Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20521
Now showing1 - 10 of 21
  • Item type:ETD,
    Viešųjų ir privačių interesų derinimo problemos valstybės tarnyboje
    [Problems of Balancing Public and Private Interests in the Civil Service]
    magister thesis[2026][S003]
    Juodelė, Kristina

    Demokratinėje valstybėje viešasis valdymas yra grindžiamas teisėtumo, atsakomybės, skaidrumo ir nešališkumo principais. Valstybės tarnyba yra neatskiriama viešojo sektoriaus dalis, kurioje viešųjų ir privačių interesų derinimo problemos, rizikos, interesų konfliktai pasireiškia per valstybės tarnautojų ir kitų viešajame sektoriuje dirbančių asmenų veiklą, todėl tyrimo tema apima ir platesnį viešojo sektoriaus segmentą. Asmenys, kuriems suteikti įgaliojimai, tam tikra galia priimti sprendimus dėl viešųjų išteklių paskirstymo, finansavimo, licencijavimo, leidimų išdavimo, personalo valdymo, viešųjų paslaugų ir kitų visuomenei reikšmingų klausimų procesuose, gali priimti šališkus, neteisėtus sprendimus ir taip sukelti interesų konfliktą ar korupciją. Atliekamos funkcijos turi būti įgyvendinamos atskiriant viešąjį ir privatų interesą, tik taip galėsime užtikrinti skaidrų viešąjį valdymą ir visuomenės pasitikėjimą. Nors Lietuvoje yra sukurta teisinė bazė, viešųjų ir privačių interesų derinimas yra reglamentuojamas, tačiau praktikoje išvengti interesų konfliktų ar korupcijos vis dar išlieka sudėtinga pagrindinė gerojo viešojo valdymo užduotis. Dažniausiai rizikos yra susijusios su rizikos situacijų atpažinimu, deklaravimo formalumu, nusišalinimo procedūromis, atsakomybės taikymu, kontrole ir formaliu valdymo ir prevencinių priemonių įgyvendinimu. Probleminis klausimas: kokios viešųjų ir privačių interesų derinimo priemonės valstybės tarnyboje ir viešojo sektoriaus institucijose nėra pakankamai veiksmingos, užtikrinant interesų konflikto identifikavimą, kontrolę ir prevenciją, kokios galimos tobulinimo sritys ? Darbo tikslas – atskleisti ir įvertinti interesų derinimo praktiką, konfliktų atpažinimo ir rizikos situacijų valdymo, prevencijos ir teisinio reguliavimo spragas, valstybės tarnyboje ir viešojo sektoriaus institucijose. Remiantis mokslinės literatūros analize ir ekspertų įžvalgomis, parengti pagrįstas rekomendacijas interesų konfliktų prevencijos ir valdymo stiprinimui. Darbo metodai – mokslinės literatūros, teisės aktų, statistinių duomenų analizė, kokybinis tyrimas - pusiau struktūruotas interviu, gautų duomenų analizė – kokybinės turinio analizės metodu. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti, kokiose situacijose praktikoje dažniausiai atsiranda interesų konfliktų rizikos; 2. Išanalizuoti, kaip praktikoje veikia interesų deklaravimas, nusišalinimas ir dokumentavimo procedūros; 3. Atskleisti, kokios prevencijos priemonės veikia efektyviausiai (mokymai, konsultavimas, etikos standartai, vadovo lyderystė) ir kaip jų efektyvumą vertina ekspertai; 4. Atskleisti nešališkų sprendimų priėmimo problemines sritis, etikos, moralės ir teisės kontekste, viešųjų ir privačių interesų konfliktų valdymo situaciją, įvertinant atsakomybės ir kontrolės procedūrų valdymo efektyvumą, taikymo nuoseklumą; 5. Empiriškai surinkti ir interpretuotai pritaikyti duomenis kurie padėtų identifikuoti praktikoje vyraujančias problemas ir suformuluoti rekomendacijas, kaip būtų galima tobulinti viešųjų ir privačių interesų derinimo sistemą. Gauti rezultatai – tikslas pasiektas, atskleistos pagrindinės viešųjų ir privačių interesų derinimo problemos, identifikuotos pagrindinės valdymo, priežiūros ir teisinio reguliavimo spragos. Parengtos išvados – bendrai įvertinus viešųjų ir privačių interesų derinimo problematiką ir veikiančius valdymo mechanizmus, galime teigti, kad viešųjų ir privačių interesų derinimo sistema turėtų būti tobulinama. Tyrimo metu pateiktos ekspertų įžvalgos ir faktinės pažeidimų situacijos dar labiau patvirtina teiginį, kad yra labai reikalingas vadovo lyderystės vaidmuo, nes trūksta praktinio įgyvendinimo, tai galime sustiprinti patikslinant, papildant įstatymus. Kitas svarbus aspektas - viešųjų ir privačių interesų derinimo procedūrose ir kontrolėje nėra vieningos valdymo prieigos, duomenų keitimosi su institucijomis, tam didelę įtaką turi asmens duomenų apsauga, tačiau VTEK, STT institucijos turi tūrėti visas prieigas prie sprendimo priėmimo procedūros, reikalinga sąveikaujanti sistema su kitomis duomenų, bazėmis ir registrais. Konsultavimo kanalai yra sukurti vidiniai ir išoriniai, galintys padėti suvaldyti interesų konfliktus, tačiau jų veiksmingumą turime stiprinti. Reikalingas institucijų veiklos viešumas, vidinė komunikacija, kurioje neliktų baimės pranešti ar taikyti poveikio priemonę už pažeidimus, turime didinti visuomenės sąmoningumą ir keisti darbuotojų elgseną ir nuostatas.

      6  14
  • Item type:ETD,
    Viešųjų ir privačių interesų derinimo problemos valstybės tarnyboje: Trakų rajono savivaldybės atvejis
    [The problems of balancing public and private interests in civil service: the case of Trakai district municipality]
    magister thesis[2025][S003]
    Rakovska, Agnė

    Viešajame sektoriuje dirbantys darbuotojai – valstybės tarnautojai, atlikdami savo pareigas ir priimdami sprendimus neišvengiamai susiduria su situacijomis, kai yra tenkinami ne tik viešieji, bet ir privatūs interesai. Būtent tokios situacijos, kurių valstybės tarnautojai nesugeba tinkamai identifikuoti, atskirti ir suvaldyti, gali sukelti interesų konfliktus. Atsakingas valstybės tarnybos veiklos organizavimas, užtikrinantis skaidrumą bei interesų konfliktų vengimą, laikomas vienu iš pagrindinių gero viešojo valdymo rodiklių. Nepaisant egzistuojančių viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje teisinių nuostatų bei prevencinių priemonių, interesų deklaravimo ir kontrolės mechanizmai savivaldybių lygmeniu dažnai įgyvendinami formaliai. Tokia situacija riboja šių priemonių veiksmingumą užtikrinant realų interesų konfliktų valdymą. Problema formuluojama klausimu: ar egzistuojančios priemonės leidžia veiksmingai valdyti interesų konfliktus savivaldybėse ir kaip šie mechanizmai galėtų būti tobulinami? Darbo tikslas - įvertinti, kaip yra derinami valstybės tarnautojų viešieji ir privatūs interesai Trakų rajono savivaldybėje ir pateikti tobulinimo siūlymus. Darbo uždaviniai: 1) išanalizuoti viešųjų ir privačių interesų sampratas ir jų derinimo teorinius ir teisinius aspektus; 2) įvertinti interesų konfliktų prevencinių priemonių taikymo praktiką Trakų rajono savivaldybėje, analizuojant strateginius dokumentus; 3) ištirti Trakų rajono savivaldybės valstybės tarnautojų ir gyventojų požiūrį į viešųjų ir privačių interesų derinimo mechanizmų veiksmingumą bei jų taikymą; 4)parengti praktines rekomendacijas valstybės tarnautojų viešųjų ir privačių interesų derinimo sistemai tobulinti Trakų rajono savivaldybėje. Darbo metodai: 1) mokslinės literatūros sisteminė ir lyginamoji analizė; 2) Dokumentų analizė; 3) Trakų rajono savivaldybės valstybės tarnautojų struktūruotas interviu (kokybinis tyrimas) ir Trakų rajono gyventojų anketinė apklausa (kiekybinis tyrimas). Pagrindiniai darbo rezultatai: identifikuotos pagrindinės problemos su kuriomis susiduriama Trakų rajono savivaldybėje derinant viešuosius ir privačius interesus, t.y. viešumo trūkumas, informacijos prieinamumo ribojimai, teisės aktų neaiškus reglamentavimas, kontrolės mechanizmų nepakankamas veikimas, švietimo interesų prevencijos srityje trūkumas tiek valstybės tarnautojams, tiek piliečiams bei per mažas bendruomenės įtraukimas į sprendimų priėmimo procesus. Šios identifikuotos problemos leidžia daryti išvadą, kad siekiant tinkamo valstybės tarnautojų viešųjų ir privačių interesų derinimo, būtina kompleksiškai spręsti šias problemas tiek instituciniu ir nacionaliniu lygmeniu, tiek įtraukiant išorinius veiksnius – visuomenę. Pagrindinės išvados: išanalizavus pagrindinius Trakų rajono savivaldybės strateginius dokumentus, nustatyta, kad savivaldybė tik formaliai įgyvendina įvairias antikorupcines priemones, dauguma dokumentų yra pasenę ir neaktualūs. Empirinis tyrimas atskleidė pagrindinius iššūkius ir problemas su kuriomis susiduria valstybės tarnautojai derindami interesus: teisės aktų neaiškus reglamentavimas, kontrolės mechanizmų nepakankamas veikimas deklaravimo sistemos ne funkcionalumas, nepakankamas švietimas bei riboti ištekliai. Gyventojų požiūriu įvardintos pagrindinės problemos yra: nepakankamas bendruomenės įtraukimas į sprendimų priėmimo procesus ir švietimo bei informacijos prieinamumo stoka, kadangi gyventojai nėra pakankamai informuoti apie interesų deklaravimo procesus bei nemaža dalis gyventojų asmeniškai yra susidūrę su interesų konfliktų situacijomis savivaldybėje. Šios identifikuotos problemos leidžia daryti išvadą, kad siekiant tinkamo valstybės tarnautojų viešųjų ir privačių interesų derinimo, būtina kompleksiškai spręsti šias problemas tiek instituciniu ir nacionaliniu lygmeniu, tiek įtraukiant išorinius veiksnius – visuomenę.

      71  14
  • Item type:ETD,
    Mokinių tėvų dalyvavimas priimant sprendimus mokyklos valdyme
    [The participation of pupils parents in decision-making in the school management]
    magister thesis[2025][S003]
    Čenko, Božena

    Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas mokinių tėvų dalyvavimas priimant sprendimus mokyklos valdyme. Iškelta mokslinė problema: kaip įtraukti mokinių tėvus į mokyklos valdymo sprendimus siekiant užtikrinti jų dalyvavimo veiksmingumą, sprendimų priėmimo kokybę ir mokyklos bendruomenės narių interesų suderinimą? Atsakant į šį probleminį klausimą išanalizuotos bei įvertintos mokinių tėvų dalyvavimo galimybės ir kliūtis priimant sprendimus mokyklos valdyme. Atlikus Šalčininkų r. Eišiškių gimnazijos ir Šalčininkų r. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos mokinių tėvų dalyvavimo priimant sprendimus mokyklos valdyme situacijos analizę, mokinių tėvų ir pedagogų apklausas bei administracijos darbuotojų interviu galima teigti, kad mokinių tėvai turi ribotas galimybes dalyvauti priimant sprendimus mokyklos valdyme. Pirmame baigiamojo darbo skyriuje išanalizuotas piliečių dalyvavimo viešajame valdyme principas, mokyklų veiklą reglamentuojantys teisės aktai ir valdymo ypatumai, tėvų dalyvavimas bei įtrauktis į mokyklos valdymą. Šioje dalyje pateikiamos sąvokos, apibrėžimai, klasifikacijos. Antrame skyriuje atlikta situacijos analizė, t.y. savo gyvenamo regiono (Šalčininkų) mokyklų mokininių tėvų dalyvavimo mokyklos valdyme aspektai. Trečioje baigiamojo darbo dalyje pristatoma atliktų tyrimų metodologija ir organizavimas, analizuojami gauti rezultatai.

      18  14
  • Item type:ETD,
    Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų raidos analizė
    [Analysis of the Development of the Regional Environmental Protection Departments of the Ministry of Environment of the Republic of Lithuania]
    master thesis[2022][S003]
    Gudelienė, Asta

    „Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų raidos analizė” temos aktualumą lėmė 2018 m. įvykusi aplinkosaugos sektoriaus reorganizacija eliminuojant 8 regionų aplinkos apsaugos departamentus ir sujungiant į vieną juridinį asmenį Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos. Aplinkosaugos politikos problemos buvo nagrinėjamos, tačiau tyrimų apie šį aplinkosaugos sektoriaus pokytį nebuvo atlikta, todėl tai nulėmė temos aktualumą ir suponavo būtinybę ištirti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų raidą ir išsiaiškinti, kokios priežastys paskatino pokyčių būtinybę, kokie pokyčiai įvyko aplinkos apsaugos sektoriuje po reorganizavimo prijungiant prie Aplinkos apsaugos departamento, bei atlikti raidos pokyčio efektyvumo vertinimą po reorganizavimo. Tyrimo problema: kokie viešosios politikos įgyvendinimo veiksniai lėmė regionų aplinkos apsaugos departamentų institucinius pokyčius? Tyrimo tikslas: išanalizuoti Lietuvos Respublikos regionų aplinkos apsaugos departamentų raidą pagal darbo uždavinius aptariant aplinkos apsaugos sistemos raidą, išnagrinėjant Lietuvos Respublikos regionų aplinkos apsaugos sektoriaus institucinį pokytį, ištiriant aplinkos apsaugos sektoriaus pokyčius po reorganizavimo prijungiant prie Aplinkos apsaugos departamento, o atlikus tyrimą, įvertinti aplinkos apsaugos sektoriaus raidos pokyčio efektyvumą po reorganizavimo prijungiant prie Aplinkos apsaugos departamento. Šiame darbe naudoti informacijos rinkimo ir tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; dokumentų analizė; pusiau struktūruotas interviu ir apklausa elektroniniu paštu su ekspertais, kurie įvairiais periodais vadovavo ir kūrė aplinkosaugos sistemą; turinio (content) analizė; apibendrinimas. Darbo praktinė reikšmė. Aptarus aplinkos apsaugos sistemos raidą, galima daryti išvadą, kad aplinkos politikos raidos procesas vyksta nuolat ir nėra baigtinis. Išnagrinėjus Lietuvos Respublikos regionų aplinkos apsaugos sektoriaus institucinį pokytį, galima teigti, kad dažnos reorganizacijos ir funkcijų perskirstymai tarp atskirų institucijų nepasitarnauja aplinkosaugos valdymo efektyvumui didinti. Ištyrus aplinkos apsaugos sektoriaus pokyčius po reorganizavimo prijungiant prie Aplinkos apsaugos departamento, galima teigti, šia reforma centralizuotas aplinkosaugos sektoriaus valdymas, kuriuo siekiama efektyvinti ir suvienodinti AAVK veiklą. Atlikus tyrimą ir išanalizavus gautus rezultatus, konstatuota, kad reorganizavus regionų aplinkos apsaugos departamentus jungimo būdu prie Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, nepasiektas aplinkos apsaugos sektoriaus efektyvumas. Gauti rezultatai gali būti naudingi mokslininkams, tyrėjams, studentams atliekantiems tyrimus aplinkosaugos politikos srityje, aplinkosaugos politikos formuotojams, Aplinkos apsaugos departamento veiklos tobulinimui.

      15  10
  • Item type:ETD,
    Valstybės sienos apsaugos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo įtaka karjerai
    [State Border Guard Officers’ Training and Professional Development Influence on their Careers]
    master thesis[2022][S003]
    Anužytė, Gintarė

    Magistro baigiamajame darbe analizuojama VSAT statutinių pareigūnų rengimo tvarka, bei teisės aktai reglamentuojantys pareigūnų kvalifikacijos kėlimą, kurie turi įtakos jų karjeros perspektyvoms. Atlikus pusiau struktūruotą pareigūnų interviu, identifikuotos egzistuojančios, pareigūnų kvalifikacijos kėlimo sistemos organizavimo esančias problemos, bei pateiktos rekomendacijos šios sistemos tobulinimui. Keliama mokslinė problema – ar atitinkamai parengiami VSAT pareigūnai tarnybai ir, ar keliama jų kvalifikaciją turi įtakos jų karjeros perspektyvoms? Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama statutinių pareigūnų kvalifikacijos kėlimo samprata, VSAT pareigūnų kvalifikacijos kėlimo svarba ir įtaka jų karjerai. Darbe pateikiama valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo įtakos karjerai tyrimo metodologija, pagrindžiant pasirinktą tyrimo metodiką, pateikiant tyrimo organizavimo etapus ir etines nuostatas. Pasitelkiant pusiau struktūruoto interviu ir dokumentų turinio analizę pateikti atlikto tyrimo apie valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų rengimą ir kvalifikacijos kėlimo įtaką karjerai rezultatai. Pateikiamas VSAT pareigūnų kvalifikacijos kėlimo sistemos teisinis reglamentavimas. Atlikta VSAT pareigūnų pusiau struktūruoto interviu analizė, kuri padeda įvertinti tam tikrų veiksnių svarbą, pareigūnų rengimui, jų motyvavimui, kvalifikacijos kėlimui ir jos įtaką karjerai. Magistro baigiamasis darbas apibendrinamas išvadomis, pateikiami pasiūlymai ir literatūros sąrašas.

      23  12
  • Item type:ETD,
    Valstybės tarnybos modernizavimas ir kompetencijų modelio diegimas
    [Modernization of the Civil Service and Implementation of the Competencies Model]
    master thesis[2022][S003]
    Stonkutė, Diana

    Valstybės tarnybos modernizavimas yra būtinas efektyviai valstybės raidai. Vienas iš modernizacijos įrankių - kompetencijų modelis, tai bendrųjų, vadybinių, lyderystės bei specifinių ir profesinių kompetencijų visuma. Įdiegus kompetencijų modelį galima patenkinti valstybės tarnyboje reikalingų kompetetingų valstybės tarnautojų poreikį. Kompetencijų modelio diegimo valstybės tarnyboje pagrindiniai kriterijai tampa – tinkamas modelio parengimas ir jo įdiegimas, užtikrinant, kad jis efektyviai funkcionuotų viešojo sektoriaus darbuotojų veiklos efektyvumo didinime. Pagrindinė Lietuvos valstybės tarnybos modernizavimo ir kompetencijų modelio kūrimo problema tampa – modelio diegimo galimybės ir ateities perspektyvos modelio tobulinimo ir integravimo procese. Darbo tikslas: įvertinti valstybės tarnybos modernizavimo pokyčius Lietuvoje ir tarnautojų kompetencijų modelio diegimo, tobulinimo galimybes Darbo uždaviniai: 1) Išanalizuoti valstybės tarnybą šiuolaikinių viešojo sektoriaus reformų pagrindu; 2) išnagrinėti kompetencijos sąvoką ir raišką valstybės tarnyboje; 3) išanalizuoti kompetencijų modelį kaip valstybės tarnybos modernizavimo įrankį; 4) įvertinti Lietuvos valstybės tarnyboje teisines ir politines prielaidas modernizuojant valstybės tarnybą, diegiant kompetencijų modelį; 5) ištirti Kretingos rajono savivaldybės valstybės tarnautojų požiūrį į valstybės tarnybos modernizaciją diegiant kompetencijų modelį; 6) Išnagrinėti Kretingos rajono savivaldybės valstybės tarnautojų požiūrį į valstybės tarnybos modernizaciją pandemijos kontekste Darbo metodai: 1) mokslinės literatūros sisteminė ir lyginamoji analizė; 2) dokumentų analizė; 3) Kretingos rajono savivaldybės valstybės tarnautojų struktūruotas interviu (kokybinis tyrimas) ir anketinė apklausa (kiekybinis tyrimas). Pagrindiniai darbo rezultatai: empirinio tyrimo metu atskleistas Kretingos rajono savivaldybės valstybės tarnautojų požiūris į valstybės tarnybos modernizaciją ir kompetencijų modelio diegimą. Valstybės tarnautojai aiškiai suvokia valstybės tarnautojų kompetencijų tobulinimo svarbą ir sutinka, jog kompetencijų modelis tam būtų tinkamas įrankis, kaip ir pačiam valstybės tarnybos modernizacijos procesui. Kretingos rajono savivaldybėje žmogiškųjų išteklių valdymo procesuose, kompetencijų modelis būtų naudingas: priėmime į valstybės tarnybą, vertinime, efektyvesnės veiklos užtikrinime, kompetencijų valdyme ir apskritai visuose žmogiškųjų išteklių veiklose. Nors visi kokybinio tyrimo dalyviai vienareikšmiškai sutinka su kompetencijų modelio nauda, tačiau diegti savo atstovaujamoje institucijoje nenorėtų, o tai sąlygoja pokyčių baimė, informacijos trūkumas, įskaitant gerųjų pavyzdžių trūkumą. Nagrinėjant covid-19 įtaką valstybės tarnautojų veikloje, nustatyta, jog valstybės tarnautojai pandemijos metu tikslingai inicijavo perėjimo į nuotolinį darbą organizavimą ir tinkamai patenkino visuomenės poreikius. Pandemija savaime inicijavo modernizacijos procesus, tokius kaip didesnį procesų skaitmenizavimą, virtualius susitikimus ir patį nuotolinį darbą. Pagrindinės išvados: Nors modernizacijos poreikis ir yra nurodomas dokumentuose, tačiau vienas pagrindinių jos įrankių – kompetencijų modelis, neįgijo teisinio pagrindo ir yra rekomendacinio pobūdžio, kaip ir Valstybės tarnybos kompetencijų modelio metodika. Praėjęs laikotarpis reikalauja peržiūrėti kompetencijų modelį ir jį atnaujinti. Pokyčių baimė sąlygoja tai, jog metodika nėra populiari tarp Lietuvos viešojo administravimo institucijų. Analizuojant kokius iššūkius sukeltų pats modelio diegimas Kretingos rajono savivaldybėje, pastebėta, jog dominuotų bendros nuomonės nebuvimas dėl paties kompetencijų modelio diegimo, jo diegimo būtinybės ir diegimo proceso organizavimo. Kompetencijų modelio diegimo prielaidas sudaro politinė valia, aiškus teisinis reglamentavimas, sisteminis požiūris ir realus praktinis įgyvendinimas, siekiant modernizuoti valstybės tarnybą. Taip pat, valstybės tarnautojai jiems reikalingas kompetencijas darbinėje veikloje skirtingai vertina bendriniame kontekste ir jų atstovaujame įstaigoje. Tam daroma prielaida, jog reikėtų pokyčių žmogiškųjų išteklių valdyme pačioje įstaigoje.

      92  20
  • Item type:ETD,
    Pokyčių valdymo modeliavimas Lietuvos ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose
    [Modeling of change management in Lithuanian outpatient health care clinics]
    doctoral thesis[2021][S003]
    Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2021-11-19

    Viešojo sektoriaus pokyčių valdymas šiandien yra itin svarbi naujojo viešojo valdymo struktūrų veiklos dalis, todėl inovatyvių valdymo pokyčių realizavimo užtikrinimui reikalingas kompleksinis viešasis valdymas, suprantamas kaip įvairių formų ir praktikos veiksnys, būtinas sėkmingam pokyčių įgyvendinimui. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovų lūkesčiai ir iššūkiai įgyvendinant pokyčius ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose patvirtina pokyčių valdymo įgyvendinimo priemonių poreikį. Pokyčių valdymo procesai, trikdžiai ir jų valdymo priemonės nepakankamai analizuojami, pasigendama pokyčių valdymo proceso tyrimų skirtinguose pokyčių įgyvendinimo etapuose. Disertacinis darbas skirtas išsiaiškinti, koks pokyčių valdymo procesas tinka Lietuvos ambulatorinėms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Atlikta pokyčių valdymo modelių lyginamoji analizė leido identifikuoti skirtingus pokyčių valdymo proceso etapus ir suformuoti optimalų pokyčių valdymo modelį Lietuvos ambulatorinėms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Parengtas metodologinis instrumentas pokyčių valdymui ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose sudaro prielaidas išankstiniam dimensijų ir pritaikomumo galimybių vertinimui modeliuojant pokyčius Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos sistemos institucijose, tobulinant, efektyvinant ir įgyvendinant pokyčių valdymo procesus.

      106  55
  • Item type:ETD,
    Viešojo ir privataus sektorių partnerystės galimybės projektinėje veikloje: Alytaus apskrities analizė
    [Public-Private Partnership Opportunities in a Project Space: Alytus County Analysis]
    master thesis[2020][S003]
    Urbanavičiūtė, Jurgita

    Temos aktualumas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio valstybių, yra didelis investicijų poreikis plėtoti viešajai infrastuktūrai ir užtikrinti viešųjų paslaugų teikimo kokybę. Lyginant su privačiuoju sektoriumi, viešasis sektorius negali tekti kokybiškų paslaugų ir užtikrinti joms reikalingos infrastruktūros plėtros. Esant ribotoms viešojo sektoriaus finansinėms galimybėms, tarptautinėje praktikoje naudojama viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė (VPSP). Lietuvoje iš viso iki 2019 m. sausio 1 d. sudarytos 58 VPSP sutartys ir investuota 176,3 mln. eurų. Kadangi viešojo sektoriaus inicijuojamos ir palaikomos partnerystės programos vis dažniau pasitelkiamos pokyčiams diegti, labai svarbu išmanyti partnerystės įgyvendinimo procesus ir principus, bei iškylančius sunkumus. Tyrimo objektas. Viešojo ir privataus sektorių partnerystė projektinėje veikloje Problema/probleminis klausimas. Daugiausia VPSP sutarčių sudaryta Klaipėdos miesto savivaldybėje (10 sutarčių), Kauno miesto savivaldybėje (5 sutartys). Alytaus apskrityje sudaryta viena sutartis – Druskininkų savivaldybėje. Kyla klausimas, kokios Alytaus apskrityje yra sudarytos sąlygos viešajam sektoriui bendradarbiauti su privačiu? Kaip atitinkamų teisinių, institucinių ir administracinių sąlygų sudarymas paskatintų VPSP plėtrą Alytaus apskrityje? Darbo tikslas. Išanalizuoti viešojo ir privataus sektorių partnerystės galimybes Alytaus apskrityje ir numatyti galimų problemų sprendimo būdus.

      19  14
  • Item type:ETD,
    Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių vaikų namų valdymo reformų vertinimas (2014-2020 m.)
    [Evaluation of Panevėžys City and District Municipal Orphanage Management Reforms (2014-2020)]
    master thesis[2020][S003]
    Černiauskaitė, Goda

    Magistro darbe nagrinėjami Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių vaikų globos namų administravimo pokyčiai deinstitucionalizacijos metu (2014 -2020 m.). Pirmoje darbo dalyje pristatomi vaikų namų administravimo etapai Lietuvoje nuo nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų, pateikiami įvairių Lietuvos teisės aktų, bei įstatymų pavyzdžiai susiję su savivaldybių veikla globos namų administravime. Antroje darbo dalyje pateikiami įvairūs mokslininkų požiūriai įdeinstitucionalizacijos procesus, aptariamos deinstitucionalizacijos bei pertvarkos sąvokos, apžvelgiami deinstitucionalizacijos pagrindiniai tikslai. Trečioje darbo dalyje pateikiama empirinio darbo metodologija, pristatoma kodėl buvo pasirinktas kokybinis tyrimas. Ketvirtoji dalis skirta tyrimo rezultatų pristatymui ir jų nagrinėjimui. Darbo pabaigoje pateikiamos praktinės rekomendacijos tirtų viešojo sektoriaus institucijų darbuotojams ir įstaigų vadovams kaip būtų galima pagerinti pertvarkos metu pradėtus procesus ir palaikyti jų kokybės gerinimą.

      17  11
  • Item type:ETD,
    Valstybės tarnybos modernizavimas ir kompetencijų modelio diegimas
    [Modernization of the Civil Service and Implementation of the Competencies Model]
    master thesis[2019][S003]
    Bikuvienė, Ingrida

    Kompetentingų valstybės tarnautojų poreikis grindžiamas būtinybe turėti modernią valstybės tarnybą, gebančią pateisinti visuomenės lūkesčius. Kompetentingų valstybės tarnautojų poreikį galima patenkinti, diegiant valstybės tarnyboje kompetencijų modelį. Kompetencijų modelis yra svarbi veiksmingo valstybės tarnybos funkcionavimo prielaida. Nors mokslininkai sutaria dėl kompetencijų modelio diegimo valstybės tarnyboje naudos, tačiau nėra aišku, kaip tinkamai parengti ir įdiegti kompetencijų modelį. Problema formuluojama klausimu: kokios yra galimybės įdiegti ir tobulinti valstybės tarnautojų kompetencijų modelį Lietuvoje? Darbo tikslas – įvertinti valstybės tarnautojų kompetencijų modelio diegimo ir tobulinimo galimybes Lietuvoje. Darbo uždaviniai: 1) išanalizuoti valstybės tarnybą šiuolaikinių viešojo sektoriaus reformų kontekste; 2) nustatyti kompetencijų raišką ir valdymo ypatumus valstybės tarnyboje; 3) išnagrinėti kompetencijų modelį kaip valstybės tarnybos modernizavimo priemonę; 4) įvertinti kompetencijų modelio diegimo Lietuvos valstybės tarnyboje teisines ir politines prielaidas; 5) ištirti VSDFV Užsienio išmokų tarnybos tarnautojų požiūrį į kompetencijų modelio diegimą ir tobulinimą. Darbo metodai: 1) mokslinės literatūros sisteminė ir lyginamoji analizė; 2) dokumentų analizė; 3) VSDFV Užsienio išmokų tarnybos tarnautojų struktūruotas interviu (kokybinis tyrimas) ir anketinė apklausa (kiekybinis tyrimas). Pagrindiniai darbo rezultatai: empirinis tyrimas atskleidė VSDFV Užsienio išmokų tarnybos tarnautojų požiūrį į kompetencijų modelio diegimą ir tobulinimą. Nors VSDFV Užsienio išmokų tarnyboje egzistuoja valstybės tarnautojų kompetencijų identifikavimo ir ugdymo poreikis, tačiau kompetencijų modelis įstaigoje nėra taikomas. Iš dalies taip yra dėl to, kad įstaiga nejaučia poreikio diegti kompetencijų modelį. Kompetencijų modelio diegimą VSDFV Užsienio išmokų tarnyboje labiausiai skatintų šie veiksniai: diegimo poreikio identifikavimas, vadovybės parama, finansinių išteklių pakankamumas, valstybės tarnautojų motyvacija, kompetencijų modelio diegimo priežiūra ir kontrolė. Kompetencijų modelio diegimą įstaigoje labiausiai ribotų šie veiksniai: netinkamas personalo pasiruošimas pokyčiams/pasipriešinimas/ baimė dėl pokyčių, vadovybės neryžtingumas ir paramos stoka, atsakingų už kompetencijų modelio diegimą subjektų patirties stoka, kompetencijų modelio atotrūkis nuo žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos. Pagrindinės išvados: išanalizavus pagrindinius LR strateginius ir teisinius dokumentus, nustatyta, jog kompetencijų modelio diegimas valstybės tarnyboje yra tik rekomendacinio pobūdžio. VSDFV Užsienio išmokų tarnybos tarnautojai kompetencijų modelio diegimą Lietuvos valstybės tarnyboje siejo su tokiais pagrindiniais iššūkiais, kaip politinė valia, naujovių nebijojimas, atsakingų už diegimą subjektų kompetencija, vadovybės parama. Sisteminis požiūris į kompetencijų modelio diegimą, aiškus teisinis reglamentavimas ir realus praktinis įgyvendinimas yra svarbiausios sąlygos, sudarančios pagrindą kompetencijų modelio diegimui Lietuvos valstybės tarnyboje.

      16  8