines priemones, teikia socialinę pagalbą, vertina nuteistojo pokyčius. Socialinis darbuotojas, dirbdamas su nuteistaisiais, taiko individualaus ir grupinio darbo metodus, siekia padėti nuteistajam atstatyti ar sustiprinti socialinius ryšius su artimaisiais, bendradarbiauja su valstybinėmis įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis. 3. Empirinis tyrimas atskleidė, socialinio darbuotojo praktinės veiklos raišką įgyvendinant asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializaciją, veiksnius turinčius įtakos socialinio darbuotojo veiklai, įgyvendinant asmenų nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializaciją, taip pat sunkumus, su kuriais susiduria socialiniai darbuotojai asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializacijos procese ir jų sprendimo priemones. Tyrimo rezultatai parodė, kad socialinio darbuotojo pasirinkimą dirbti su nuteistaisiais įkalinimo įtaigoje paskatino noras išbandyti save su kita paslaugų gavėjų grupe, gyvenimo aplinkybės lėmusios darbo paieškas bei pagalbos nuteistiesiems žmonėms teikimo prasmingumas. Tyrimas atskleidė socialinio darbuotojo darbo reikšmingumą įkalinimo įtaigoje, sietiną su nuteistųjų socialinių problemų sprendimu, resocializacijos priemonių nuteistajam planavimu, humanišku požiūriu į nuteistus asmenis, nuteistų asmenų kriminogeninių veiksnių mažinimu įgalinant juos keistis, saugumo jausmo suteikimu nuteistiems asmenims integruojantis į visuomenę. Tyrimas parodė, kad socialiniai darbuotojai, įgyvendindami asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializaciją įkalinimo įstaigoje nustato nuteisto asmens poreikius, informuoja, konsultuoja, tarpininkauja, tvarko dokumentus, sudaro individualius nuteistųjų resocializacijos planus, juos įgyvendina bei stebi, taiko įvairias resocializacijos programas, bendradarbiauja su įstaigomis ruošiant nuteistąjį išėjimui į laisvę. Tyrimu identifikuoti socialinio darbuotojo taikomi metodai: individualaus darbo su nuteistuoju, darbo su grupe, darbo su bendruomene bei šeimos dienų organizavimas įkalinimo įstaigoje. Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad socialinis darbuotojas nuteistųjų asmenų resocializacijos procese bendradarbiauja su Resocializacijos skyriuje esančiomis komandomis, su įkalinimo įstaigoje esančiais skyriais, su savivaldybėmis bei nevyriausybinėmis organizacijomis. Tyrimas rodo, kad įgyvendinant nuteistųjų resocializaciją socialiniai darbuotojai pagalbą gauna iš kolegų, vadovybės. Taip pat jiems padeda Lietuvos kalėjimų tarnybos organizuojami mokymai. Tyrimo duomenys atskleidė, kad teigiamos įtakos socialinio darbuotojo veiklai, įgyvendinant asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializaciją turi įkalinimo įstaigos veiksniai, sietini su tinkamomis darbo sąlygomis, su reguliariais resocializacijos skyriaus komandų susirinkimais, su mentoryste naujai atėjusiam darbuotojui, su pakankamu darbuotojų skaičiumi ir ne per dideliu darbo krūviu. Taip pat svarbią reikšmę įgyvendinant asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializaciją turi socialinio darbuotojo kompetencija ir patirtis, pagarba ir nusiteikimas padėti nuteistam asmeniui, emocinis atsparumas, socialinio darbuotojo motyvacija. Tyrimas atskleidė ir nuteistų asmenų individualius veiksnius, turinčius teigiamos įtakos socialinio darbuotojo veiklai - tai nuteistųjų motyvacija ir jų ryšių palaikymas su šeima bei artimaisiais. Tyrimu identifikuoti sunkumai, su kuriais susiduria socialiniai darbuotojai asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializacijos procese ir jų sprendimas. Tyrimo duomenys rodo, kad socialiniai darbuotojai nuteistųjų resocializacijos procese susiduria su instituciniais sunkumais, tokiais, kaip nuteistųjų bendrabutinio tipo gyvenamųjų patalpų sistema, uždaro ar pusiau atviro tipo bausmės atlikimo sąlygos, įkalinimo įstaigos taisyklės, žmogiškųjų išteklių stygius bei per didelis darbo krūvis. Taip pat sunkumų socialiniam darbuotojui kelia nuteisto asmens ypatumai, jo situacija, t. y., nuteistųjų subkultūros laikymasis, padaryto nusikaltimo neigimas, menkas nuteistųjų išsilavinimas, priklausomybių turėjimas, nuteistojo agresyvumas, impulsyvumas, manipuliacijos, motyvacijos stoka, nutrūkę ar menki ryšiai su artimaisiais. Tyrimas atskleidė, kad socialiniams darbuotojams sunkumus padeda spręsti vidinė įkalinimo įstaigos komunikacija, įkalinimo įstaigoje vykstančios intervizijos bei Lietuvos kalėjimų tarnybos socialiniams darbuotojams organizuojamos supervizijos.

      18  27
  • Item type:ETD,
    Asmenų, turinčių intelekto negalią, savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymas dienos centruose
    [Developing independent living skills for people with intellectual disabilities at day care centres]
    magister thesis[2026][S005]
    Girdauskienė, Neringa

    Magistro darbe „Asmenų, turinčių intelekto negalią, savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymas dienos centruose“ nagrinėjamas savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymas dienos centruose, analizuojant šio proceso teorines prielaidas ir socialinių darbuotojų praktinę patirtį. Tyrimo aktualumą lemia tai, kad asmenys su intelekto negalia stokoja savarankiško gyvenimo įgūdžių. Šių įgūdžių ugdymas tampa svarbia sąlyga didinant asmenų savarankiškumą, mažinant priklausomybę nuo kitų ir gerinant jų gyvenimo kokybę, įtrauktį į visuomenę. Dienos centrai tampa reikšminga socialine aplinka, kurioje sudaromos galimybės ugdyti praktinius, socialinius ir emocinius gebėjimus, stiprinti savarankiškumą bei skatinti asmenų įsitraukimą į visuomenę. Darbo tikslas – atskleisti asmenų, turinčių intelekto negalią, savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo dienos centruose teorinius ir praktinius aspektus. Darbo uždaviniai: 1. Pateikti asmenų, turinčių intelekto negalią, savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo svarbą. 2. Aptarti dienos centrų galimybes ugdant asmenų su intelekto negalia savarankiško gyvenimo įgūdžius. 3. Atskleisti socialinių darbuotojų vaidmenį ugdant asmenų su intelekto negalia savarankiško gyvenimo įgūdžius dienos centruose. 4. Identifikuoti asmenų su intelekto negalia savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo dienos centruose realijas, remiantis socialinių darbuotojų patirtimi. Taikyti metodai: Teoriniai: mokslinės literatūros analizė, siekiant atskleisti savarankiško gyvenimo įgūdžių sampratą, jų ugdymo svarbą bei dienos centrų galimybes ugdant šiuos įgūdžius. Empiriniai: empiriniam tyrimui pasirinktas kokybinis tyrimo tipas, taikant pusiau struktūruotą interviu metodą, siekiant atskleisti socialinių darbuotojų patirtį ugdant asmenų su intelekto negalia savarankiško gyvenimo įgūdžius dienos centruose. Tyrimo duomenų analizei taikyta kokybinė turinio analizė. 1. Teorinė analizė atskleidė, kad asmenų, turinčių intelekto negalią, savarankiškumo galimybės priklauso nuo individualių ir aplinkos veiksnių. Individualūs veiksniai apima asmens su inetelekto negalią savivertę, savivoką, vidinę motyvaciją, emocinę būseną, kognityvinius gebėjimus bei turimus gyvenimo įgūdžius. Aplinkos veiksniai apima mikro lygmenį (šeimos parama, artimųjų požiūris į asmenį su negalia, specialistų pagalba). Mezo lygmenį (švietimo ir socialinių paslaugų sistema, dienos centrų veikla ir bendruomenės įsitraukimas) bei makro lygmenį (valstybinė socialinė politika, visuomenės požiūris į asmenis su intelekto negalia). Šių veiksnių visuma lemia asmens galimybes ugdytis savarankiškumo įgūdžius ir visavertiškai dalyvauti visuomenėje. Savarankiško gyvenimo įgūdžiai yra svarbus veiksnys, turintis įtakos asmenų su intelekto negalia gyvenimo kokybei, jų įtraukčiai į bendruomenę, visuomenę. Šie įgūdžiai yra įvairūs ir apima įvairias kasdieninio gyvenimo sritis: maisto gaminimą, asmens higieną, buities tvarkymą, orientaciją aplinkoje, technologijų naudojimą, saviraišką ir laisvalaikį, finansų valdymą, sprendimų priėmimą, socialinių santykių kūrimą bei palaikymą, emocijų pažinimą ir valdymą, savivoką. Asmenys su intelekto negalia dažnai susiduria su ribotais kasdienio gyvenimo įgūdžiais ir tam įtakos turi ne tik sutrikimo pobūdis, bet ypač didelę reikšmę turi aplinkos veiksniai, kurie gali riboti asmens savarankiškumo ugdymąsi. Todėl svarbu kurti asmenį įgalinančią ugdomąją aplinką, kurioje būtų palankios sąlygos ugdytis ir palaikyti savarankiško gyvenimo įgūdžius. 2. Dienos centrai atlieka svarbų vaidmenį gerinant asmenų su intelekto negalia kasdienį gyvenimą, suteikiant įvairias socialines paslaugas, kurios orientuotos į savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymą ir socialinės įtraukties didinimą. Dienos centruose sudaromos sąlygos asmenims su intelekto negalia ugdyti kasdienius, socialinius ir praktinius įgūdžius per realias veiklas, tokias kaip savęs priežiūra, maisto gaminimas, finansų valdymas ar orientacija aplinkoje. Šių įgūdžių ugdymas grindžiamas struktūruota ir palaikančia aplinka, kurioje svarbus aiškus veiklų organizavimas, nuoseklumas ir kartojimas. Taip pat akcentuojamas individualizuotas ugdymo procesas, pritaikytas asmens gebėjimams ir poreikiams. Specialistų, šeimos ir bendruomenės bendradarbiavimas svarbi sąlyga, užtikrinanti ugdymo tęstinumą ir įgytų įgūdžių taikymą kasdieniame gyvenime. 3. Socialinis darbuotojas atlieka svarbų vaidmenį ugdant asmenų su intelekto negalia savarankiško gyvenimo įgūdžius .kurdamas palankią socioedukacinę aplinką šiems įgūdžius ugdyti. Mokslinių šaltinių analizė atskleidė, kad socialiniam darbuotojui ugdant asmenų su intelekto negalia savarankiško gyvenimo įgūdžius svarbu taikyti individualizuotą priėjimą, užmegzti ir palaikyti konstruktyvius santykius su asmeniu, ugdyti įgūdžius įvairiose kasdienėse veiklose, pasitelkiant praktinį mokymą realiose gyvenimo situacijose. Svarbią reikšmę turi bendradarbiavimas su asmens šeima, dienos centro ir kitų įstaigų specialistais, bendruomene. Socialinės aplinkos įtraukimas, apimantis šeimos, bendruomenės ir institucijų dalyvavimą sudaro galimybes pritaikyti įgūdžius už dienos centro ribų bei užtikrina jų tęstinumą kasdieniame gyvenime. 4. Tyrimas atskleidė asmenų su intelekto negalia savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo dienos centruose realijas. Nustatyta, kad asmenys su intelekto negalia stokoja, savęs priežiūros (asmens higienos, apsirengimo) buitinių (maisto gaminimo, namų ruošos), finansinio raštingumo (pinigų pažinimo, atsiskaitymo, pirkinių planavimo) bei socialinių ir emocinių įgūdžių (bendravimo, konfliktų sprendimo, emocijų atpažinimo ir valdymo, dienotvarkės planavimo). Tyrimo duomenys parodė, kad šių įgūdžių stokai įtakos turi artimųjų menki lūkesčiai dėl intelekto negalią turinčio asmens ir jo perdėta globa, negalios pobūdis ir kognityviniai sunkumai, trauminės patirtys. Nustatyta, kad dienos centruose ugdomi savęs priežiūros (asmens higienos, apsirengimo, savitvarkos, maisto ruošos pagrindų, buities darbų), finansinio raštingumo (pinigų pažinimo, apsipirkimo, dokumentų tvarkymo) bei socialiniai–emociniai (bendravimo, konfliktų sprendimo, emocijų atpažinimo ir valdymo, darbo grupėje) įgūdžiai. Ugdant savarankiško gyvenimo įgūdžius socialiniai darbuotojai taiko įvairius būdus: individualų darbą, mokymą per mažus žingsnius, asmens motyvavimą, mokymąsi realiose situacijose. Be to, tyrimas atskleidė, kad svarbią reikšmę, ugdant asmenų su intelekto negalia savarankiško gyvenimo įgūdžius, turi dienos centro komandos bendradarbiavimas, įgalinantis komandos narius, užtikrinti nuoseklų savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymą, spręsti kylančius sunkumus Taip pat svarbią reikšmę turi ir dienos centro specialistų bendradarbiavimas su asmens šeima/globėjais bei bendruomene, kuris leidžia užtikrinti ugdymo tęstinumą skirtingose aplinkose, sudaro galimybes įtvirtinti įgytus įgūdžius kasdieniame gyvenime, atliepti asmens su intelekto negalia individualius poreikius ir skatina jo socialinę įtrauktį. Tyrimu nustatyta, kad savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymas daro teigiamą poveikį asmeniui (didėja jo savarankiškumas, pasitikėjimas savimi, socialinė įtrauktis), artimiesiems (mažėja priežiūros našta, didėja asmens savarankiškumas kasdienėje veikloje) ir visuomenei (didėja asmens su negalia įtrauktis į visuomenę, keičiasi visuomenės požiūris į negalią pozityvesne linkme). Tyrimo duomenys rodo, kad savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo sėkmę laiduoja kuriama palanki edukacinė aplinka dienos centruose, sietina su saugios tiek fizinės, tiek emocinės aplinkos užtikrinimu, aiškia veiklų struktūra ir dienotvarke, teigiamais tarpusavio santykiai tarp darbuotojų ir asmenų su intelekto negalia, vizualizacijos taikymu, įgūdžių ugdymo nuoseklumu ir, kartojimu, individualaus tempo laikymuisi, atliepiant asmens poreikius bei mokymu(si) per realias situacijas. Tyrimas atskleidė, kad socialinio darbuotojo vaidmuo ugdant asmenų su intelekto negalia savarankiško gyvenimo įgūdžius pasireiškia per šiuos vaidmenis: įgalintojo, mokytojo, tarpininko, bendruomenės edukatoriaus ir emocinio palaikytojo. Įgalintojo vaidmuo siejamas su asmens savarankiškumo skatinimu ir sprendimų priėmimo gebėjimų stiprinimu, mokytojo – su nuosekliu įgūdžių formavimu, tarpininko – su bendradarbiavimo tarp asmens, šeimos ir specialistų užtikrinimu, bendruomenės edukatoriaus – su bendruomenės švietimo ir jos teigiamo požiūrio į asmenis su negalia formavimą ir asmens su negalia įtraukties skatinimu, o emocinio palaikytojo – su asmens motyvavimu, jo pasitikėjimo savimi stiprinimu ir emocinės gerovės palaikymu. Tyrimas parodė, kad socialiniam darbuotojui, dirbančiam su asmenimis, turinčiais intelekto negalią, yra svarbios žinios apie intelekto negalią, taip pat socialinio darbo metodikos žinios, analitiniai, bendravimo ir bendradarbiavimo, organizaciniai, asmens motyvavimo įgūdžiai, kantrybė, pagarba žmogui ir tikėjimas jo galimybėmis. Tyrimas atskleidė, kad ugdant asmenų su intelekto negalia savarankiško gyvenimo įgūdžius susiduriama su įvairiais iššūkiais: asmens motyvacijos stoka ir greitu pasidavimu, patyrus nesėkmę, nerimu naujose situacijose ir pasimetimu, lėtu įgūdžių įsisavinimu, įvairiomis baimėmis, taip pat asmens šeimos bendradarbiavimo su dienos centro specialistais stoka ir asmens perdėta globa namuose. Tyrimas parodė, kad šių iššūkių įveikai taikomi sprendimo būdai apima bendradarbiavimą su asmens šeima, komandinį atvejų aptarimą, kolegų pagalba ir palaikymą sprendžiant sunkumus, bei supervizijų taikymą, kuris padeda spręsti sudėtingas situacijas, stiprina specialistų kompetencijas ir užtikrina efektyvesnį darbą.

      8  28
  • Item type:ETD,
    Asmenų su intelekto negalia įgalinimas dienos centruose
    [Empowerment of Persons with Intellectual Disabilities in Day care Centers]
    magister thesis[2026][S005]
    Jokšienė, Danguolė

    Dienos centrai asmenų, turinčių intelekto negalią, įgalinimo kontekste atlieka labai svarbų vaidmenį. Įrodyta, kad lankydami dienos centrus jie gerina emocinę savijautą, plečia socialinį tinklą, kelia savivertę, didina savarankiškumą ir motyvaciją įsilieti į bendruomenę. Vis dėlto, dienos socialinės globos dienos centruose asmenims su intelekto negalia tematika mažai tyrinėta, dėl to svarbu atskleisti asmenų su intelekto negalia įgalinimo dienos centruose realią praktiką. Tyrimas atskleidė, kad dienos centruose vadovaujamasi žmogaus teisėmis grįstu negalios modeliu, užtikrinamas asmenų su intelekto negalia orumas, vyksta jų įtraukimas į sprendimų priėmimą, stiprinami jų socialiniai ir profesiniai įgūdžiai, skatinamas savarankiškumas, užtikrinamas artimas ryšys su socialiniais darbuotojais, o paslaugos pritaikomos individualiems poreikiams. Asmenų su intelekto negalia įgalinimo dienos centruose nauda pasireiškia jiems patiems (gerinama jų gyvenimo kokybė, užtikrinamas kokybiškas užimtumas, tarpusavio bendravimas, vykdoma savarankiškumo plėtra), jų artimiesiems (mažinama priežiūros našta), socialiniams darbuotojams (vyksta profesinis tobulėjimas ir asmeninis augimas, pasireiškia pasitenkinimas atliekamu darbu) ir visuomenei (pozityvia linkme kinta požiūris į negalią). Intelekto negalią turinčių asmenų įgalinimui įtakos turi jų motyvacija ir nusiteikimas, socialinių darbuotojų bendradarbiavimas su jų artimaisiais, pakankami dienos centro ištekliai ir palankus mikroklimatas. Socialiniai darbuotojai dienos centre atlieka skirtingus vaidmenis: informacijos teikėjų ir konsultantų, globėjų, mokytojų ir motyvatorių, įgalintojų, tarpininkų, vertintojų, administratorių ir mobilizuotojų. Tyrimas atskleidė praktinius socialinių darbuotojų sunkumus, susijusius su negalią turinčiais asmenimis (jų motyvacijos stoka, priešišku nusiteikimu), jų artimaisiais (ugdymo netęsimas namų aplinkoje, per dideli lūkesčiai socialiniams darbuotojams), profesinius sunkumus (tinkamų veiklos metodų atradimas, didelis darbo krūvis, socialinio darbo profesijos nepakankamas vertinimas visuomenėje, emociniai sunkumai), specialistų bendradarbiavimo stoka. Socialiniai darbuotojai, siekdami įveikti sunkumus, dirba su negalią turinčių asmenų artimaisiais, dalyvauja supervizijose ir intervizijose, asmeniškai kalba su kolegomis ir siekia išlaikyti asmeninio ir profesinio gyvenimo balansą. Tyrimas išryškino asmenų su intelekto negalią įgalinimo dienos centruose tobulinimo kryptis: darbo aplinkos gerinimą (aprūpinimą reikiamomis darbo priemonėmis, biurokratinės naštos ir darbo krūvio mažinimą, mikroklimato gerinimą), profesinių kompetencijų tobulinimą (darbuotojų metodinių užsiėmimų, mokymų įstaigoje užtikrinimą, stažuotes ir mokymus užsienyje).

      6  21
  • Item type:ETD,
    Vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymas dienos centruose
    [The development of life skills for children in day care centres]
    magister thesis[2026][S005]
    Pekarskienė, Inga

    Magistro darbo tema - „Vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymas dienos centruose“. Nors Lietuvoje vaikų dienos centrai veikia nuo 1996 m., tačiau tyrimų analizuojančių vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymo realijas vaikų dienos centruose vis dar stokojama. Mokslinė problema siejama su siekiu atskleisti vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymo praktines patirtis dienos centruose. Keliami šie probleminiai klausimai: 1. Kaip dienos centruose ugdomi vaikų gyvenimo įgūdžiai? 2. Kokie veiksniai įgalina veiksmingai ugdyti vaikų gyvenimo įgūdžius dienos centruose? 3. Su kokiais sunkumais susiduria socialiniai darbuotojai ugdant vaikų gyvenimo įgūdžius dienos centruose ir kaip juos sprendžia? 4. Kokios socialinio darbuotojo kompetencijos svarbios ugdant vaikų gyvenimo įgūdžius? Tyrimo objektas. Vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymas dienos centruose. Darbo tikslas – atskleisti teorines ir praktines vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymo galimybes vaikų dienos centruose. Uždaviniai: 1. Aptarti vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymo teorinius aspektus. 2. Atskleisti dienos centrų vaidmenį ugdant vaikų gyvenimo įgūdžius. 3. Atskleisti socialinių darbuotojų patirtis ugdant vaikų gyvenimo įgūdžius dienos centruose. Darbo metodai: Teoriniai: mokslinės literatūros ir teisės aktų, susijusių su tema, analizė, siekiant atskleisti vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymo dienos centruose teorinius aspektus. Empiriniai kokybinis tyrimas taikant pusiau struktūruotą interviu metodą, kuriuo identifikuoti vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymo dienos centruose praktines patirtis, remiantis socialinių darbuotojų patirtimi. Gautų tyrimo rezultatų analizei taikyta kokybinė turinio analizė. Moksliniuose šaltiniuose gyvenimo įgūdžių apibrėžtys pateikiamos skirtingai, tačiau visi apibrėžimai siejasi su individo gebėjimu gyventi savarankišką gyvenimą. Gyvenimo įgūdžių klasifikacija apima: savęs pažinimo, kritinio ir kūrybinio mąstymo, bendravimo ir bendradarbiavimo, problemų sprendimo, empatijos, streso bei emocijų valdymo, sveikatai palankius įgūdžius, kurie svarbūs asmens savarankiškam gyvenimui. Mokslinių šaltinių analizė rodo, kad vaiko palaikymo trūkumas šeimoje, tėvų įsitraukimo į vaikų gyvenimą ir saugios aplinkos užtikrinimo stoka, bendraamžių neigiamas poveikis, neužtikrinamas vaikų emocinis saugumas mokyklose lemia vaikų socialinę atskirtį, nes riboja vaikų galimybes ugdytis gyvenimui svarbius įgūdžius ir didina elgesio bei emocijų sunkumų atsiradimo riziką. Dėl ko, itin svarbu, kad tiek vaiko šeimoje, mokykloje, tiek ir bendraamžių aplinkoje būtų mažinami neigiami aplinkos veiksniai ir orientuojamasi į saugios aplinkos užtikrinimą, teigiamos socialinės patirties skatinimą. Vaikų dienos centrai atlieka svarbų vaidmenį ugdant vaikų gyvenimo įgūdžius, o jų paskirtis orientuota į paslaugų vaikams, iš šeimų, patiriančių socialinius sunkumus, teikimą. Esminis šių centrų tikslas nukreiptas į vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymą. Socialiniams darbuotojams, dirbantiems dienos centruose, keliamas tikslas ugdyti vaikų gyvenimo įgūdžius, siekiant sėkmingos jų integracijos visuomenėje. Tyrimu atskleista: vaikų stokojami gyvenimo įgūdžiai ir jų raiška, veiksniai, turintys įtakos vaikų gyvenimo įgūdžių stokai, taip pat veiksniai, padedantys ugdyti vaikų gyvenimo įgūdžius dienos centruose, bei sunkumai, su kuriais susiduria socialiniai darbuotojai ugdant vaikų gyvenimo įgūdžius dienos centruose ir jų sprendimo būdai. Tyrimo rezultatai parodė vaikų stokojamus gyvenimo įgūdžius. Vaikai stokoja kontakto užmezgimo: nemoka tinkamai įsitraukti į pokalbį, negeba tinkamai paprašyti pagalbos. Taip pat išryškėjo ir kontakto palaikymo įgūdžių stoka: vartoja nederamus žodžius (keiksmažodžius, įžeidžiančius žodžius), neišklauso kito ir pertraukia kalbantįjį, negeba tinkamai priimti kito nuomonės, nemoka spręsti konfliktų. Vaikams sunku įvardinti savo emocijas ir jas tinkamai valdyti, nusiraminti. Išryškėjo veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo grupėje įgūdžių stoka: stokojama elementarių veiklos planavimo įgūdžių, negebama pabaigti veiklų iki galo, dirbant grupėje vaikai negeba tarpusavyje susitarti, kas, kokią užduotį atliks. Vaikai stokoja maisto ruošimo, namų ruošos, etiketo prie stalo įgūdžių. Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikai stokoja sveikos gyvensenos įgūdžių: asmens higienos, sveikos mitybos, fizinio aktyvumo. Išryškėjo veiksniai, turintys įtakos vaikų gyvenimo įgūdžių stokai, sietini su šeimos, mokyklos ir bendraamžių aplinka. Tėvų tėvystės įgūdžių stoka, tėvų skiriamo laiko vaikui ir vaikų poreikių atliepimo stoka turi neigiamos įtakos vaiko gyvenimo įgūdžių ugdymui. Pagalbos mokykloje vaikui ir pedagogų bendravimo su vaikais stoka taip pat turi neigiamos įtakos vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymui. Pagalbos stoka mokykloje reiškiasi: mokytojų nepakankamu individualiu dėmesiu vaikui, efektyvios pagalbos iškilusių sunkumų, patyčių atvejais stoka. Pedagogų bendravimo su vaikais stoka reiškiasi: mokytojų ir vaikų tarpusavio komunikacijos stoka, probleminių situacijų atveju - vaikų neišklausymu, neįsigilinimu į situaciją, palaikymo, susidūrus su sunkumais, trūkumu. Išryškėjo, kad bendraamžių patyčios, draugiškumo, savitarpio supratingumo trūkumas taip pat yra veiksniai, turintys įtakos vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymui. Tyrimo rezultatai parodė veiksnius, padedančius ugdyti vaikų gyvenimo įgūdžius dienos centruose. Išryškėjo, kad vaiko turimų ir stokojamų gyvenimo įgūdžių įvertinimas, vaiko interesų, polinkių pažinimas ir jo individualių poreikių atliepimas yra svarbūs veiksniai ugdant vaiko gyvenimo įgūdžius. . Tyrimo rezultatai parodė, kad tinkamų sąlygų ugdyti gyvenimo įgūdžius sudarymas dienos centre sietinas su: pozityvių santykių tarp socialinio darbuotojo ir vaiko bei pozityvių santykių tarp vaikų kūrimu, praktinėmis veiklomis, individualiais ir grupiniais pokalbiais, vaiko paskatinimais, komandinėmis užduotimis, tinkamo pavyzdžio rodymu, taip pat pasitelkiant žaidybines veiklas ir susitarimus bei taisykles. Tyrimas atskleidė, kad bendradarbiavimas tarp dienos centro specialistų, dalinantis patirtimi, teikiant vieni kitiems pagalbą yra svarbus veiksnys ugdant vaikų gyvenimo įgūdžius. Svarbią reikšmę turi ir bendradarbiavimas su vaiko tėvais/globėjais, siekiant nuosekliai ugdyti vaiko gyvenimo įgūdžius ir užtikrinti jų ugdymo tęstinumą vaiko artimoje aplinkoje. Taip pat pasitelkiamas bendradarbiavimas su kitomis institucijomis organizuojant edukacines, rekreacines veiklas, prisidedančias prie vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymo. Savanoriai, studentai taip pat prisideda ugdant vaikų gyvenimo įgūdžius. Tyrimo duomenys atskleidė, kad dienos centruose susiduriama su įvairiais sunkumais ugdant vaikų gyvenimo įgūdžius: finansavimo ir žmogiškųjų resursų, metodikų, kaip ugdyti vaikų gyvenimo įgūdžius stoka, darbuotojų kompetencijų stygiumi dirbant su vaikais turinčiais elgesio ir emocijų sunkumų, sutrikimų bei bendradarbiavimo tarp darbuotojų kliuviniais. Tyrimo duomenys atskleidė ir sunkumus individualiame vaiko lygmenyje: susiformavę netinkami įpročiai ir elgesys, motyvacijos stoka, per daug didelis susitelkimas į išmaniąsias technologijas. Taip pat išryškėjo sunkumai, iškylantys bendradarbiaujant su vaiko tėvais: socialiniams darbuotojams sunku užmegzti ir palaikyti ryšį su priklausomybę turinčiais vaiko tėvais; namuose nesudaromos tinkamos sąlygos ugdyti vaiko gyvenimo įgūdžius. Identifikuoti sunkumų sprendimo būdai ugdant vaikų gyvenimo įgūdžius: individualus darbas su vaikais, individualūs pokalbiai su vaiko tėvais, supervizijos, dalijimasis patirtimi su dienos centro ir kitų įstaigų specialistais, socialinių darbuotojų dalyvavimas įvairiuose mokymuose.

      6  18
  • Item type:ETD,
    Asmenų, atlikusių laisvės atėmimo bausmę, socialinė integracija
    [The social integration of ex-offenders]
    magister thesis[2026][S005]
    Liknickaitė, Aistė

    Darbo tema – asmenų, atlikusių laisvės atėmimo bausmę, socialinė integracija. Temos aktualumas. Ši tema yra aktuali, nes Lietuvoje vis dar išlieka pakartotinio nusikalstamumo problema, o buvusių nuteistųjų integracija į visuomenę dažnai yra sudėtinga. Nors pastaraisiais metais didinamas dėmesys nuteistųjų resocializacijai įkalinimo įstaigose , praktikoje vis dar kyla nemažai sunkumų asmens pasirengimui sėkmingai integruotis visuomenėje atlikus bausmę. Svarbu analizuoti, kaip realiai vyksta asmenų, atlikusių laisvės atėmimo bausmę, integracija visuomenėje ir koks yra socialinio darbuotojo vaidmuo šiame procese Mokslinė problema Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojęs "Iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų paleidžiamų (paleistų) asmenų socialinės integracijos tvarkos aprašas", kuriuo siekiama pagerinti buvusių nuteistųjų socialinę integraciją, tačiau tyrimų atskleidžiančių realias socialinės integracijos įgyvendinimo praktikas stinga. Keliami šie probleminiai klausimai: Kuo reikšmingi asmenų, atlikusių laisvės atėmimo bausmę socialinės integracijos pokyčiai? Kaip vyksta asmenų, atlikusių laisvės atėmimo bausmę, socialinė integracija? Kokie veiksniai turi įtakos sėkmingai asmenų, atlikusių laisvės atėmimo bausmę, socialinei integracijai? Kokie kyla sunkumai asmenų, atlikusių laisvės atėmimo bausmę, socialinės integracijos procese? Koks socialinio darbuotojo vaidmuo asmenų, atlikusių laisvės atėmimo bausmę, socialinės integracijos procese. Tyrimo objektas: asmenų, paleidžiamų (paleistų) iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų, socialinė integracija. Tyrimo tikslas – teoriškai ir empiriškai atskleisti asmenų, atlikusių laisvės atėmimo bausmę, socialinės integracijos galimybes. Tyrimo uždaviniai: Pateikti asmenų, atlikusių laisvės atėmimo bausmę, socialinės integracijos ypatumus. Atskleisti asmenų, atlikusių laisvės atėmimo bausmę, socialinės integracijos kliūtis. Aptarti socialinio darbuotojo vaidmenį asmenų, atlikusių laisvės atėmimo bausmę, socialinės integracijos procese. Identifikuoti asmenų, atlikusių laisvės atėmimo bausmę, socialinės integracijos įgyvendinimo praktines realijas, remiantis socialinių darbuotojų patirtimis. Tyrimo metodai. Tyrime buvo taikyta mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, pusiau struktūruotas interviu. Surinkti duomenys analizuoti taikant kokybinę turinio analizę. Tyrimo išvados. Pagrindinės asmenų, atlikusių laisvės atėmimo bausmę, socialinės integracijos kliūtys yra visuomenėje vyraujanti stigmatizacija, ribotos įsidarbinimo galimybės, būsto problemos, nepakankamas socialinių ryšių palaikymas, priklausomybės, žema savivertė bei nepakankamas pagalbos tęstinumas po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Šie veiksniai veikia kompleksiškai, stiprindami vienas kitą ir apsunkindami asmens galimybes sėkmingai įsitvirtinti visuomenėje. Stigmatizuojantis visuomenės požiūris mažina buvusių nuteistųjų galimybes įsidarbinti ir integruotis į socialinę aplinką, o ribotos užimtumo galimybės lemia finansinį nestabilumą ir apsunkina būsto išlaikymą. Silpni arba nutrūkę socialiniai ryšiai mažina emocinę ir praktinę paramą, kuri yra svarbi adaptacijos laikotarpiu. Vidiniai sunkumai riboja asmens gebėjimą aktyviai spręsti kylančias problemas ir priimti pagalbą. Nepakankamas pagalbos tęstinumas po paleidimo sustiprina šių kliūčių poveikį, nes asmuo lieka be nuoseklaus palaikymo pereinamuoju laikotarpiu. Dėl šių priežasčių didėja socialinės atskirties rizika, o nesėkminga adaptacija gali lemti grįžimą prie ankstesnio elgesio modelių ir pakartotinį nusikalstamumą. Socialinio darbuotojo vaidmuo asmenų, atlikusių laisvės atėmimo bausmę, socialinės integracijos procese yra reikšmingas ir daugialypis. Socialinis darbuotojas vertina asmens poreikius, rengia individualų socialinės integracijos planą, teikia informacinę, konsultacinę ir tarpininkavimo pagalbą, stiprina asmens motyvaciją bei koordinuoja pagalbos teikimą bendradarbiaudamas su kitomis institucijomis ir organizacijomis. Empiriniu tyrimu atskleistas pagalbos poreikis asmenims, atlikusiems laisvės atėmimo bausmę, socialinės integracijos procese bei socialinio darbuotojo vaidmens raiška šiame procese. Įkalinimas daro poveikį asmens socialiniams ryšiams - jie silpnėja arba nutrūksta, mažėja asmens socialinis palaikymas. Kontroliuojamoje įkalinimo įstaigos aplinkoje ribojamas asmens savarankiškumas, kuris išėjus į laisvę pasireiškia sunkumais priimant sprendimus, planuojant laiką ir organizuojant kasdienį gyvenimą. Ne visi asmenys įkalinimo įstaigoje yra motyvuoti ir aktyviai dalyvauja resocializacijos procese ar pasinaudoja siūlomomis galimybėmis ir po bausmės atlikimo jiems kyla įvairių praktinių sunkumų integruojantis į visuomenę. Asmenims, atlikusiems laisvės atėmimo bausmę, yra reikalinga kompleksinė, nuosekli ir individualizuota pagalba. Nustatyta, kad svarbi palydimoji pagalba, užtikrinanti nuoseklų asmens lydėjimą pereinamuoju laikotarpiu ir padedanti mažinti pasimetimą bei stiprinti savarankiškumą. Socialinis darbuotojas vykdo įvairiapuses veiklas: užmezga kontaktą su asmeniu dar įkalinimo įstaigoje, vertina jo poreikius, planuoja socialinės integracijos priemones, teikia konsultacijas, teikia palydimąją pagalbą, padeda spręsti būsto, užimtumo, dokumentų, sveikatos ir kitas problemas, motyvuoja asmenį, bendradarbiauja su kitomis institucijomis, siekiant atliepti asmens poreikius. Socialiniai darbuotojai susiduria su įvairiais sunkumais, pagalbos socialiniam darbuotojui stoka, asmens motyvacijos, socialinių įgūdžių stoka, asmens priklausomybės, artimųjų palaikymo stygius bei visuomenės stigmatizuojantis požiūris į buvusius nuteistuosius. Socialiniams darbuotojams padeda spręsti sunkumus bendradarbių pagalba, intervizijos ir supervizijos bei mokymai. Socialinio darbuotojo veikla yra reikšminga asmeniui, nes padeda atkurti pasitikėjimą savimi, spręsti kasdienio gyvenimo problemas; šeimai – nes prisideda prie santykių atkūrimo ir stiprinimo; visuomenei - nes mažina socialinę atskirtį ir pakartotinio nusikalstamumo riziką.

      2  45
  • Item type:ETD,
    Vaikų dienos centrų vaidmuo ugdant vaikų socialinius įgūdžius
    [The role of day centers in developing children's social skills]
    magister thesis[2026][S005]
    Vasilevičiūtė, Loreta

    Magistro darbe „Vaikų dienos centrų vaidmuo ugdant vaikų socialinius įgūdžius“ nagrinėjamas vaikų socialinių įgūdžių ugdymas dienos centruose, analizuojant šio proceso teorines prielaidas ir socialinių darbuotojų praktines patirtis. Tyrimo aktualumą lemia tai, kad dalis dienos centrus lankančių vaikų auga socialinės rizikos veiksnių paveiktoje aplinkoje, kurioje stokojama nuoseklaus ugdymo, emocinio saugumo ir konstruktyvaus tarpusavio bendravimo pavyzdžių. Ši aplinka ne visada sudaro sąlygas formuotis esminiams socialiniams įgūdžiams, todėl dienos centrai tampa reikšminga socializacijos erdve, kurioje vaikams sudaromos galimybės ugdytis tarpasmeninius, emocinius ir savireguliacijos įgūdžius. Darbo tikslas – teoriniu ir empiriniu aspektu atskleisti vaikų socialinių įgūdžių ugdymo ypatumus dienos centruose.

      51  24
  • Item type:ETD,
    VB-MAPP protokolo skalių ir subskalių, skirtų autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų kalbai ir socialiniams įgūdžiams vertinti, tarpkultūrinis ir tarplingvistinis adaptavimas
    [Cross-cultural and cross-linguistic adaptation of the VB-MAPP protocol scales and subscales for assessing language and social skills in children with autism spectrum disorders]
    doctoral thesis[2025][S007]
    Steponėnienė, Eglė

    Disertaciniame darbe nagrinėjama vertinimo metodikų, tinkamų vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą kalbai ir socialiniams įgūdžiams vertinti problematika. Šis disertacinis tyrimas – vienas pirmųjų tokios apimties tyrimų Lietuvoje, padėjęs nustatyti svarbius vertinimo metodikos, tinkamos vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą kalbai ir socialiniams įgūdžiams vertinti tarpkultūrinio ir tarplingvistinio adaptavimo aspektus. Tirtas M.L. Sundberg (2019) VB-MAPP metodikos Protokolo skalių ir subskalių versijos lietuvių kalba patikimumas ir validumas. Remtasi įtraukties, biheviorizmo (verbalinio elgesio) ir pragmatizmo teorinėmis prieigomis. Tyrimo metu išryškintos testų ir vertinimo metodikų adaptavimo proceso sudedamosios dalys, galimos rizikos ir ribotumai, akcentuota parengiamosios adaptavimo proceso fazės svarba. Kiekybinio tyrimo metu patvirtintas VB-MAPP Protokolo skalių ir subskalių versijos lietuvių kalba patikimumas ir tinkamumas naudoti vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą kalbai ir socialiniams įgūdžiams vertininti.

      43  97
  • Item type:ETD,
    Pradedančiųjų socialinių darbuotojų adaptacija profesinėje veikloje
    [Adaptation of novice social workers in professional activity]
    magister thesis[2025][S005]
    Valiukas, Nerijus Laurynas

    Darbo tema: Pradedančiųjų socialinių darbuotojų adaptacija profesinėje veikloje. Tyrimo tikslas – teoriškai ir empiriškai pagrįsti pradedančiųjų socialinių darbuotojų adaptacijos profesinėje veikloje svarbą. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti socialinio darbo kaip profesijos ypatumus ir keliamus jai reikalavimus. 2. Pateikti adaptacijos proceso ypatumus profesinėje veikloje. 3. Aptarti veiksnius, padedančius lengvinti pradedančiųjų socialinių darbuotojų adaptacijos procesą organizacijoje. 4. Identifikuoti pradedančiųjų socialinių darbuotojų adaptacijos praktines realijas, remiantis jų patirtimi. Darbo metodai: Teoriniai: mokslinės literatūros ir dokumentų, susijusių su analizuojama tema, analizė, siekiant atskleisti socialinio darbo kaip profesijos ypatumus, pradedančio profesinę veiklą socialinio darbuotojo tipologiją, pasiruošimo profesinei veiklai bei karjerai galimybes ir adaptacijos proceso ypatumus profesinėje veikloje, turinčius įtakos adaptacijai profesinėje veikloje, bei kylančius sunkumus pradedančiajam socialiniam darbuotojui ir profesionalo palydėjimą, mažinant adaptacijos sunkumus. Empiriniai: siekiant atskleisti adaptacijos proceso praktines realijas, remiantis pradedančiųjų socialinių darbuotojų patirtimi, pasirinktas kokybinis tyrimas, pusiau struktūruotas interviu metodas. Gautų tyrimo rezultatų analizei taikyta kokybinė turinio analizė. Tyrime dalyvavo 11 socialinių darbuotojų. Tyrimo rezultatai. Tyrimo dalyviai nurodė, kad nors studijų metu įgytos teorinės žinios padeda orientuotis sudėtingose situacijose, tik praktinis darbas suteikia realų supratimą apie profesinę veiklą, padeda įgyti pasitikėjimo ir įgūdžių, reikalingų sėkmingam socialinio darbo vykdymui. Dalyvavimas mokymuose, seminaruose bei kompetencijų plėtojimas padeda geriau suprasti atsakomybes, išvengti klaidų ir užtikrina kokybišką paslaugų teikimą bei sklandų bendradarbiavimą su kitomis institucijomis. Tyrimo dalyviai išskyrė, kad mentoriaus palaikymas, praktiniai patarimai bei galimybė dalyvauti supervizijose ir intervizijose padeda geriau ir greičiau suvokti darbo procesą, sumažina stresą ir užtikrina sklandų įsitraukimą į profesinę veiklą. Taip pat svarbus kolegų dalijimasis patirtimi bei saugi emocinė aplinka. Tiksli informacija apie funkcijas, pareigybes bei atsakomybės pasidalijimą leidžia naujam darbuotojui geriau suprasti savo vaidmenį organizacijoje, sumažina neapibrėžtumo jausmą ir užtikrina efektyvesnį profesinių funkcijų atlikimą. Tyrimo dalyviai akcentavo, kad tinkamai įrengta darbo vieta, aprūpinimas reikiamomis priemonėmis (kompiuteriu, telefonu, transportu) bei lankstus darbo organizavimas padeda susitelkti į darbą ir mažina adaptacijos sunkumus. Tyrimo dalyviai pabrėžė, kad noras padėti kitiems, empatija, palaikanti darbo kultūra ir profesionali aplinka stiprina pasiryžimą dirbti socialinį darbą ir skatina darbuotojo profesinį augimą, o gebėjimas analizuoti savo veiklą, pripažinti klaidas ir ieškoti tobulėjimo galimybių leidžia darbuotojui giliau suprasti savo profesinį kelią, gerinti veiklos kokybę ir užtikrinti tvarų asmeninį bei profesinį augimą. Tyrimo dalyviai įvardijo, kad nepasitikėjimas, per didelė kontrolė, viešas pažeminimas, izoliacija, pavydas ar intrigos kolektyve ne tik apsunkina prisitaikymą, bet ir daro įtaką darbuotojo savivertei bei norui likti organizacijoje. Socialinio darbo srityje svarbios tokios vertybės kaip orumas, sąžiningumas, bendruomeniškumas ir paprastumas. Šios vertybės sukuria saugią ir prasmingą darbo aplinką, kurioje darbuotojas gali realizuoti savo profesinius tikslus. Tyrimo dalyviai pažymėjo, kad svarbu gebėti struktūruoti savo veiklas, kurti prioritetus, ieškoti informacijos, konsultuotis su specialistais ir taikyti įvairesnius metodus sprendžiant problemas, kad ypač reikšmingi yra bendradarbiavimas su kolegomis, supervizijos, intervizijos bei galimybė pasikonsultuoti su psichologu ar atvejo vadybininku, o iš vadovų gautas atgalinis ryšys padeda suprasti, kur reikia tobulėti, tai motyvuoja ir suteikia pasitikėjimo. Pirmuosius mėnesius naujiems darbuotojams reikėtų skirti lengvesnes užduotis, kad jie galėtų pamažu įgyti pasitikėjimo savo gebėjimais. Tai leistų jiems geriau įsisavinti darbo specifiką ir sumažintų per didelį stresą. Socialinio darbuotojo darbas dažnai būna nenuspėjamas, todėl labai svarbu gebėti greitai reaguoti į kintančias situacijas. Laiko valdymas ir gebėjimas priimti sprendimus yra būtini siekiant išvengti streso ir efektyviai atlikti darbą. Tam reikalinga tinkama parama, pvz., struktūrizuoti darbo užduočių algoritmai ir aiškus darbo grafikas.

      57  63
  • Item type:ETD,
    Globojamų jaunuolių palydėjimas į savarankišką gyvenimą
    [Supporting Young People In Care Into Independent Living]
    master thesis[2024][S005]
    Petronienė, Virginija

    Darbo tema: globojamų jaunuolių palydėjimas į savarankišką gyvenimą. Tyrimo tikslas: teoriškai ir empiriškai atskleisti globojamų jaunuolių palydėjimą į savarankišką gyvenimą. Tyrimo uždaviniai: 1. Apibūdinti vaikų globos pertvarką Lietuvoje. 2. Atskleisti globojamų jaunuolių palydėjimo į savarankišką gyvenimą ypatumus. 3. Identifikuoti globojamų jaunuolių palydėjimo į savarankišką gyvenimą realias patirtis. Darbo metodai: Teoriniai: mokslinės literatūros, teisės aktų analizė, siekiant atskleisti vaikų globos pertvarkos poreikį ir teisinį reglamentavimą, globojamų vaikų situaciją globos pertvarkos kontekste, jaunuolių, netekusių tėvų globos, pasirengimo savarankiškam gyvenimui realybė, palydėjimo į savarankišką gyvenimą paslaugos samprata ir teisinis reglamentavimas, socialinių darbuotojų vaidmenys rengiant ir palydint jaunuolius į savarankišką gyvenimą, Empiriniai: Tyrimui atlikti buvo pasirinktas kokybinis tyrimas, pusiau struktūruotas interviu su socialiniais darbuotojais, siekiant identifikuoti globojamų jaunuolių palydėjimo į savarankišką gyvenimą realias patirtis. Tyrimo duomenys apdoroti taikant kokybinę turinio analizę. Tyrime dalyvavo 7 socialiniai darbuotojai dirbantys savarankiškuose gyvenimo namuose. Tyrimo rezultatai. Tyrimu atskleista, kad jaunuoliai gyvenantys globos namuose stokoja socialinių įgūdžių pasirengiant savarankiškam gyvenimui. Globojamiems jaunuoliams stinga problemų sprendimo, pasitikėjimo, kontakto užmezgimo, sveikos gyvensenos, savikontrolės, savivertės, atsispyrimo neigiamai įtakai, profesinės karjeros planavimo įgūdžių, kuriuos labai svarbu ugdyti palydimojoje globoje. Jaunuoliams ugdyti ir stiprinti socialinius įgūdžius padeda globos atvejo vadybininkas – socialinis darbuotojas, kurie kartu su jaunuoliu individualiai parengia savarankišką gyvenimo planą, kuris yra stebimas, vertinamas, analizuojamas. Jaunuoliams palydimojoje globoje ugdomi bendravimo, problemų sprendimo savikontrolės, sveikos gyvensenos, emocinei sveikatai palankūs įgūdžiai. Globojami jaunuoliai mokami taupyti, paskirstyti turimas lėšas, atlikti bankines operacijas, motyvuojami pabaigti mokslus ir įgyti profesiją. Tyrimas atskleidė, kad teikiant palydimosios globos paslaugą jaunuoliams susiduriama su įvairiais sunkumais: jaunuoliams sunku susirasti darbą, jie patys nenori dirbti, atmestinai žiūri į darbinius santykius, nenori prisiimti atsakomybės už savo padarytus veiksmus. Tyrime išryškėjo kitas neigiamas aspektas - visuomenės požiūris į globojamus jaunuolių bei pačių jaunuolių nenoras priimti palydimosios globos paslaugos. Sprendžiant kylančius sunkumus palydimojoje globoje socialiniai darbuotojai nuolat organizuoja pokalbius su jaunuoliai, kalbasi įvairiomis temomis, kviečia pokalbiams specialistus, tariasi su darbdaviai dėl jaunuolių įdarbinimo, perduoda atsakomybę pačiam jaunuoliui. Socialiniai darbuotojai moko jaunuolius laikytis susitarimų, būti mandagiems, gerbti vieni kitus. Jaunuoliai, kurie gerai mokosi ir įgyja profesiją yra pavyzdys kitiems jaunuoliams kaip motyvacija, siekiant savo tikslų. Tyrimo metu gauti rezultatai atskleidė siūlymus kaip gerinti palydimosios globos paslaugą. Viena iš išryškėjusių siūlymų, atlikti tyrimus apie palydimosios globos paslaugos veiksmingumą, dalintis tyrimais įstaigos viduje ir su kitomis įstaigomis bei tobulinti specialistų kompetencijas dirbti palydimojoje globoją. Taip pat išryškėjo siūlymai – didinti šios paslaugos prieinamumą, įdiegiant visuose savivaldybėse, šviesti visuomenę apie palydimąją globą, informuoti pačius jaunuolius apie šią paslaugą. Tyrimo duomenys atskleidė, kad socialiniai darbuotojai teikiant palydimosios globos paslaugą turi išmanyti psichologines žinias, kurios padeda suprasti ir pažinti jaunuolių poreikius, jausmus, taip pat svarbu išmanyti informacine komunikacines technologijas, finansinį raštingumą, turėti teisinių žinių. Teikiant palydimosios globos paslaugą jaunuoliams, socialiniai darbuotojai turi išmanyti konflikto sprendimo, komandinio darbo, bendravimo, laiko planavimo kompiuterinio raštingumo įgūdžius. Socialiniai darbuotojai nuolat tobulina savo kompetencijas dalyvaudami mokymuose, seminaruose, konferencijose, supervizijose, savarankiškai skaito profesinę literatūrą, dalijasi gerąją patirtimi su kitos įstaigos darbuotojais. Teikiant palydimosios globos paslaugą jaunuoliams, socialinis darbuotojas atlieka šiuos vaidmenis – vadovo, konsultanto, tarpininko, palydėtojo.

      80  32
  • Item type:ETD,
    GIMK specialistų patirtis teikiant pagalbą globėjams
    [GIMK specialists in provision of assistance to guardians]
    master thesis[2023][S001,S005]
    Katiliūtė, Laura

    Baigiamojo darbo tema – GIMK specialistų patirtis teikiant pagalbą globėjams. Baigiamojo darbo tikslas – teoriškai ir empiriškai atskleisti GIMK specialistų teikiamą pagalbą globėjams. Darbe buvo iškelti šie probleminiai klausimai: kaip GIMK specialistai vertina GIMK programos reikalingumą globos procese; kaip GIMK specialistai vertina teikiamos pagalbos efektyvumą viso globos proceso metu; su kokiais iššūkiais susiduria GIMK specialistai teikdami pagalbą globėjams; kokias spragas įžvelgia GIMK specialistai rengimo procese ir teikiant pagalbą globėjams globojant vaiką. Tikslui pasiekti buvo analizuojami užsienio ir lietuvių autorių moksliniai šaltiniai, atlikta kokybinio tyrimo analizė. Tyrime dalyvavo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atestuoti asmenys, kurie turi įgiję teisę vykdyti veiklą pagal globėjų ir įtėvių rengimo ir konsultavimo programą GIMK. Empirinio tyrimo išvados rodo, kad GIMK mokymai pasirengimo globoti vaiką etape reikalingi, nes jų metu pateikiama visa reikalinga informacija apie globos procesą, asmenys norintys globoti vaiką turi galimybę įsivertinti savo galimybes ir motyvaciją globoti be tėvų globos likusį vaiką. Mokymų veiksmingumas priklauso tiek nuo GIMK specialisto profesionalumo ir gebėjimo įdomiai pateikti mokymų medžiagą, tiek nuo paties būsimo globėjo įsitraukimo į mokymų procesą. Tyrime atskleista, kad globėjams globojant vaiką reikalinga tiek specialistų pagalba, tiek artimųjų bei visuomenės palaikymas. Vaikas į globėjų šeimą patenka patyręs įvairių traumų, kurios įtakoja vaiko emocijas ir elgesį, todėl globėjams teikiama tiek individuali pagalba konsultacijų metu, tiek grupinė pagalba tęstinių GIMK mokymų ir savitarpio pagalbos grupių metu. Tyrimo duomenys rodo, kad teikiamos pagalbos veiksmingumas neįmanomas be tinkamos specialisto kompetencijos suteikti reikalingą pagalbą, paties globėjo motyvacijos priimti pagalbą bei kokį santykį specialistas turi su globėjų šeima. Tyrimo rezultatai atskleidė iššūkius su kuriais susiduria GIMK specialistai savo veikloje. Tyrimo duomenys rodo, kad GIMK specialistai susiduria su globėjų nenoru bendradarbiauti, kuomet globėjai nenori atvirai dalintis sunkumais ir priimti siūlomą pagalbą. Taip pat iššūkių kelia ir įstatyminė bazė, nes daug įstatymų reglamentuojančių vaiko globą, jie dažnai keičiasi ir nežinoma kokiais įstatymais vadovautis. Taip pat tyrime atskleista, kad pasireiškia tarpinstitucinio bendradarbiavimo spragos. Tyrimo duomenys rodo, kad trūksta komunikacijos tarp Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ir globos centro, bei globos centro ir švietimo įstaigų. Šiame darbe atskleista, kad mažesniuose miestuose dirbantys GIMK specialistai susiduria su problema, kai trūksta kitų specialistų paslaugų, kurie galėtų padėti šeimoms auginančioms vaikus su negalia ir paauglius. Tyrime atskleista, kad siekiant tobulinti GIMK programą svarbu ją atnaujinti skiriant didesnį dėmesį globėjų parengimui ir pačios GIMK mokymų medžiagos atnaujinimui. Tyrimo duomenys rodo, kad šiuo metu globėjų parengimui skiriama per mažai valandų, nes nespėjama pažinti mokymuose dalyvaujančių asmenų ir labai svarbios temos išdėstomos glaustai, neskiriant joms pakankamai dėmesio. Tyrime atskleista, kad GIMK mokymų medžiagą vertėtų atnaujinti, pateikiant šių laikų duomenis apie tai, kokias traumas patyrę vaikai patenka į globos sistemą ir dėl kokių motyvų asmenys apsisprendžia globoti ar įvaikinti vaiką.

      51  16