Viešojo saugumo akademija / Public Security Academy
Nusikalstamų veikų registravimas ikiteisminio tyrimo įstaigoje - policijoje: procesinio ir organizacinio pobūdžio problematikaItem type:ETD, [Registration of Criminal Offenses at Pre-Trial Investigation Institutions – the Police: Procedural and Organizational Issues]magister thesis[2026][S001]Gecevičius, NedasMagistro darbe nagrinėjamos nusikalstamų veikų registravimo policijoje problemos. Darbo aktualumą lemia tai, kad nusikalstamų veikų registravimo stadija yra viena svarbiausių baudžiamojo proceso etapų, nuo kurios priklauso tolimesnė baudžiamojo proceso eiga, asmens teisių užtikrinimas ir visuomenės pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis. Praktikoje pasitaiko situacijų, kai pranešimai apie galimas nusikalstamas veikas nėra registruojami laiku arba jų registravimas vilkinamas, todėl kyla klausimų dėl teisės normų taikymo nuoseklumo ir proceso teisėtumo. Darbo tikslas – išanalizuoti nusikalstamų veikų registravimo policijoje problemas ir nustatyti pagrindinius veiksnius, darančius įtaką šiam procesui. Tyrimo metu buvo analizuojami teisės aktai, teismų praktika ir mokslinė literatūra, taip pat atliktas empirinis tyrimas, kurio metu apklausti 119 policijos pareigūnų ir 68 asmenys, kurie kreipėsi į policiją dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų. Tyrimo rezultatai parodė, kad nusikalstamų veikų registravimo praktikai įtaką daro tiek procesinio, tiek organizacinio pobūdžio veiksniai. Praktikoje pareigūnai neretai susiduria su sunkumais vertindami nusikalstamos veikos požymius registravimo etape, o tai gali lemti nevienodą teisės normų taikymą. Taip pat nustatyta, kad didelis policijos pareigūnų darbo krūvis, vidaus norminių dokumentų taikymo ypatumai ir informacinių sistemų veikimas gali turėti įtakos registravimo proceso operatyvumui ir kokybei. Darbe taip pat aptariama vadinamoji nusikalstamų veikų registravimo „pilkoji zona“, kai pranešimai apie galimas nusikalstamas veikas nėra aiškiai nei registruojami, nei formaliai atmetami. Remiantis atlikta analize ir empirinio tyrimo rezultatais, darbe pateikiamas autorinis „raudonų vėliavų“ modelis, skirtas identifikuoti situacijas, kuriose kyla didžiausia nusikalstamų veikų registravimo problemų rizika, bei siūlomos pagrindinės nusikalstamų veikų registravimo policijoje tobulinimo kryptys.
6 Klimato kaitos teisinis reglamentavimas ir praktiniai aspektaiItem type:ETD, [Legal Regulation and Practical Aspects of Climate Change]magister thesis[2026][S001]Kasparavičiūtė, GabrielėMagistro baigiamojo darbo tema yra „Klimato kaitos teisinis reglamentavimas ir praktiniai aspektai“. Tema yra aktuali, nes klimato kaita yra globali problema, kelianti neigiamus padarinius aplinkai, žmonių sveikatai, ekonomikai ir visuomenės gerovei. Siekiant stabdyti klimato kaitą svarbu sukurti patikimą teisinį reguliavimą ir analizuoti, ar klimato kaitos mažinimo priemonės praktikoje užtikrina realius emisijų mažinimo rezultatus ir kokios kliūtys trukdo jų įgyvendinimui. Darbo objektas yra klimato kaitos teisinis reglamentavimas ir jo praktinio įgyvendinimo aspektai atsinaujinančių energijos išteklių plėtros srityje Lietuvos Respublikoje. Darbo tikslas – atskleisti klimato kaitos teisinį reglamentavimą ir praktinio įgyvendinimo probleminius aspektus atsinaujinančių energijos išteklių plėtros srityje Lietuvos Respublikoje. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1) išnagrinėti klimato kaitos sampratą ir ypatumus; 2) aptarti klimato kaitos ES ir nacionalinį teisinį reglamentavimą; 3) išanalizuoti energetikos sektoriaus reikšmę klimato kaitos kontekste; 4) atskleisti atsinaujinančių energijos išteklių plėtros teisinio reguliavimo ir praktinio įgyvendinimo probleminius aspektus Lietuvoje. Tyrimo rezultatai parodė, kad tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu AEI plėtra yra viena svarbiausių klimato kaitos švelninimo krypčių. Lietuvoje didelė dalis pagamintos elektros energijos buvo iš AEI, šį pokytį nulėmė padidėjusi gamyba AEI elektrinėse, ypač vėjo ir saulės. Dėl to tyrime pasirinkta analizuoti teismų praktiką būtent šiuo aspektu – siekiant nustatyti, su kokiomis teisinėmis ir praktinėmis kliūtimis susiduriama diegiant bei eksploatuojant vėjo ir saulės elektrines. Nustatyta, kad praktikoje kyla ginčų dėl leidimų išdavimo, poveikio aplinkai vertinimo, prisijungimo prie elektros tinklų, paramos administravimo, visuomenės informavimo, pavienių teisinio reguliavimo konstitucingumo klausimų bei teisinio neapibrėžtumo ir procedūrų neaiškumo klausimų. Tai rodo poreikį užtikrinti aiškesnį teisinį reguliavimą, nuoseklesnes administracines procedūras bei suprantamesnį informacijos pateikimą visuomenei. Vis dėlto, įvertinus nagrinėtą teismų praktiką, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad nustatytos problemos yra sisteminės ar iš esmės stabdo atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje. Atliekant tyrimą buvo taikyti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizės, dokumentų analizės, sisteminis, loginis, lyginimo, teismų praktikos analizės ir apibendrinimo metodai. Darbą sudaro: santrumpų sąrašas, įvadas, keturi skyriai, išvados, literatūros sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis. Pirmajame skyriuje atskleidžiama klimato kaitos samprata ir ypatumai. Antrajame skyriuje aptariamas klimato kaitos teisinis reglamentavimas ES ir Lietuvos lygmeniu. Trečiajame skyriuje nagrinėjamas energetikos sektorius klimato kaitos kontekste bei atsinaujinančios energetikos reikšmė klimato kaitos mažinimui. Ketvirtajame skyriuje analizuojami AEI plėtros teisinio reguliavimo ir praktinio įgyvendinimo probleminiai aspektai. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados.
15 Mendez principų įgyvendinimas ikiteisminiame tyrimeItem type:ETD, [Implementation of the Mendez Principles in pre-trial investigations]magister thesis[2025][S001]Švenčionė, OlgaŠiame baigiamajame darbe analizuojamas Mendez principų įgyvendinimas ikiteisminio tyrimo apklausose. Temos aktualumą lemia būtinybė užtikrinti žmogaus teisių apsaugą ikiteisminių tyrimų apklausų metu, ypač atsižvelgiant į tarptautinę praktiką ir Jungtinių Tautų iškeltus standartus. Tyrimo objektas – Mendez principų taikymas ikiteisminio tyrimo apklausose. Tyrimo tikslas – nustatyti apklausų atlikimo ypatumus įgyvendinant Mendez principus. Tyrimo uždaviniai apima ikiteisminio tyrimo apklausos sąvokos, tikslų, dalyvių bei metodikų analizę, Mendez principų atsiradimo ir esmės išnagrinėjimą, jų įgyvendinimo galimybių įvertinimą bei taikymo Lietuvoje analizę remiantis empiriniu tyrimu. Empirinio tyrimo metu paaiškėjo, kad nors Lietuvoje egzistuoja teisinė bazė, sudaranti sąlygas Mendez principų taikymui, praktinis jų įgyvendinimas yra fragmentiškas ir priklauso nuo pareigūnų individualios patirties. Trūksta reglamentuoto reikalavimo dėl apklausų savanoriškumo, sistemingo visų apklausų vaizdo/garso įrašymo ir standartizuotų apklausos metodų. Pasiūlyta keisti Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 183–186, 188–189 straipsnius, įtvirtinant reikalavimą užtikrinti apklausų savanoriškumą bei apklausų vaizdo/garso įrašymą: parengti specializuotą mokymų programą policijos pareigūnams: sukurti apklausų priežiūros mechanizmą; stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą. Darbo struktūrą sudaro keturi skyriai: pirmajame analizuojami ikiteisminio tyrimo apklausos teoriniai aspektai; antrajame – Mendez principų kilmė, samprata, turinys; trečiajame – jų įgyvendinimo problematika; ketvirtajame – atlikto kiekybinio tyrimo metodologija ir rezultatai. Tyrime taikyti dokumentų ir literatūros analizės, lyginamosios analizės bei kiekybinio tyrimo (anketinės apklausos) metodai. Darbas baigiamas išvadomis ir rekomendacijomis.
53 Nuteistųjų sąlygų švelninimas bausmės atlikimo metu, probleminiai aspektaiItem type:ETD, [Mitigation of prison conditions during sentence execution: problematic aspects]magister thesis[2025][S001]Kocak, KamiliaMagistriniame baigiamajame darbe analizuojami Lietuvos BVS nuteistųjų sąlygų švelninimo procesų probleminiai aspektai, kurie apsunkina sistemos darbuotojų darbą bei nuteistųjų resocializacijos ir integracijos į visuomenę procesus. Pirmajame skyriuje ištirtas resocializacijos procesas laisvės atėmimo vietose, šio proceso stadijos, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas taikant OASys metodiką bei interesų grupių žemėlapis nuteistųjų integracijai įgyvendinti (taip pat aptariamos dvi pažeidžiamos interesų grupės). Antrajame skyriuje įvertinamas bausmių vykdymo sistemos modernizavimas Lietuvoje – 2023 m. įvykdyta sistemos reorganizacija. Remiamasi Norvegijos praktika; šiuo metu Lietuvoje taikomi du modeliai: dinaminio saugumo ir TOG modeliai. Trečiajame skyriuje analizuoti nuteistųjų sąlygų švelninimo taikymo galimybės bausmės atlikimo metu – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją (nagrinėjami šio proceso probleminiai veiksniai), trumpalaikių išvykų į namus suteikimas, nuteistųjų galimybė dirbti ir mokytis už įstaigos ribų, perkėlimas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą bei į pusiaukelės namus. Taip pat analizuojamas visuomenės priešinimasis nuteistųjų integracijai ir teismų praktika dėl lygtinio paleidimo netaikymo. Ketvirtajame skyriuje atskleidžiama nuteistųjų bei darbuotojų nuomonė apie sąlygų švelninimo procesų ypatumus. Išvadose pateikiami atlikto tyrimo rezultatai.
18 Propaganda kaip hibridinės grėsmės fenomenas ir teisinė kategorijaItem type:ETD, [Propaganda as a phenomenon of hybrid threat and a legal category]magister thesis[2025][S001]Krasnickas, ŽygimantasVienas iš fundamentaliausių ir aktyviausiai naudojamų hibridinių grėsmių plotmėje ginklų – propaganda. Kryptingas, nuolatinis ir intensyvus propagandos pasitelkimas tapo nepakeičiamu Rusijos Federacijos „modus operandi“. Priešiškų valstybių propagandos keliamų pavojų ir grėsmių dilema skatina pažvelgti, kaip tarptautiniu ir nacionaliniu lygiu egzistuojanti teisinė bazė atliepia kovos su informacinio karo įrankiais strategijas bei padeda valstybėms susidoroti su keliamais iššūkiais. Magistro baigiamuoju darbu siekiama išanalizuoti propagandą kaip hibridinių grėsmių elementą bei įvertinti šio reiškinio teisinio reglamentavimo ypatumus. Šiam tikslui pasiekti buvo išsikelti uždaviniai: 1) Pristatyti hibridinių grėsmių ir propagandos reiškinius bei sampratas; 2) Atskleisti propagandos kaip hibridinės grėsmės sampratą ir pasireiškimo būdus bei nustatyti aktualiausius propagandos suformuotus naratyvus Lietuvos Respublikos viešojoje erdvėje; 3) Įvertinti su propaganda siejamą tarptautinį bei nacionalinį teisinį reglamentavimą; 4) Atskleisti labiausiai pažeidžiamus Lietuvos Respublikos sektorius informacinėje erdvėje ir identifikuoti galimai ateityje prieš Lietuvą nukreiptų propagandos naratyvų ar propagandinių kampanijų pobūdį bei įvardinti jų poveikį mažinančius veiksnius. Šių uždavinių įgyvendinimui magistro darbe atliekama teisės aktų analizė bei Lietuvos Respublikos informacinio lauko analizė, kuri papildoma pusiau struktūruotu ekspertiniu interviu. Magistro baigiamąjį darbą sudaro keturios dalys. Pirmojoje – pateikiami propagandos ir hibridinių grėsmių reiškiniai, jų ypatumai. Antroje – propaganda įvertinama bei atskleidžiama kaip hibridinių grėsmių įrankis, pateikiami pagrindiniai propagandiniai naratyvai pastaraisiais metais Lietuvos informaciniame lauke. Trečioje – pateikiama teisinio reglamentavimo, sietino su propaganda ir jos užkardymu tarptautiniu ir nacionaliniu mastu, analizė, įžvelgiamos susidariusios teisinės bazės kliūtys. Ketvirtoje – identifikuojami labiausiai pažeidžiami Lietuvos Respublikos sektoriai informacinėje erdvėje bei įvardijami galimi propagandiniai naratyvai su jų poveikį mažinančiais veiksniais. Magistro baigiamojo darbo pabaigoje pateikiamas darbo išvados: 1) Propaganda suprantama kaip sąmoninga, tikslinga ir kryptinga asmenų įtikinėjimo veikla. Hibridinių grėsmių reiškinys suprantamas kaip holistinis, sistemingas ir kenksmingas iššūkių spektras, aprėpiantis skirtingus pažeidžiamumų sektorius; 2) Hibridinių grėsmių plotmėje propaganda tapo vienu iš efektyviausių ir fundamentaliausių elementų. Prieš Lietuvą nukreipti naratyvai pastaraisiais metais akcentuoja paramą Ukrainai ir rusakalbių teisių pažeidimus; 3)Teisinis reglamentavimas, numatantis teisinės atsakomybės ribas propagandos skleidimo ir ribojimo kontekste, nėra pakankamas; 4)Labiausiai pažeidžiami priešiškos propagandos išlieka socialinis, karinis ir su kariniu savo tematika glaudžiai susiję infrastuktūros, politinis ir ekonominis sektoriai.
68 Atliekų tvarkymo teisinis reglamentavimas ir praktinės problemosItem type:ETD, [Legal regulation and practical problems of waste management]master thesis[2023][S001]Jončienė, TomaKylant vis didesniam visuomenės susirūpinimui dėl atliekų tvarkymo keliamų problemų aplinkai ir žmonių sveikatai, formuojasi naujas požiūriui į atliekų tvarkymą ir jo reguliavimą. Todėl vis aktualesne mokslinių tyrimų sritimi tampa atliekų tvarkymo teisinio reglamentavimo praktinio įgyvendinimo problemos. Darbo tikslas – atskleisti atliekų tvarkymo teisinį reglamentavimą ir jo įgyvendinimo praktines problemas Lietuvoje. Darbo uždaviniai: 1) Atskleisti atliekų tvarkymo sampratą ir atliekų tvarkymo sistemos kūrimo principus; 2) Išanalizuoti atliekų tvarkymo tarptautinį, ES ir nacionalinį teisinį reglamentavimą; 3) Išnagrinėti atliekų tvarkymo teisinės atsakomybės taikymo praktiką ir problematiką Lietuvoje, pasitelkiant civilinės, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės taikymo praktiką. Atskiriems tyrimo uždaviniams įgyvendinti darbe taikyti mokslinės literatūros šaltinių, teisinių dokumentų, teismų praktikos, antrinių duomenų analizės, sisteminimo ir lyginimo metodai. Baigiamąjį magistro darbą sudaro trys dėstymo skyriai, kurių turinys padeda įgyvendinti numatytus uždavinius. Visą darbą apibendrina išvados bei pateikiami praktiniai pasiūlymai atliekų tvarkymo reglamentavimo įgyvendinimo problemų sprendimui. Darbo rezultatai atskleidė, kad sparčiai didėjant atliekų kiekiui ir jų daromai žalai, keičiasi valstybių požiūris į atliekų tvarkymą, reikalaujant iš atsakingų asmenų atliekas tvarkyti taip, kad jos darytų kuo mažesnę žalą aplikai ir žmonių sveikatai. Lietuva būdama ES nare, kurdama savo nacionalinę atliekų tvarkymo sistemą, vadovaujasi tiek Tarptautinės, tiek ir ES teisės reikalavimais. Pagrindinių atliekų tvarkymą reglamentuojančių konvencijų, reglamentų bei direktyvų nuostatos jau yra perkeltos į Lietuvos nacionalinius teisės aktus ir galima teigti, kad atliekų tvarkymo sistemos teisinis reglamentavimas yra pakankamai išsamus, sudarantis teisinį pagrindą tinkamam atliekų tvarkymui. Tačiau praktiškai įgyvendinant įstatymų nuostatas kyla problemų tiek dėl įstatymų gausos, tiek dėl skirtingo nuostatų interpretavimo, kas sąlygoja atliekų tvarkymo įstatymų pažeidimus, kuriems Lietuvoje yra numatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, priklausomai nuo padarytų pažeidimų dydžio bei žalos. Teismų praktikos analizė atskleidė, kad veiksmingiausia priemonė, užtikrinanti tinkamą įstatymų laikymąsi, yra administracinės atsakomybės taikymas, nes civilinės žalos išieškojimas gali būti nepakankama atgrasymo priemone, o baudžiamoji atsakomybė yra tik kraštutinė priemonė, kuri gali būti taikoma tik kitoms priemonėms tinkamai neveikiant.
73 8 Homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimai ir jų kurstymasItem type:ETD, [Homophobic and Transphobic Hate Crimes and their Incitement]master thesis[2023][S001]Kniuraitė, GabrielėHomofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimai, padaromi prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos ar lytino tapatumo, yra itin žalingi tiek pačiam nukentėjusiam asmeniui, tiek socialinei grupei, kuriai jis priklauso. Kadangi šiomis nusikalstamomis veikomis yra pažeidžiamos tokių asmenų teisės ir jų orumas, homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimų tinkamas išaiškinimas, tyrimas bei prevencija yra svarbūs tiek Lietuvos valstybei, tiek žmogaus teisių srityje veikiančioms institucijoms, tiek šalies tarptautiniam įvaizdžiui. Šio magistro darbo tikslas yra atskleisti homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimų teisinius ir etinius aspektus bei jų kurstymo priežastis. Tikslui pasiekti išsikelti tokie uždaviniai: aptarti homofobine ir transfobine neapykanta motyvuotų nusikaltimų bei neapykantos kalbos dažnumą, jų poveikį aukai, atskleisti žmogaus teisių problemas, iškylančias homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimų kontekste bei, išanalizavus esamą teismų praktiką, aptarti baudžiamosios atsakomybės taikymo už neapykantą kurstančias kalbas bei neapykantos nusikaltimus taikymo problemas. Apžvelgta mokslinė bei teisinė literatūra atskleidė, kad homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimai gali apimti bauginimą, padarytą žalą asmens nuosavybei, grasinimus, užpuolimus, sveikatos sutrikdymą ar net nužudymą bei bet kokią kitą nusikalstamą veiką, kai nukentėjęs asmuo yra pasirenkamas būtent dėl realios ar įsivaizduojamos jo seksualinės orientacijos ar lytinio tapatumo. Nuo homofobinės ir transfobinės neapykantos nukentėję asmenys dažnai išgyvena įvairius sunkumus, jaučia neigiamus padarinius, tačiau šie asmenys vis dar vengia kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl prieš juos įvykdytų neapykanta motyvuotų nusikalstamų veikų. Magistro darbe taip pat aptartos žmogaus teisių užtikrinimo problemos, homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimų kontekste. Išanalizavus nacionalinių teismų praktiką, matoma, kad teismai, kvalifikuodami veiką kaip neapykantos nusikaltimą ar kurstymą bei spręsdami dėl baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio taikymo, atsižvelgia į tokius kriterijus kaip kontekstas, kurstymo realumas, neapykantos motyvas. Visgi, nacionalinių teismų taikomi kriterijai neapykantos kurstymo bylose kelia tam tikrų problemų sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimą. Kadangi Lietuvos teismų praktika, nagrinėjant homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimus nėra gausi, kyla problemų siekiant atskleisti visų neapykantos nusikaltimų, kaip atskirų nusikalstamų veikų turinį bei jų išaiškinimą.
28 14 Aplinkos triukšmo mažinimo teisinio reguliavimo ir jo įgyvendinimo problemosItem type:ETD, [Problems of legal regulation of environmental noise reduction and its implementation]master thesis[2023][S001]Mikelėnas, LaurynasPastaraisiais metais akustinė tarša, dar vadinama triukšmo tarša, tapo svarbia aplinkos ir visuomenės sveikatos problema. Ilgalaikis didelio triukšmo poveikis gali sukelti įvairių sveikatos problemų, įskaitant klausos praradimą, miego sutrikimus, širdies ir kraujagyslių ligas bei psichologinius sutrikimus. Šiame magistro darbe nagrinėjamos problemos, susijusios su teisiniu reguliavimu ir aplinkos triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimu, daugiausia dėmesio skiriant dabartinės reguliavimo sistemos sudėtingumui ir trūkumams, taip pat iššūkiams, su kuriais susiduria reguliavimo institucijos, įgyvendindamos triukšmo taršos mažinimo politiką. Tyrime taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip tobulinti teisinę sistemą, kad būtų veiksmingai sprendžiama akustinės taršos problema ir gerinama gyvenimo kokybė mus supančioje aplinkoje. Šis darbas pradedama aplinkos triukšmo sampratos apžvalga, analizuojamas aplinkos triukšmo sistemos turinys ir subjektai, dalyvaujantys šioje sistemoje. Toliau nagrinėjamas esamas aplinkos triukšmo valdymo teisinis pasaulio, ES ir nacionalinį lygmens reguliavimas. Tyrime gilinamasi kokia aplinkos triukšmo valdymo kontekste dabartinė nacionalinės teisinės sistemos situacija statybų teisinio reguliavimo srityje, apžvelgiami jos trūkumai ir teikiami siūlymai ją tobulinti. Taip pat tyrimu pateikiama pirotechninių priemonių, kaip aplinkos triukšmo šaltinių, poveikio aplinkai analizė, kurioje akcentuojamas aplinkos triukšmo pagal bendrąją streso teoriją mokslinio tyrimo poreikis, siekiant sisteminių šios srities teisinio reguliavimo tikslų. Tyrimu prisidedama prie dabartinės teisinio reguliavimo sistemos vertinimo ir pateikiama praktinių rekomendacijų, kaip patobulinti teisines ir politines priemones, kad būtų veiksmingai sprendžiama triukšmo taršos problema ir skatinamas darnus vystymasis. Šios rekomendacijos apima suderintos ir išsamios teisinės sistemos kūrimą, institucinių stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo gebėjimų stiprinimą, didesnį skaidrumą ir visuomenės dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose, taip pat tvarių miestų planavimo strategijų, kurios integruoja akustinės taršos valdymą su platesniais aplinkosaugos, socialiniais ir ekonominiais aspektais, skatinimą. Įgyvendinus siūlomus sprendimus, galima sukurti tylesnę, sveikesnę ir tvaresnę aplinką ateities kartoms.
66 20 Miškų apsaugos teisinis reguliavimas: privataus ir viešojo intereso santykio problemaItem type:ETD, [Legal regulation of forest protection: the problem of the relationship between private and public interest]master thesis[2023][S001]Morkvėnienė, IngaPrivačių miškų savininkų teisių, valdant, naudojant mišką ir juo disponuojant, įgyvendinimas yra įtakojamas viešojo intereso. Šiame magistro darbe autorė koncentruojasi į miško apsaugą nustatančio Lietuvos Respublikos teisinio reglamentavimo atskleidimą esminių privačių miško savininkų miško naudojimo teisės apribojimų srityje, naudodama kokybinio tyrimo - struktūruoto ekspertų interviu - duomenis, siekė įvertinti miškininkystės srities ekspertų įžvalgas dėl privačių miškų savininkų miško naudojimo teisės apribojimų pagrįstumo bei proporcingumo viešojo intereso apsaugos užtikrinimo kontekste. Šio darbo tikslas - pateikti miško apsaugos teisinio reglamentavimo, nustatančio esminius privačių miškų savininkų miško naudojimo teisės apribojimus, analizę bei įvertinti privačių miškų savininkų miško naudojimo teisės apribojimų dėl viešojo intereso pagrįstumą ir proporcingumą. Atitinkamai, tyrimo objektu pasirinktas miško apsaugos teisinis reguliavimas, nustatantis esminius privačių miškų savininkų naudojimo teisės apribojimus, jų pagrįstumo ir proporcingumo įvertinimas viešojo intereso apsaugos užtikrinimo kontekste. Dėstomojoje dalyje autorė, naudodama deskriptyvinį ir dokumentų bei duomenų analizės metodus, analizavo viešojo intereso sampratos apibrėžtumo problemą ir viešojo bei privataus interesų santykį. Pasitelkusi lyginamąjį ir apibendrinimo metodus, apibendrino privačios nuosavybės kontekste miškų svarbą ir naudą. Priėjo prie išvados, kad Lietuvos miškų apsauga neabejotinai yra bendras visos visuomenės ir valstybės interesas, atitinkantis viešojo intereso sampratą, o privatūs miškai tampa svarbūs viešųjų poreikių tenkinimui Lietuvos Respublikos mastu, kai jie užima reikšmingą visų šalies miškų dalį. Nurodytų metodų pagalba darbe atskleisti esminiai privačių miškų savininkams taikomi miško naudojimo ribojimai (suvaržymai). Privačių miškų valstybinis reguliavimas nukreiptas į tai, kad išlaikyti miškus ilgalaikėje perspektyvoje, taip pat užtikrinti laisvą asmenų lankymąsi privačiame miške. Kiti viešieji poreikiai privatiems miškams daugiausia išreikšti per miškų grupių sistemą ir saugomų teritorijų sistemą. Tyrimo metu nustatyta, kad privataus miško savininko privatūs interesai pagrįstai ribojami dėl viešojo intereso (miško apsaugos). Apibendrinus struktūruoto ekspertų interviu rezultatus, kaip labiausiai neproporcingi privataus miško savininko ribojimai, išskirti veiklos ribojimai saugomose teritorijose ir disponavimo ribojimai. Būtent į šias sritis, valstybėje sprendžiant miškų valdymo ir tvarkymo teisinio reglamentavimo tobulinimo klausimus, autorė įžvelgia tikslingumą, pirmiausia, ir atkreipti dėmesį, siekiant teisingos privataus bei viešojo interesų pusiausvyros.
85 87