Šukvietienė, Aušra

Magistro baigiamajame darbe analizuojamos ir įvertinamos motyvavimo priemonės taikomos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato padaliniuose dirbantiems policijos pareigūnams. Tyrimo problema siejama su klausimu, kokios motyvavimo priemonės šiuo metu taikomos ir kaip jo s galėtų būti tobulinamos, siekiant didesnio pareigūnų įsitraukimo ir pasitenkinimo darbu. Darbo tikslas – išanalizuoti policijos pareigūnams taikomas motyvavimo priemones, nustatyti problemines sritis ir pateikti siūlymus motyvavimo sistemai tobulinti. Tyrime taikytas kokybinis metodas – organizuotos diskusinės grupės (angl. Focus group) ir atlikti pusiau struktūruoti interviu. Tyrimo metu siekta įvertinti, kaip skirtinguose policijos komisariatuose dirbančius pareigūnus veikia motyvavimo priemonės, taip pat išskirti svarbiausius nefinansinius veiksnius, motyvavimo priemones, taip pat išskirti svarbiausius nefinansinius veiksnius, darančius poveikį jų motyvacijai. Tyrimo rezultatai parodė, kad teisiškai reglamentuotos motyvavimo priemonės dažniausiai vertinamos kaip ribotai veiksmingos ir labiau veikia kaip sulaikantys, o ne skatinantys veiksniai. Nustatyta, kad didelę reikšmę motyvacijai turi organizacinė aplinka – ypač vadovavimo stilius, komunikacija, darbo krūvio pasiskirstymas ir sprendimų priėmimo praktika. Taip pat išryškėjo, kad darbo prasmės suvokimas išlieka vienu svarbiausių motyvaciją palaikančių veiksnių, tačiau jį silpnina biurokratizacija, orientacija į formalius rodiklius ir vertybiniai neatitikimai. Socialinės garantijos dažniau suvokiamos kaip stabilumą užtikrinantis, bet ne motyvuojantys veiksnys, o jų neapibrėžtumas mažina pasitikėjimą organizacija. Remiantis tyrimo rezultatais pateikti siūlymai orientuoti į motyvavimo sistemos tobulinimą, organizacinės aplinkos gerinimą ir didesnį pareigūnų įtraukimą į sprendimų priėmimą.

Šiame magistro darbe nagrinėjamos neformaliojo ugdymo galimybės Širvintų rajono kaimo gimnazijose. Dėmesys skiriamas ne tik pačioms veikloms, bet ir jų prieinamumui. Nuo sąlygų, sudarytų neformaliojo ugdymo veikloms, priklauso, kokias veiklas pasirenka mokiniai. Tema „Neformaliojo ugdymo teikiamų paslaugų, Širvintų rajono kaimo gimnazijose, analizė“ pasirinkta todėl, kad neformaliojo ugdymo galimybės kaimo mokyklose vis dar nevienodos – vienur veiklų pakanka, kitur jos ribotos arba sunkiai pasiekiamos. Rašant darbą nagrinėta neformaliojo ugdymo situacija konkrečiose kaimo gimnazijose, remtasi tiek teoriniais šaltiniais, tiek objektyviais duomenimis. Analizuojant literatūrą išryškėjo, kad neformalusis ugdymas laikomas svarbia ugdymo dalimi, tačiau praktikoje jo įgyvendinimas priklauso nuo daugelio veiksnių. Darbe taikyti informacijos rinkimo ir tyrimo metodai: naudoti statistiniai duomenys, kurie leido pamatyti bendrą vaizdą – kokiose ir kiek mokinių dalyvauja neformaliojo ugdymo veiklose, o struktūrizuoto interviu metodo metu kalbėtasi su pedagogais ir savivaldybės darbuotojais, todėl išaiškėjo kasdienė praktika: kaip neformaliojo ugdymo veiklos vyksta, su kokiais sunkumais susiduriama jas planuojant ir įgyvendinant. Surinkta medžiaga parodė, kad situacija gimnazijose labai skiriasi. Vienoje gimnazijoje mokiniai aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose, kitoje – mokinių, dalyvaujančių neformaliojo ugdymo veiklose, skaičius mažesnis, o neformaliojo ugdymo veiklų skaičius ribotas. Jis priklauso nuo to, ką gali pasiūlyti pati mokykla. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad vien pasiūlos neužtenka. Mokiniai dažniau renkasi veiklas, kurios jiems įdomios, kurių metu jaučiasi gerai. Nemažą įtaką turi ir mokytojo asmenybė. Svarbūs ir kiti dalykai: ar patogu grįžti namo, ar veiklos vyksta tinkamu laiku, ar nereikia papildomų išlaidų. Galima pastebėti, kad neformaliojo ugdymo prieinamumas kaimo gimnazijose priklauso nuo kelių veiksnių: pasiūlos, noro dalyvauti ir atsirandančių kliūčių. Jei kliūtys nepašalinamos ir problemos neišsprendžiamos, net ir įdomios veiklos lieka mažiau lankomos. Magistrinio darbo išvados ir pasiūlymai yra pritaikyti aktualioms situacijoms ir problemoms, su kuriomis susiduria gimnazijos ir savivaldybė organizuodamos ir įgyvendindamos neformaliojo ugdymo veiklas. Tyrimas padeda geriau suprasti, kaip neformalusis ugdymas įgyvendinamas konkrečiame rajone ir pateikiami pasiūlymai turintys įtakos pokyčiams. Magistro studijų metu darbo autorė dalyvavo mokslinėje veikloje – skaitė pranešimą „Neformaliojo ugdymo paslaugų galimybės kaimo gimnazijoje“ Kauno technologijos ir Mykolo Romerio universitetų studentų mokslinėje konferencijoje „Thesis and Toffe“.

XVIII- oji Lietuvos Respublikos vyriausybė įtvirtinus sveikatos sektoriaus pokyčius nacionaliniame pažangos plane, savivaldybės priėmė sprendimus kurti sveikatos centrus. Tai lėmė gydytojų, slaugytojų ir kitų specialistų trūkumo problema, ilgos eilės pas specialistus, efektyvesnis žmogiškųjų ir finansinių išteklių panaudojimas, ligų diagnostikos ir gydymo kokybės gerinimas, veiksmingesnis prevencinių programų vykdymas pacientų poreikiams patenkinti. Šiame darbe analizuojama sveikatos centrų kūrimo struktūriniu ir funkciniu būdu modeliai ir jų funkcionavimas Širvintų ir Ukmergės rajonų savivaldybėse, siekiant išanalizuoti, kokie sveikatos centrų kūrimo modelių skirtumai, panašumai ir jų įgyvendinimo eiga Širvintų ir Ukmergės rajonų savivaldybėse. Darbe formuluojami darbo uždaviniai skirti išanalizuoti sveikatos politikos įgyvendinimo teorinius aspektus viešojo valdymo kontekste, išanalizuoti sveikatos centrų kūrimo struktūrinių ir funkcinių modelius aptariant jų reikšmę sveikatos priežiūros sistemoje, nustatyti Širvintų ir Ukmergės rajonų savivaldybių sveikatos centrų kūrimo struktūrinius ir funkcinius ypatumus, analizuojant jų organizacinę struktūrą, valdymo principus ir paslaugų teikimo procesus, išanalizuoti sveikatos centrų kūrimo poveikį darbuotojų darbo sąlygoms, sveikatos paslaugų prieinamumui ir kokybei, remiantis Širvintų ir Ukmergės sveikatos centrų darbuotojų nuomone. Tyrime naudotas metodas - kiekybinis tyrimas, anoniminės anketinės apklausos, 2024-2025 metų VšĮ Širvintų rajono savivaldybės sveikatos centro, VšĮ Ukmergės ligoninės ir VšĮ Ukmergės PSPC metinių vadovų veiklų ataskaitų antrinė duomenų analizė. Remiantis tyrimo rezultatais ir sveikatos centrų darbuotojų atsakymai, galima teigti, kad abu sveikatos centrų modeliai, funkcinis ir struktūrinis, stiprina ir gerina specialistų bendradarbiavimą bei komandinį darbą, kurie užtikrina geresnę komunikaciją bei informacijos dalinimąsi įstaigose arba tarp jų. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad tirtų struktūriniu ir funkciniu būdu sveikatos centrų atveju, darbuotojų darbo sąlygos liko nepakitusios, tačiau išaugo paslaugų prieinamumas ir kokybė dėl naujo šeimos gydytojo komandos nario- atvejo vadybininko. Struktūriniu būdu sukurto sveikatos centro modeliui viena prioritetinių sričių administracijos darbuotojų skaičiaus optimizavimas, tačiau tyrimo rezultatai atskleidė, kad ši prioritetinė sritis turi vadybinių spragų. Administracijos darbuotojų skaičius nesumažėjo. Tačiau struktūrinis modelis geresnis už funkcinį tuo, nes asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos vienoje vietoje.

Magistrinio darbo tema: Ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimo Skuodo rajono savivaldybėje analizė Viešojo administravimo magistrinio darbo tema aktuali siekiant gerinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimą regionuose, ypač mažesnėse Lietuvos savivaldybėse, kuriose dažnai susiduriama su paslaugų teikimo iššūkiais. Paslaugų teikimui trūksta efektyvumo, kvalifikuotų specialistų ir ugdymo(si) aplinka dažnai neatitinka keliamų higienos normų. Darbo naujumas: Mokslinėje literatūroje trūksta išsamios analizės apie ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimo organizavimo specifiką Lietuvos mažesniuose regionuose. Taip pat trūksta, tyrimo kuris, nagrinėtų ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimo ypatumus būtent Skuodo rajono savivaldybėje. Darbo problema: Su kokiais iššūkiais susiduriama teikiant ikimokyklinio ugdymo paslaugas Skuodo rajono savivaldybėje? Kokie yra ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimo ypatumai Skuodo rajono savivaldybėje? Tyrimo objektas: Ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimas Darbo tikslas: Išanalizuoti ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimo ypatumus bei atskleisti iššūkius su kuriais susiduriama teikiant ikimokyklinį ugdymą Skuodo rajono savivaldybėje. Darbo uždaviniai 1. Išanalizuoti viešųjų paslaugų teikimo teorinius aspektus. 2. Atskleisti ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimo ir organizavimo ypatumus. 3. Išnagrinėti esamą ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimo situaciją Skuodo rajono savivaldybėje. 4. Ištirti su kokiais iššūkiais susiduriama teikiant ikimokyklinį ugdymą Skuodo rajono savivaldybėje. Tyrimo metodika: mokslinės literatūros analizė, teisinių dokumentų analizė, empirinio tyrimo metodas (struktūrizuotas interviu su ekspertais), apibendrinimo metodas Ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimas Skuodo rajono savivaldybėje yra sudėtingas dėl geografinės padėties ir dėl vis mažėjančio gyventojų skaičiaus, ypač kaimo vietovėse, tačiau tai nereiškia, kad reikia atsisakyti ugdymo įstaigų. Priešingai, tai reikalauja strateginių sprendimų, siekiant užtikrinti švietimo paslaugų prieinamumą bei kokybę mažiau apgyvendintose rajono teritorijose. Išanalizavus atliktą tyrimą, nustatyta, kad teikiant ikimokyklinį ugdymą Skuodo rajono savivaldybėje susiduriama su iššūkiais, kuriuos galima išskirti į dvi iššūkių grupes – iššūkiai, susiję su ugdymo organizavimu ir iššūkiai, kurie susiję su ugdymo teikimu. Ugdymo organizavimo iššūkiai – ikimokyklinio ugdymo įstaigos, įkurtos pastatuose, kurie nepritaikyti ikimokykliniam ugdymui. Taip pat susiduriama su Skuodo rajono savivaldybės valdžios dėmesio stoka, užtikrinant vienodas sąlygas visoms rajone veikiančioms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. Ugdymo paslaugos teikimo iššūkiai – švietimo pagalbos specialistų trūkumas, vyresnio amžiaus kolektyvai, kurie susiduria su informacinių technologijų naudojimo iššūkiais ugdymo proceso metu. Magistro darbo pabaigoje, atsižvelgiant į išnagrinėtą teorinę ir empirinę darbo dalį pateikiamos išvados bei rekomendacijos, kuriomis vadovaujantis būtų galima gerinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimą Skuodo rajono savivaldybėje. Darbo struktūra: darbą sudaro įvadas, keturios pagrindinės darbo dalys, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas ir darbo priedai.

Magistro baigiamajame darbe analizuojama motyvavimo priemonių taikymo iššūkiai organizacijoje „X“. Pirmoje darbo dalyje aptariama motyvacijos turinio bei proceso teorijos, viešojo ir privataus sektoriaus skirtumai. Antroje darbo dalyje nagrinėjamos motyvavimo priemonių teorijos bei aktualios motyvavimo priemonės darbuotojui. Trečioje dalyje aprašyta tyrimo metodologija motyvavimo priemonėms tirti ir įvertinti su kokiais iššūkiais specialistai susiduria taikydami jas. Buvo atliekama dokumentų analizė bei pusiau struktūruotas interviu. Atlikus tyrimą buvo naudojama turinio analizė identifikuoti pagrindinius tyrime išskirtus iššūkius.

Temos aktualumas. Magistro baigiamajame darbe analizuota tema „Molėtų rajono savivaldybės ir NVO bendradarbiavimo galimybės teikiant viešąsias paslaugas“. Savivaldybės funkcijos yra viešųjų paslaugų ir Viešojo intereso užtikrinimą. Viešasis sektorius ne visuomet gali užtikrinti visuomenei viešųjų paslaugų poreikio patenkinimą. Kaip alternatyva tokiu atveju pasirenkamos NVO arba kitaip trečiasis sektorius, kuris sudaromas iš pilietinė visuomenės iniciatyvų. Manoma, kad būtent todėl šio sektoriaus teikiamos paslaugos labiau atliepia visuomenės ir piliečių poreikius, taikant principą “Iš apačios į viršų”. Analogiškų tyrimų apie tokį bendradarbiavimą Molėtų rajono savivaldybėje nėra atlikta, todėl galima daryti prielaidą, kad šis tyrimas bus naudingas tiek NVO sektoriui tiek savivaldybei ir leis analizuoti rajono situaciją viešųjų paslaugų teikimo kontekste ir ateityje pasitarnaus atliktų tyrimų lyginamajai analizei. Darbo objektas: Molėtų rajono savivaldybės ir NVO bendradarbiavimo galimybės teikiant viešąsias paslaugas. Problema: Nėra aišku ar NVO turi tinkamas kompetencijas ir išteklius siekiant perimti viešųjų paslaugų teikimą ir kaip savivaldybės bei NVO vertina bendradarbiavimą, teikiant viešąsias paslaugas. Darbo tikslas: Išnagrinėti viešųjų paslaugų teikimo bendradarbiaujant su NVO Molėtų rajono savivaldybėje iššūkius ir galimybes. Darbo uždaviniai: Atskleisti viešųjų paslaugų teorinius aspektus ir išnagrinėti nevyriausybinių organizacijų teorinę sampratą. Aptarti NVO ir savivaldybių bendradarbiavimo galimybes teikiant viešąsias paslaugas. Ištirti NVO įsitraukimo į viešųjų paslaugų teikimą Molėtų rajono savivaldybėje galimybes. Išsiaiškinti, kokie iššūkiai ir galimybės kyla bendradarbiaujant NVO ir savivaldybei teikiant viešąsias paslaugas Taikant dokumentų analizės metodą buvo atliktas tyrimas ir surinkta informacija. Dokumentų analizės metu buvo ištirta Lietuvos įstatymų bazė, teisės aktai, strategijos, savivaldybės dokumentai. Dokumentų analizės metu taip pat atlikta Molėtų rajono savivaldybės viešųjų paslaugų analizė. Pusiau struktūruoto interviu metodu buvo apklaustos penkios viešąsias paslaugas bendradarbiaujant su savivaldybę teikiančios nevyriausybines organizacijos. Vienas savivaldybės atstovas ir viena nevyriausybinė organizacija jungianti visus tris - NVO, verslo ir vietos valdžios sektorius. Tyrimas atskleidė, kad Molėtų NVO įsitraukimas teikiant viešąsias paslaugas socialinėje srityje yra aktyvus, tačiau neišnaudotas potencialas. Esminiai iššūkiai yra kompetentingų žmogiškųjų išteklių trūkumas, didelė administracinė našta (ES fondų paramos administravime). Kaip galimybės išskiriama lyderių ir organizacijų gebėjimų stiprinimas, ES fondų paramos pritraukimas, konsultacinių paslaugų NVO sektoriui įgalinimas.

Magistro baigiamajame darbe analizuojamas valstybės tarnautojų pasitenkinimas darbu ir jį lemiantys veiksniai. Pirmajame darbo skyriuje nagrinėjama valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojo samprata, apžvelgiami pasitenkinimo darbu ir jį lemiančių veiksnių teoriniai aspektai. Antrajame darbo skyriuje aprašoma valstybės tarnautojų pasitenkinimo darbu ir jį lemiančių veiksnių tyrimo metodologija. Trečiajame darbo skyriuje analizuojami ir aptariami kiekybinio ir kokybinio tyrimo rezultatai. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos kaip padidinti valstybės tarnautojų pasitenkinimą darbu.

Magistro baigiamajame darbe pirmoje darbo dalyje pateikiama mokslinės literatūros analizė apie pagrindinių sąvokų apibrėžimų problematiką. Analizuojamas viešojo administravimo ir administracinių paslaugų laipsniškas kitimas bei paradigmos. Aptariama kaip administracinę naštą patiria paslaugos gavėjas. Antrojoje dalyje pateikiamos priemonės, kuriomis mažinama administracinė našta. Analizuojamas vieno langelio principo diegimas ir taikymas, elektroninė valdžia, elektroninės paslaugos ir robotizacija. Pateikiama skaitmeninės administracinės naštos samprata. Trečioje dalyje yra aprašoma tyrimo metodologija ir pristatomas tyrimo instrumentas bei imties sudarymas. Ketvirtoje dalyje yra atliekama Vilniaus miesto ir Klaipėdos miesto savivaldybių 2023-2025 metų administracinės naštos mažinimo priemonių įgyvendinimo planų, vykdymo ataskaitų ir vidaus audito ataskaitų lyginamoji analizė. Taip pat pateikiami struktūrizuoto interviu rezultatai, išvados ir pasiūlymai.

NVO dalyvavimas viešojo valdymo procesuose atspindi visuomenės aktyvumą, piliečių poreikių atspindėjimą priimtuose sprendimuose. NVO dalyvavimas savivaldybėms yra ypač svarbus, nes jos yra arčiausiai piliečių esančios institucijos. Formuojant atvirą ir sąmoningą visuomenę būtina stiprinti NVO sektorių: įtraukti juos į sprendimų priėmimo procesus bei sudaryti sąlygas spręsti visuomenės problemas, prisidėti prie viešųjų paslaugų teikimo. Atsižvelgiant į tai, svarbu analizuoti nevyriausybinių organizacijų dalyvavimo savivaldybių sprendimų priėmimo procese mechanizmus ir aspektus, remiantis mokslinės literatūros analize ir atliekant tyrimus. Šiame darbe nagrinėjama tema yra aktuali, nes nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas valstybės valdyme yra svarbus demokratiškos visuomenės bruožas, nepaisant to, nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas savivaldybės valdyme kelia nemažai iššūkių ir tampa diskusijų tema tiek moksliniame kontekste, tiek praktiškai įgyvendinant šį procesą. Siekiant atlikti NVO ir Švenčionių rajono savivaldybės bendradarbiavimą priimant sprendimus, keliamas probleminis klausimas: kokie veiksniai sąlygoja NVO dalyvavimą Švenčionių rajono savivaldybėje priimant sprendimus? Baigiamojo darbo tyrimo objektas – veiksniai darantys poveikį NVO dalyvavimui Švenčionių rajono savivaldybėje priimant sprendimus. Darbo tikslas – išanalizuoti nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą sąlygojančius veiksnius ir įgalinimą dalyvauti Švenčionių rajono savivaldybėje priimant sprendimus. Šiam tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai: išsiaiškinti nevyriausybinių organizacijų sampratą, veikimo principus ir veiklos sritis, NVO veiklos teisinį reglamentavimą Lietuvoje; išanalizuoti nevyriausybinių organizacijų ir viešojo administravimo institucijų sąveiką: bendradarbiavimo būdus ir nevyriausybinių organizacijų įgalinimo dalyvauti viešojo valdymo procesuose Lietuvoje ypatumus; įvertinti nevyriausybinių organizacijų dalyvavimo Švenčionių rajono savivaldybėje priimant sprendimus situaciją; teorinių ir empirinių tyrimų rezultatų pagrindu pateikti rekomendacijas ir praktinius pasiūlymus dėl nevyriausybinių organizacijų dalyvavimo Švenčionių rajono savivaldybėje priimamų sprendimų veiklos tobulinimo. Šiam darbui atlikti naudoti tyrimo metodai: lyginamoji mokslinės literatūros analizė – Lietuvos ir užsienio valstybių mokslinių publikacijų ir darbų, susijusių su nevyriausybinių organizacijų įgalinimu dalyvauti priimant sprendimus procese; teisės aktų, dokumentų ir antrinių statistinių duomenų analizė; Švenčionių rajono savivaldybės dokumentų ir teikiamos informacijos analizė, kiekybinis (anketinė apklausa) ir kokybinis metodas (pusiau struktūrizuotas interviu), siekiant apklausti savivaldybėje veikiančias nevyriausybines organizacijas ir Švenčionių rajono savivaldybės atstovus, kurie dirba su nevyriausybinėmis organizacijomis. Tyrimo metu gauti rezultatai gali būti naudingi ir kitoms savivaldybėms, kurios skiria dėmesį NVO dalyvavimui viešajame valdyme.

Magistro baigiamajame darbe analizuotas nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas savivaldybės sprendimų priėmime. Lietuva yra demokratiška šalis, o vienas iš svarbiausių demokratijos bruožų yra piliečių dalyvavimas valstybės valdyme. Nevyriausybinės organizacijos yra tiesioginis piliečių atstovas, kuris padeda atskleisti bei išreikšti visuomenės interesus, poreikius, norus ir tikslus. Bendradarbiavimo pagrindas tarp savivaldybės ir nevyriausybinių organizacijų atstovų – sukurti sąlygas efektyviam valdymui. Galima teigti, kad nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas savivaldybės sprendimų priėmime padėtų kurti geresnius santykius tarp valdančiųjų ir piliečių. Kartu priimti sprendimai būtų labiau pritaikyti visuomenės labui. Taigi nevyriausybinių organizacijų vaidmuo yra svarbus ir aktualus savivaldybių valdyme. Kalbant apie sklandų nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą savivaldybės sprendimų priėmime, labai svarbu ištirti, ar nevyriausybinės organizacijos, norėdamos įsitraukti į savivaldybės sprendimų priėmimą, nesusiduria su iššūkiais. Tyrimas yra svarbus tiek savivaldybei, tiek nevyriausybinėms organizacijoms. Magistro baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti nevyriausybinių organizacijų dalyvavimo Vilniaus miesto savivaldybės sprendimų priėmime iššūkius. Išsiaiškinus, kokie yra iššūkiai, pateikti rekomendacijas dėl reikalingų pokyčių, siekiant lengvesnio ir sklandesnio nevyriausybinių organizacijų įsitraukimo į savivaldybės sprendimų priėmimą. Siekiant teoriškai išanalizuoti nagrinėjamą problemą – atlikta mokslinės literatūros analizė. Siekiant išsiaiškinti organizacijų veiklos specifiką ir reglamentavimą Lietuvoje, atlikta teisės aktų ir dokumentų analizė. Atlikta mokslinės literatūros, dokumentų ir teisės aktų analizė leido išsiaiškinti apie sudarytas galimybes nevyriausybinėms organizacijoms įsitraukti į savivaldybės sprendimų priėmimą. Norint ištirti esamą nevyriausybinių organizacijų galimybių dalyvauti savivaldybės sprendimų priėmime situaciją, atliktas kokybinis tyrimas taikant pusiau struktūruoto interviu metodą. Tyrimas parodė, kad ne visos savivaldybės sudarytos galimybės yra efektyvios ar pilnai veikiančios, dėl to nevyriausybinės organizacijos, norėdamos įsitraukti į savivaldybės sprendimų priėmimą, susiduria su iššūkiais. Tiek savivaldybės, tiek nevyriausybinių organizacijų atstovai pabrėžė informacijos sklaidos trūkumą, nekokybišką grįžtamąjį ryšį bei nevyriausybinių organizacijų veiklos nepakankamą finansavimą. Nevyriausybinių organizacijų atstovai akcentavo kompetencijų dalyvaujant sprendimų priėmime svarbą. Magistro baigiamąjį darbą sudaro lentelių ir paveikslų sąrašas, įvadas, trys darbo dalys, tyrimo metodologija, tyrimo rezultatų aptarimas, išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas ir priedai. Pirmoje darbo dalyje aptariama nevyriausybinių organizacijų samprata, aptariami organizacijų funkcijos ir veiklos principai, bei organizacijų veiklos reglamentavimas Lietuvoje. Antroje darbo dalyje analizuojamas piliečių dalyvavimo savivaldos lygmeniu teorinis pagrindas, aptariamas sprendimų priėmimo procesas ir nevyriausybinių organizacijų dalyvavimo savivaldybės sprendimų priėmime galimybės Lietuvoje. Trečioje darbo dalyje atliekama situacijos apžvalga Vilniaus miesto savivaldybėje ir aptariami atlikto kokybinio tyrimo rezultatai.