Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Department: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20068
Now showing1 - 7 of 7
  • Item type:ETD,
    Privataus sektoriaus darbuotojų gamtai draugiško elgesio prognozavimas remiantis Planuoto elgesio teorija į ją įterpiant transformacinę lyderystę
    [Predicting Private Sector Employees’ Pro-Environmental Behavior Based on an Extended Theory of Planned Behavior Incorporating Transformational Leadership]
    magister thesis[2026][S006]
    Macevič, Ingrida

    Išteklių taupymas – tai gamtai draugiškos elgsenos forma, kuria sąmoningai siekiama sumažinti įvairių išteklių vartojimą (Steg et al., 2019). Tyrimo tikslas - išsiaiškinti kaip transformacinė lyderystė prognozuoja darbuotojų nuostatas, subjektyvias normas, suvokiamą elgesio kontrolę ir prisideda prie asmenų ketinimų ir elgesio taupyti išteklius darbo vietoje. Atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 151 tiriamasis. Šiame tyrime duomenys buvo analizuojami patvirtinamosios faktorinės analizės CFA (angl. Confirmatory Factor Analysis) ir struktūrinių lygčių modeliavimo SEM (angl. Structural Equation Modeling) metodais. Rezultatai parodė, kad transformacinė lyderystė teigiamai prognozuoja privataus sektoriaus darbuotojų nuostatas, subjektyvias normas ir suvokiamą elgesio kontrolę darbo vietoje. Subjektyvios normos veikia dirbančių asmenų ketinimus taupyti išteklius darbo vietoje. Priešingai, nei nurodo Planuotos elgesio teorijos autorius Ajzen (1991), šiame tyrime nebuvo aptiktas nuostatų ir suvokiamos elgesio kontrolės prognostinis ryšys darbuotojų elgesio ketinimams. Kaip ir buvo tikėtasi ketinimai reikšmingai prognozuoja išteklių taupymo praeities elgseną. Aptiktas netiesioginis subjektyvių normų prognozuojantis ryšys išteklių taupymo elgsenai per ketinimus. Šiame darbe pateikiamos išvados patvirtina, jog Planuoto elgesio teorija kartu su transformacinės lyderystės veiksniu tinkama nagrinėti išteklių taupymo elgseną, o transformacinė lyderystė svarbus organizacinis veiksnys turintis reikšmingą poveikį žmogaus psichologiniams aspektams, kurie prisideda prie ketinimų ir elgesio formavimo darbo vietoje. Šio tyrimo aptikti ryšiai suteikia įžvalgų ateityje planuojamiems tyrimams, bei veiksmams, kurių reiktų imtis norint keisti darbuotojų nedraugišką elgseną aplinkos atžvilgiu.

      5
  • Item type:ETD,
    Pasitenkinimo darbu sąsajos su darbuotojų asmenybės bruožais ir meistriškumu dirbti
    [The Relationship between Job Satisfaction, Employees' Personality Traits and Job Crafting]
    magister thesis[2025][S006]
    Žukauskienė, Aneta

    Šio darbo tikslas – išanalizuoti darbuotojų pasitenkinimo darbu sąsajas su meistriškumu dirbti (angl. job crafting) ir asmenybės bruožtais bei ištirti, kaip neurotiškumas veikia šiuos ryšius. Tyrime dalyvavo 398 įvairių įmonių darbuotojai. Naudoti standartizuoti instrumentai: Didžiojo penketo asmenybės bruožų klausimynas (angl. Big Five – 2 inventory), meistriškumo dirbti skalė (Job Crafting Scale) ir Minesotos pasitenkinimo darbu klausimynas (angl. MSQ). Duomenys analizuoti naudojant IBM SPSS Statistics 22, taikant Spearmano koreliaciją, tiesinę regresiją ir mediacijos analizę. Rezultatai parodė, kad struktūrinių darbo išteklių didinimas (ρ = 0,453; p < 0,001), socialinių darbo išteklių didinimas (ρ = 0,428; p < 0,001) ir iššūkių darbe didinimas (ρ = 0,407; p < 0,001) – reikšmingai koreliuoja su pasitenkinimu darbu. Tačiau darbo reikalavimų mažinimas neturėjo reikšmingo ryšio. Ekstraversija (ρ = 0,263), sutariamumas (ρ = 0,309), sąmoningumas (ρ = 0,307) ir atvirumas naujai patirčiai (ρ = 0,284) buvo teigiamai susiję su pasitenkinimu darbu, o neurotiškumas – neigiamai (ρ = –0,361). Regresinė analizė atskleidė, kad struktūrinių ir socialinių darbo išteklių didinimas paaiškina 33,2 % pasitenkinimo darbu variacijos (R² = 0,332; p < 0,001). Mediacija parodė, kad trys darbo formavimo strategijos iš dalies tarpininkauja tarp neurotiškumo ir pasitenkinimo darbu, mažindamos neigiamą bruožo poveikį. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad darbuotojai taikydami struktūrinių išteklių didinimą ir socialinių ryšių plėtojimą, teigiamai veikia savo pasitenkinimą darbu. Šis pokytis vyksta net ir esant aukštesniam neurotiškumo lygiui. Šie tyrimo rezultatai naudingi organizacijoms siekiančioms, be didesnių papildomų išteklių, skatinti darbuotojų įsitraukimą, didinti jų gerovę ir pasitenkinimą darbu.

      49
  • Item type:ETD,
    Agresyvaus elgesio vairuojant, moralinio atsiribojimo ir tamsiosios triados bruožų sąsajos
    [Associations between Aggressive Driving Behavior, Moral Disengagement and Dark Triad Traits]
    magister thesis[2025][S006]
    Viltrakis, Marius

    Šio tyrimo tikslas yra ištirti, kokios yra sąsajos tarp tamsiosios triados bruožų, vairavimo moralinio atsiribojimo ir agresyvaus vairavimo elgesio. Atliktame tyrime dalyvavo transporto priemonių vairuotojai, iš kurių buvo 116 moterų, 70 vyrų, 1 asmuo, kuris identifikavo save, kaip “Kita” ir 1 asmuo, kuris neatskleidė savo lyties. Tyrimo dalyvių amžius buvo nuo 18 iki 69 metų (vidurkis = 33.19, SD = 12.95). Tyrime naudotos metodikos: Vairavimo moralinio atsiribojimo skalė – trumpoji versija (Driving Moral Disengagement Scale – Short Form (DMDS); Swann et al., 2017), Vairuotojų pykčio išraiškos klausimynas – patikslintas (Revised Driving Anger Expression inventory (DAXr); Stephens ir Sullman, 2014), Moralinio atsiribojimo skalė (Moral Disengagement Scale (MDS); Detert et al, 2008), Tamsioji triada – trumpoji versija (Short Dark Triad (SD3); Jones, ir Paulhus, 2014). Tyrimo rezultatai parodė: Tik vienas iš trijų tamsiosios triados bruožų prognozavo teigiamai neigiamą vairuotojų agresijos išraišką, reikšmingo ryšio tarp narcisizmo, makiavelizmo ir neigiamos vairuotojų agresijos išraiškos nebuvo rasta. Du tamsiosios triados bruožai prognozavo teigiamai vairavimo moralinį atsiribojimą: psichopatija ir makiavelizmas. Reikšmingas ryšys tarp vairavimo moralinio atsiribojimo ir narcisizmo nebuvo rastas. Vairavimo moralinis atsiribojimas teigiamai prognozavo neigiamą vairuotojų agresijos išraišką. Vienintelis makiavelizmo bruožas turėjo netiesioginį ryšį su neigiama vairuotojų agresijos išraiška, kuris buvo galimai pilnai paaiškinamas per vairavimo moralinį atsiribojimą. Psichopatijos bruožas taip pat turėjo netiesioginį ryšį su neigiama vairuotojų agresijos išraiška, tačiau šis ryšys buvo tik dalinai paaiškinamas vairavimo moralinio atsiribojimo.

      80  7
  • Item type:ETD,
    Darbuotojų asmenybės bruožų, suvokiamos organizacinės paramos ir klestėjimo darbe sąsajos
    [Relationships between Employee Personality Traits, Perceived Organizational Support and Thriving at Work]
    magister thesis[2025][S006]
    Kulkytė, Ieva

    Darbuotojų kaitos ir išlaikymo klausimai vis dar išlieka vieni aktualiausių organizacijų vidinės dinamikos kontekste. Tyrimai apžvelgia skirtingus kintamuosius, turinčius įtaką šiems procesams. Organizacijoje klestintis darbuotojas galimai bus mažiau linkęs keisti darbdavį dėl juntamo gyvybingumo, galimybės nuolat mokytis ir iš to sekančio pasitenkinimo darbu, įsipareigojimo organizacijai. Tam, kad klestėjimas būtų patiriamas, reikia žinoti, kaip su juo yra susijusi darbuotojo asmenybė bei kiti svarbūs veiksniai, pavyzdžiui, suvokiama organizacinė parama. Šio darbo tikslas – atskleisti darbuotojų asmenybės bruožų, patiriamos organizacinės paramos ir klestėjimo darbe sąsajas. Tyrime dalyvavo 141 dirbantis asmuo: 103 moterys ir 38 vyrai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 34 metai (M=33.9, SD=10.6). Tiriamieji pildė internetinę apklausą. Pagrindiniams tyrimo kintamiesiems įvertinti naudoti trys instrumentai: Soto & John (2017) Didžiojo Penketo inventorius (angl. Big Five Inventory-2, BFI-2), Eisenberger ir kitų (1986) Suvokiamos organizacinės paramos klausimyno (angl. Survey of Perceived Organizational Support, SPOS) trumpoji 8 teiginių versija ir Porath ir kitų (2012) Klestėjimo darbe skalė (angl. Thriving at Work scale). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad ekstraversija ir sąmoningumas teigiamai prognozuoja tiek mokymąsi, tiek gyvybingumą, atvirumas patirčiai teigiamai prognozuoja mokymąsi, o neurotiškumas neigiamai prognozuoja gyvybingumą. Ekstraversija ir sutarumas teigiamai siejasi su suvokiama organizacine parama, o neurotiškumas – neigiamai. Suvokiama organizacinė parama yra reikšmingas tarpininkas tarp darbuotojų asmenybės bruožų (ekstraversijos, sutarumo, neurotiškumo) ir klestėjimo darbe.

      35  16
  • Item type:ETD,
    Darbuotojų pasitenkinimo darbu, įsitraukimo į darbą ir perfekcionizmo sąsajos
    [The Relationship between Job Satisfaction, Work Engagement and Perfectionism]
    magister thesis[2025][S006]
    Grigelytė, Neringa

    Tyrimo tikslas yra atskleisti sąsajas tarp darbuotojų pasitenkinimo darbu, įsitraukimo į darbą ir perfekcionizmo. Tyrime dalyvavo 148 žmonių, kurie pildė apklausą internete. Amžiaus vidurkis buvo 27,97 metų (SD=7,63). Visi tyrimo dalyviai tuo metu buvo dirbantys. Buvo naudoti trys klausimynai tyrimo kintamiesiems įvertinti: Pasitenkinimo darbu klausimynas (angl. The Job Satisfaction Survey) (Spector, 1994), Beveik tobulumo skalė (pataisyta) (angl. Almost Perfect Scale – Revised (APS-R)) (Slaney, Mobley, Trippi, Ashby ir Johnson, 2001) ir Utrechto Įsitraukimo į darbą klausimynas (angl. Utrecht Work Engagement Scale (UWES)) (Schaufeli ir Bakker, 2003). Tyrimas parodė, kad perfekcionizmas teigiamai prognozuoja darbuotojų pasitenkinimu darbo pobūdžiu ir darbuotojų įsitraukimą į darbą. Taip pat nustatyta, jog pasitenkinimas darbo pobūdžiu teigiamai prognozuoja darbuotojų įsitraukimą į darbą. Galiausiai, pasitenkinimas darbo pobūdžiu dalinai medijuoja ryšį tarp perfekcionizmo ir įsitraukimo į darbą.

      119  7
  • Item type:ETD,
    Komentarų poveikis vertinant informacijos patikimumą socialinėje žiniasklaidoje
    [The Influence of Comments on the Perception of the Credibility of Information in Social Media]
    master thesis[2023][S006]
    Seliukienė, Lilijana

    Šio darbo tikslas yra ištirti komentarų poveikį vertinant informacijos patikimumą socialinėje žiniasklaidoje. Tyrime dalyvavo 60 respondentų (30 kontrolinėje grupėje ir 30 grupėje su darbinės atminties užduotimi): studentai ir vienos įmonės darbuotojai. Tyrime buvo atliekamas eksperimentas, kuriame buvo naudojami darbo autorės Psychopy programos pagalba sukurti instrumentai. Buvo pateikti 3 straipsniai: apie protingus žmones, apie tai, kur laikyti kiaušinius ir apie būstą iš brėžinių. Prie kiekvieno straipsnio buvo 5 teigiamo valentingumo komentarai, 5 neigiamo valentingumo komentarai ir 4 teiginiai to straipsnio supratimui vertinti. Kiekvienas tyrimo dalyvis skaitė 1 straipsnį be komentarų, 1 straipsnį su teigiamo valentingumo komentarais ir 1 straipsnį su neigiamo valentingumo komentarais. Klausimas apie straipsnio informacijos patikimumą ir temos aktualumą bei supratimo teiginių vertinimas buvo atliekamas Likert skalės pagalba. Grupei su darbinės atminties užduotimi papildomai buvo pateiktos 3 skirtingos dviženklių skaičių sekos. Su šiais skaičiais dalyviai turėjo atlikti sudėties veiksmus mintyse. Skaičiai sudėčiai buvo pateikiami prieš instrukcijas. Gautas sumas reikėjo įrašyti po kiekvienos užduoties atlikimo. Tyrimo rezultatai parodė, kad vertinant informacijos patikimumą nebuvo skirtumo tarp tų, kurie skaitė straipsnius su teigiamo valentingumo komentarais ir tų, kurie skaitė straipsnius be komentarų. Vertinant informacijos patikimumą, nebuvo skirtumo tarp tų, kurie skaitė straipsnius su neigiamo valentingumo komentarais ir tų, kurie skaitė straipsnius be komentarų. Rezultatai atskleidė, kad vertinant informacijos patikimumą nebuvo skirtumo tarp tų, kurie skaitė straipsnius su komentarais ir darė darbinės atminties užduotis ir tų, kurie skaitė straipsnius su komentarais ir neatliko darbinės atminties užduoties. Nebuvo skirtumo, vertinant informacijos patikimumą, tarp tų, kurie skaitė straipsnius be komentarų ir darė darbinės atminties užduotis ir tų, kurie skaitė straipsnius be komentarų ir neatliko darbinės atminties užduoties.

      33  11
  • Item type:ETD,
    Darbuotojų asmenybės bruožų ir pilietiško elgesio organizacijoje sąsajos su organizacijos klimatu
    [Relationships of Personality Traits and Citizenship of Employees in the Organization with Organizational Climate]
    master thesis[2023][S006]
    Asakavičiūtė, Giedrė

    Tyrimo tikslas - nustatyti sąsajas tarp darbuotojų asmenybės bruožų, pilietiško elgesio organizacijoje ir organizacijos klimato. Tyrime dalyvavo iš viso 186 respondentai, kurie dirba skirtingose organizacijose. Iš jų 109 moterys ir 77 vyrai. Šiame tyrime buvo naudojamos trys metodikos: Didžiojo penketo klausimynas (angl. Big Five, sutrump. BFI, John & Srivastava, 1999), Pilietiško elgesio organizacijoje klausimynas (D. Bagdžiūnienė, I. Urbanavičienė ir J. Lazauskaitė- Zabielskė, 2019) ir Organizacijos klimato klausimynas (R. Rekašiūtė – Balsienė, 2005). Tyrimo rezultatai parodė, kad buvo aptiktos šios asmenybės bruožų, pilietiško elgesio organazacijoje ir organizacijos klimato sąsajos: ekstraversija, sutariamumas, sąmoningumas ir atvirumas patirčiai yra teigiamai susiję su pilietišku elgesiu organizacijoje, o neurotiškumas yra neigiamai susijęs su pilietišku elgesiu organizacijoje. Ekstraversija, sutariamumas ir sąmoningumas yra teigiamai susiję su penkiomis organizacijos klimato skalėmis: darbuotojų pastangos, tikslų žinojimas, bendradarbiavimas, darbo organizavimas, organizacijos veiklos lankstumas ir kokybė. Neurotiškumas yra neigiamai susijęs su trimis organizacijos klimato skalėmis: organizacijos veiklos lankstumas ir kokybė, darbuotojų pastangos ir darbo organizavimas. Taip pat nustatyta, kad pilietiškas elgesys organizacijoje yra teigiamai susijęs su organizacijos klimatu. Be to, moterys pasižymi labiau išreikštomis neurotiškumo ir sąmoningumo savybėmis nei vyrai. Hierarchinės regresijos analizė parodė, kad pilietiškas elgesys organizacijoje gali būti prognozuojamas remiantis keturiais asmenybės bruožais: ekstraversija, sutariamumu, sąmoningumu ir atvirumu patirčiai bei organizacijos klimato skale - organizacijos veiklos lankstumu ir kokybe. Organizacijos klimato skalė - organizacijos veiklos lankstumas ir kokybė, kartu su šiais keturiais asmenybės bruožais, paaiškino 39% pilietiško elgesio organizacijoje. Šiuos rezultatus patvirtina ir ankstesni tyrimai.

      32  13