Čiuladienė, Gražina
Kultūrinio šoko valdymo galimybės Erasmus+ mobilumo programų konteksteItem type:ETD, [Opportunities for Culture Shock Management in Erasmus+ Mobility Programme]magister thesis[2025][S008]Kuturytė, GuodaDidėjant studentų tarptautiškumui ir poreikiui dalyvauti mainų programose, vis aktualesnis tampa ne tik akademinis pasiruošimas, bet ir gebėjimas adaptuotis prie skirtingos kultūrinės aplinkos. Studentai, laikinai gyvenantys ir studijuojantis užsienio šalyje, neretai susiduria su kultūrinio šoko reiškiniu. Šis gali apsunkinti akademinį ir socialinį gyvenimą bei mažinti pasitenkinimą tokia patirtimi. Nors apie kultūrinį šoką išgirstama vis dažniau, tačiau Lietuvos studentų patirtys ir jiems suteikiama parama nėra išsamiai išanalizuota, tad kyla problema – kaip būtų galima efektyviau valdyti kultūrinį šoką, kad studentai sėkmingai adaptuotųsi naujoje kultūrinėje aplinkoje? Darbo tikslas: ištyrus Lietuvos studentų tarpkultūrines patirtis užsienio universitetuose, atskleisti kultūrinio šoko valdymo galimybes. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti kultūrinio šoko sampratą, etapus ir priežastis. 2. Atskleisti kultūrinio šoko valdymo galimybes. 3. Atskleisti studentų taikomas adaptacijos strategijas, kurios padeda palengvinti kultūrinį šoką. 4. Atskleisti universitetų taikomas paramos strategijas, kurios padeda studentams adaptuotis. Tyrimo metodologija: šiam darbui pasirinkta kokybinė metodologija. Tyrimo metodai: dokumentų analizės metodas, kuris leido išsiaiškinti kultūrinio šoko sąvoką, etapus ir priežastis. Atskleisti kultūrinio šoko valdymo galimybes ir mainų įtaką, siekiant pagerinti tarpkultūrines kompetencijas. Apžvelgiamos švietimo įstaigų taikomos paramos strategijos, siekiant studentams padėti adaptuotis naujoje aplinkoje ir išvengti pakartotinio šoko grįžus į gimtąją šalį. Gauti duomenys buvo lyginami ir apibendrinami. Empiriniu metodu atliktas kokybinis tyrimas – interviu analizė. Ši išryškino 8 studentų patiriamus sunkumus mainų metu, taikomas jų savarankiškas adaptacijos strategijas bei universitetų paramą, siekiant geriau prisitaikyti naujoje aplinkoje. Taip pat išsiaiškinta kokių paramos strategijų studentams pritrūko iš universitetų. Duomenų analizė: taikyta kokybinė turinio analizė, siekiant išanalizuoti interviu metu surinktus duomenis ir identifikuoti studentų nuomonę apie galimas adaptacijų strategijas, norint suvaldyti studentų patiriamą kultūrinį šoką.
12 17 Besimokantieji mainų programose Azijoje ir Europoje: pakartotinis kultūrinis šokas ir jo valdymo galimybėsItem type:ETD, [Lithuanian Exchange Students in Asia and Europe: Reentry Shock and it's Management Opportunities]magister thesis[2025][S008]Gradeckas, VytautasSugrįžę į gimtąją šalį besimokantieji turi iš naujo prisitaikyti gimtojoje (pradinėje) kultūroje. Sugrįžimo adaptacija mokslinėje literatūroje apibūdinama kaip daug komplikuotesnė nei kultūrinė adaptacija, besimokančiųjų patiriama išvykus gyventi į užsienį. Išgyvenami emocijų, elgesio ir savęs vertinimo (kognityviniai) pasikeitimai. Patiriami readaptacijos sunkumai, sąlygoti mokslo lygio, studijų proceso, jo intensyvumo siunčiančioje ir priimančioje institucijoje, skirtumų. Besimokantiesiems tenka iš naujo prisitaikyti akademinėje aplinkoje, atkurti ryšius su artimiausiu socialiniu ratu. Išgyvenami kultūriniai skirtumai tarp siunčiančios (gimtosios) ir priimančios kultūros. Nors pasauliniu mastu pakartotinis kultūrinis (sugrįžimo) šokas ir sugrįžimo adaptacija tyrinėjami pakankamai plačiai, trūksta informacijos apie šalies mastu atliktus tyrimus. Taip pat mokslinėje literatūroje gausu straipsnių apie pakartotinio kultūrinio šoko valdymo technikas, tačiau nepavyko rasti informacijos apie šių technikų praktinį taikymą šalies mastu. Taigi, šiame baigiamajame darbe siekta išsiaiškinti kaip sėkmingai gimtojoje (pradinėje) kultūroje readaptuojasi iš mainų programų Europos ir Azijos šalyse sugrįžę besimokantieji, kokias priemones jie naudoja pakartotinio kultūrinio šoko valdymui. Teorinėje dalyje apžvelgiami antriniai šaltiniai nagrinėjama tema, o empirinėje - pasitelkus pusiau struktūruotus interviu ir turinio analizę nagrinėjamos 11 informantų, vykusių mainų į Europos bei Azijos šalis, tarpkultūrinės patirtys, jų readaptacija sugrįžus į gimtąją šalį. Taip pat institucinės paramos pobūdis, pakartotinio kultūrinio šoko valdymo technikų naudojimas. Analizuojant temą išryškėjo emocinės savijautos ir jos kaitos sugrįžus į gimtąją šalį specifika, nuotolinės sinchroninės komunikacijos su priimančia kultūra svarba, besimokančiųjų patiriami sunkumai ir jų įveikos būdai, galimybės valdyti pakartotinį (sugrįžimo) šoką, siunčiančios institucijos parama ir jos pobūdis, sugrįžusiųjų įgytos tarpkultūrinės patirties vertinimas.
21 11 Atsparumo priešiškai propagandai stiprinimas Lietuvos kariuomenės Depų tarnybojeItem type:ETD, [Strengthening Resistance to Hostile Propaganda in the Depot Service of the Lithuanian Armed Forces]magister thesis[2025][S008]Ivanovas, SimonasŠiame baigiamajame magistro darbe tiriamas Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos atsparumas priešiškai propagandai. Tyrimo tikslas įvertinti Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos karių ir darbuotojų atsparumo priešiškai propagandai lygį bei naudojamus atsparumo priešiškai propagandai stiprinimo būdus, nustatyti dažniausiai pasitaikančių propagandos atvejų tipus, jų sklaidos kanalus bei pateikti tinkamiausias ir įgyvendinamas atsparumo priešiškai propagandai stiprinimo rekomendacijas atsižvelgiant į dokumentų analizės metu surinktą ir išanalizuotą informaciją apie propagandą. Tyrimo tikslo įgyvendinimui buvo iškelti 3 uždaviniai: 1. Išanalizuoti propagandos sampratas, tipus ir modelius bei sklaidos kanalus teoriniu lygiu; 2. Išanalizuoti atsparumą priešiškai propagandai bei jo stiprinimo būdus teoriniu lygiu; 3. Atlikus kiekybinį tyrimą įvertinti atsparumo priešiškai propagandai lygį Lietuvos kariuomenės Depų tarnyboje bei nustatyti tinkamiausius atsparumo priešiškai propagandai stiprinimo būdus. Tyrimo eigai organizuoti buvo iškeltos dvi hipotezės: 1. Propagandos taikymo būdai bei mastai sparčiai plečiasi ir tai kelia riziką Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos kariams bei darbuotojams; 2. Lietuvos kariuomenės Depų tarnyboje naudojami atsparumo priešiškai propagandai būdai nėra parengti visapusiškai vadovaujantis mokslinės bendruomenės siūlomais būdais ir gali būti tobulinami siekiant užtikrinti geresnį atsparumo priešiškai propagandai stiprinimo būdų efektyvumą. Tyrimui atlikti buvo pasirinkta atvejo analizės metodologija įgyvendinta kiekybiniu tyrimu. Tyrimo teorinėje dalyje buvo naudojamas dokumentų analizės metodas. Tiriamojoje dalyje buvo naudojami empirinio tyrimo ir statistinės analizės metodai. Empirinio tyrimo duomenims surinkti buvo naudojamas anketavimas, o jų apdorojimas buvo vykdomas IBM SPSS Statistics programiniu paketu. Įgyvendinus minėtus metodus buvo pasitvirtino abi hipotezės. Atsižvelgiant į baigiamojo darbo įvade suformuotus uždavinius buvo parengtos išvados. Įvertinus dokumentų analizės metu surinktą ir išanalizuotą medžiagą bei ją pritaikius gautiems rezultatams iš tiriamosios dalies buvo suformuotos tinkamiausios rekomendacijos tiriamai organizacijai ir tokiu būdu įgyvendintas tyrimo tikslas.
7 14 Paauglių konfliktų sprendimas ugdymo aplinkoje: klasės auklėtojo lyderystės vaidmuoItem type:ETD, [Adolescents Conflicts Resolution in Educational Settings: The Leadership Role of the Class Teacher]magister thesis[2025][S008]Dembinskienė, KristinaŠiame darbe nagrinėjamas klasės auklėtojo lyderystės vaidmuo sprendžiant paauglių konfliktus ugdymo aplinkoje. Tyrimo problema – nepakankamai ištirta klasės auklėtojo lyderystės įtaka konfliktų sprendimui mokinių tarpusavio santykiuose. Tyrimo objektas – paauglių konfliktai ugdymo aplinkoje. Tyrimo tikslas – atskleisti klasės auklėtojo vaidmenį ir veiklos efektyvumą sprendžiant konfliktus tarp mokinių. Tyrime taikyta mokslinės literatūros analizė, refleksinio dienoraščio pildymas ir kokybinė turinio analizė. Tyrimo metu nustatyta, kad paauglių konfliktų sprendimui didelę reikšmę turi klasės auklėtojo gebėjimas taikyti bendradarbiavimu grįstas strategijas, emocinį palaikymą ir nuoseklų tarpininkavimą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad refleksinė analizė padėjo auklėtojui tobulinti sprendimo būdus. Darbo išvadose pabrėžiama, kad sistemingas konfliktų stebėjimas ir refleksija gali veiksmingai prisidėti prie ilgalaikės ugdymo aplinkos kokybės gerinimo.
11 24 Dėstytojo ir studento tarpusavio komunikacijos efektyvinimo galimybėsItem type:ETD, [Opportunities to Improve Communication Between Lecturer and Student]master thesis[2024][S008]Baškytė, LauraEfektyvus bendradarbiavimas tarp dėstytojų ir studentų yra labai svarbus kuriant teigiamą mokymosi aplinką ir skatinant akademinę sėkmę, studijuojant aukštąjį mokslą. Tačiau pasitaiko atvejų, kuomet kyla nesutarimų ar nepasitenkinimų, todėl iškyla esminė problema – dėl kokių priežasčių konfliktuoja dėstytojai ir studentai? Taip pat, siekiama išsiaiškinti, kaip studentai vertina tarpusavio komunikacijos su dėstytojais efektyvumą bei priežastis, paskatinusias stabdyti/mesti studijas. Darbo tikslas: atskleisti studijas metusių/sustabdžiusių studentų nuomonę apie dėstytojų ir studentų tarpusavio komunikacijos iššūkius. Darbo uždaviniai: 1. Apibūdinti efektyvios komunikacijos sampratą. 2. Apibrėžti konfliktų sampratą ir jų valdymo strategijas. 3. Atskleisti efektyvios ir neefektyvios dėstytojų studentų tarpusavio komunikacijos veiksnius. Tyrimo metodologija: Šiuo tyrimu siekiama ištirti įvairius bendravimo iššūkius, kylančius tarp studentų ir dėstytojų aukštojo mokslo kontekste, todėl magistro baigiamajame darbe taikoma kokybinė metodologija. Tyrimo metodai: Duomenų rinkimo – atlikta akademinės literatūros analizė, kuri padėjo pagrįsti studentų, dėstytojų ir konfliktų sąvokas. Taip pat, remtasi autorių įžvalgomis apie studentų ir dėstytojų tarpusavio komunikaciją, kylančius konfliktus ir jų sprendimo būdus. Informacija buvo lyginama ir generalizuojama. Empiriniu metodu atliktas kokybinis tyrimas – interviu analizė, kuri atskleidė studentų ir dėstytojų tarpusavio komunikacijos efektyvumą, konfliktų priežastis bei studijų stabdymo/metimo priežastis. Duomenų analizė: taikyta interviu surinktų duomenų kokybinė turinio analizė, siekiant identifikuoti studentų nuomonę apie kylančių konfliktų tarpusavio komunikacijoje priežastis. Teorinėje dalyje išanalizuota studentų ir dėstytojų tarpusavio komunikacijos bei konflikto sampratos teoriniu aspektu. Identifikuota, jog konfliktas yra tarpasmeninė, vidinė, tarpgrupinė arba grupės viduje esanti sąveika, kuri kyla dėl nuomonių, požiūrių skirtumų, nesutarimų, nesusipratimų ar konkurencijos. Efektyvi komunikacija yra sėkmingas pranešimų perdavimas, susisijęs su žmonių galimybe interpretuoti, suprasti ir bendrauti tarpusavyje, o dėstytojų ir studentų komunikaciją skatinti gali padėti dialogo kultūra, dėstytojų retoriniai sugebėjimai bei užsiėmimų planavimas. Tiriamojoje dalyje atliktas kokybinis tyrimas – interviu, kuris atskleidė, jog pagrindinės studentų ir dėstytojų tarpusavio konfliktų priežastys atsiranda dėl dėstytojų atsainumo, neprofesionalumo, sukeliamų nemalonių situacijų paskaitų metu ir jaučiamo spaudimo. Efektyvų bendravimą su dėstytojais tiriamieji vertina teigiamai ir pabrėžia, jog bendravimas buvo draugiškas, prisitaikantis. Tačiau, pabrėžiama, jog tarpusavio komunikacija su dėstytojais buvo netenkinama dėl tarpusavio ryšio su studentais kūrimo stokos. Taip pat, išskiriamos šios pagrindinės studijų stabdymo/metimo priežasčių kategorijos: asmeninės priežastys, darbo prioretizavimas, netenkinamas studijų turinys, nepatraukli universiteto aplinka. Remiantis gautais tyrimo duomenimis pateikiamos šios rekomendacijos MRU studentų ir dėstytojų tarpusavio komunikacijai gerinti: 1. Tyrimo dalyviai išskyrė tris rekomendacijas: • Skirti atsakingą žmogų, kuris reguliariai bendrautų su studentais, kurtų abipusį ryšį ir dėtų pastangas studentą išlaikyti universitete. • Galimybė vietoje baigiamojo magistro darbo parengti kūrybinį projektą, kuris atneštų pridėtinės vertės universitetui. • Skirti didesnį individualų dėmesį, susirūpinimą ir pagalbą studentams. 2. Skirti atsakingą žmogų/grupę iš universiteto aplinkos, kurie būtų atsakingi už studentų grįžtamąjį ryšį apie tarpusavio bendravimą su dėstytojais, rengtų susitikimus su kurso grupe, o visus gautus duomenis apdorotų ir pristatytų dėstytojų grupei, kaip anoniminę studentų refleksiją. 3. Rekomenduotina išsiaiškinti ir išsirinkti abiem pusėms priimtiniausią bendravimo kanalą, kuris didintų tarpusavio komunikacijos efektyvumą. 4. Sukurti elektroninę formą, kurią studentai galėtų pildyti anonimiškai bet kada, neribotą kiekį kartų ir ji būtų prieinama studento studijų knygelėje arba Moodle sistemoje. 5. Tam, kad praplėsti dėstytojo ir studento komunikacijos efektyvinimo galimybių pasiūlymus, rekomenduotina papildyti šį tyrimą kitu – kokybiniu interviu arba focus grupe su MRU dėstytojais.
40 18 Tarpkultūrinės komunikacijos iššūkiai: Japonijos ir Lietuvos atvejo analizėItem type:ETD, [Intercultural Communication Challenges: the Case Study of Japan and Lithuania]master thesis[2023][S008]Valterytė, UgnėAukštojo mokslo internacionalizacijos ir globalizacijos kontekste studentai vis dažniau dalyvauja įvairiose mainų programose. Tai suponuoja tarpkultūrinės komunikacijos poreikį. Tarpkultūrinės komunikacijos reiškinys yra tarpdisciplininio pobūdžio, dažniausiai ji aiškinant kaip procesą, kurio metu individai atstovaujantys skirtingas kultūras keičiasi informacinėmis žinutėmis, o jam įtaką daro jų specifiniai suvokimai, patirtys, vertybės, normos, įsitikinimai. Japonijos ir Lietuvos studentų tarpkultūrinės komunikacijos procesas ir jo iššūkiai yra nenagrinėtas reiškinys. Tai suponuoja tiek magistrinio darbo aktualumą, tiek naujumą. Magistriniame darbe keliama ši mokslinė problema - kokie yra esminiai Japonijos ir Lietuvos studentų tarpkultūrinės komunikacijos iššūkiai? Mokslinio tyrimo objektas – Japonijos ir Lietuvos šalių tarpkultūrinės komunikacijos iššūkiai. Mokslinio tyrimo tikslas – išsiaiškinti esminius Japonijos ir Lietuvos šalių tarpkultūrinės komunikacijos ypatumus ir iššūkius. Siekiant iškelto tikslo, magistriniame darbe keliami uždaviniai, pirmiausiai išanalizuoti tarpkultūrinės komunikacijos sampratą, formas ir esminius iššūkius. Antruoju etapu atskleidžiami Rytų Azijos šalių tarpkultūrinės komunikacijos ypatumai. Trečiuoju, išnagrinėti Japonijos ir Lietuvos kultūrines charakteristikos bei empirinio tyrimo pagalba išanalizuoti Japonijos ir Lietuvos tarpkultūrinės komunikacijos iššūkius studentų atveju. Empirinio tyrimo duomenys leidžia tvirtinti, kad esminiai tarpkultūrinės komunikacijos iššūkiai su kuriais susiduria studentai iš Japonijos komunikuodami su lietuviais, sietini su hierarchiniu kalbos naudojimu, nenoru išreikšti negatyvumą, nenoru įžeisti pašnekovo, dideliu lūkesčiu sulaukti emocinio atsako, drovumu, prasmės perteikimu pasitelkiant neverbalines užuominas. Japonijos studentams tarpkultūrinės komunikacijos procese itin svarbus mandagumas ir pagarba. Esminiu iššūkiu galima laikyti kalbos barjerą, atsižvelgiant į japonams būdingą menką anglų kalbos išmanymą. Tyrimo duomenis leidžia teigti, kad japonų tarpkultūrinę komunikaciją apriboja nepriimti gestai, lietuviams įprastas noras paduoti ranką pasisveikinant, tiesioginis žiūrėjimas į akis kurį japonai dažnai palaiko nepagarbos ženklu, prisilietimų gausa, nedidelė socialinė distancija. Japonų studentus trikdo kalbos kodų ir gestų skirtumai, kuomet komunikacijos kontekste nenaudojamas galvos nulenkimas, pašnekovai retai kada reaguoja galvos linktelėjimu, nerodo emocinių reakcijų. Darbą sudaro įvadas, teorinė dalis, kurio analizuojama tarpkultūrinė komunikacija, esminiai jos iššūkiai, jų specifika Rytų Azijos šalyse, atskleidžiamos Japonijos ir Lietuvos kultūrinės charakteristikos, pristatoma tyrimo metodologija, rezultatai, išvados, rekomendacijos, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, literatūros sąrašas.
59 19 COVID-19 įtaka X kartos solo verslo atstovų komunikacijai socialiniame tinkle FacebookItem type:ETD, [COVID-19's Impact on Generation X Solo-Business Communication on Facebook]master thesis[2023][S008]Žvinklienė, Aušra2020 metų pradžioje pasaulį sukaustė Covid-19 viruso pandemija, ko pasekoje paskelbtas visuotinis karantinas. Siekiant išvengti viruso plitimo, visiškai sustabdytos bet kokios kontaktinės veiklos. Asmuo neteko galimybės į kontaktinį susitikimą. Toks kardinalus veiklų ribojimas ypatingai palietė verslus, smulkaus verslo bei solo verslo atstovus, vykdžiusius kontaktinę veiklą. Skirtingai nei jaunesnio amžiaus solo verslų atstovai, vyresni nei 42 metų asmenys (priskiriami X kartos atstovams) susidūrė su iššūkiu – kaip dirbti ir sėkmingai su klientais komunikuoti socialiniuose tinkluose. Ne tik didelės organizacijos, bet ir mažesni verslai suprato Facebook socialinio tinklo komunikacijos galimybes. X kartos solo verslų atstovams Covid-19 pandemija tapo stipriu akstinu ne tik iš naujo peržiūrėti šio socialinio tinklo reklamos galimybes, bet ir pasitelkus mokymus, pritaikyti ir išnaudoti jas savo verslo komunikacijai. Darbo tikslas: išsiaiškinti, kokią įtaką X kartos solo verslų atstovų sampratai apie socialinį tinklą Facebook ir verslo komunikaciją jame turėjo Covid-19 pandemijos metu paskelbtas karantinas ir kontaktinių veiklų ribojimas.
55 24 Fenomenologinis dialogas tarp kliento ir socialinio darbuotojo – svarbiausias intervencijos komponentas pagalbos procese geštalto terapijos požiūriuItem type:ETD, [Phenomenological Dialogue between the Client and the Social Worker – the Most Important Component of Intervention in the Assistance Process from the Perspective of Gestalt Therapy]master thesis[2022][S005]Lygnugarienė, SonataSocialinių darbuotojų gebėjimas užmegzti „teisingus“ santykius su klientais yra socialinio darbo esmė. Nors socialinio darbo teorijoje aiškiai apibrėžiamos idealių santykių savybės, praktikoje socialiniai darbuotojai vis dar susiduria su iššūkiais, kaip užtikrinti sėkmingus pagalbos santykius su klientu. Vis daugiau dėmesio pradėta skirti geštalto terapijos principų pritaikomumui socialiniame darbe, kadangi geštalto terapija yra glaudžiai suderinama su pagrindinėmis socialinio darbo profesijos vertybėmis. Magistro darbe formuluojama tyrimo problema: Lietuvos socialinio darbo praktikoje vis dar per mažai skiriamas dėmesys kliento ir socialinio darbuotojo santykių kūrimui, taikant fenomenologinį dialogą, kaip svarbiausią krizės intervenciją geštalto terapijos požiūriu. Neatsižvelgiama, jog geštalto terapijos principai yra glaudžiai susiję su socialinio darbo vertybėmis, todėl Lietuvoje kliento ir socialinio darbuotojo pagalbos santykiai pagrįsti socialinio darbo modeliu, pasižyminčiu instrumentinės ir materialinės paramos klientui formomis, tačiau eliminuojant fenomenologinio dialogo svarbą. Atsižvelgiant į tai, atliekant kokybinės atvejo analizės tyrimą yra siekiama nustatyti, kaip geštalto terapijos principai gali būti pritaikomi socialiniame darbe siekiant veiksmingų rezultatų pagalbos klientui procese? Tyrimo objektas - kliento patirtis – fenomenologinis dialogas kuriamuose pagalbos santykiuose su socialiniu darbuotoju, taikant geštalto terapijos principus. Tyrimo tikslas yra ištirti klientės, patyrusios grupinę, seksualinę prievartą atvejį, suteikiant jai kompleksinę pagalbą, bei įrodyti geštalto terapijos principais paremto fenomenologinio dialogo pritaikymą socialinio darbo praktikoje svarbą
60 9 Tarpkultūrinės komunikacijos iššūkiai daugiakultūrėje Lietuvos visuomenėjeItem type:ETD, [Challenges of Intercultural Communication in Multicultural Lithuanian Society]Kultūra yra vertybių, tikėjimų, normų, tradicijų, tarpusavio komunikacijos modelių rinkinys, išskiriantis vieną žmonių grupę nuo kitos. Pasauliniu mastu neįmanoma aptikti kultūriškai vienalytės valstybės, todėl natūralu, jog vienos šalies kontekste tarp skirtingų tautinių grupių atstovų gali kilti nesusipratimai, sąlygojami etnocentrizmo, kuris būdingas kiekvienam žmogui. Siekiant mažinti tarpkultūrinių nesusipratimų kilimą, svarbų pažinti skirtingų kultūrų ypatumus, kitų kultūros atstovų elgesio motyvus. Darbo tikslas yra atlikti tyrimą, siekiant nustatyti Lietuvos tautinių grupių, tarp jų ir lietuvių, kultūrinius skirtumus ir jų raišką tarpkultūrinėje komunikacijoje. Tyrimo tikslui pasiekti pirmiausia buvo analizuojama mokslinė literatūra kultūros ir tarpkultūrinių konfliktų sampratoms atskleisti. Atlikus mokslinių šaltinių analizę buvo prieita prie kokybinio tyrimo atlikimo, taikant interviu metodą. Gautų duomenų analizė buvo atliekama pritaikius kokybinės turinio analizės metodą.
19 14 Tarpgeneracinių santykių universitete plėtojimas elektroniniais laiškais: studentų laiškų ypatumaiItem type:ETD, [Development of Intergenerational Relations at the University Using Email: Peculiarities of Students' Letters]master thesis[2020][S008]Danilevičiūtė, IndrėPastaruoju metu klausimai, kurie yra susiję su „kartų“ teorija susilaukia vis daugiau dėmesio. Visuomenės vystymasis yra tiesiogiai susijęs su „kartų“ kaita, nauja ir prieš tai buvusi „karta“ skiriasi tarpusavyje, skiriasi vertybės bei požiūriai, kurie daro įtaką komunikacijai tarp skirtingų „kartų“. Spartėjant globalizacijos procesams, dažniausiai pasitaikantis komunikacijos ir informacijos perdavimo kanalas tampa elektroninis paštas, kurio pagalba informacija perduodama tiksliais ir greitai. Bendravimas elektroniniais laiškais taip pat labai populiarus universiteto bendruomenėje, tokiu būdu studentams nebūtina atsižvelgti į dėstytojų darbo laiką, laiškas gali būti siunčiamas anksti ryte ar vėlai vakare,taip pat dėstytojams suteikiama galimybė laišką peržiūrėti jiems tinkamu metu. Darbo tikslas nustatyti studentų elektroninių laiškų, adresuotų vyresnės „kartos“dėstytojui, ypatumus. Pirmiausia buvo atlikta mokslinės literatūros analizė, toliau panauda kokybinio tyrimo metodologija, trianguliacijos strategija. Derinant kokybinės ir kiekybinės turinio duomenų analizės metodus, pateikti studentų elektroninių laiškų, adresuotų vyresnės kartos dėstytojui, ypatumai.
6 8