Gudžinskienė, Vida
Vienišų globos namų gyventojų teisių atstovavimas gydantis sveikatos priežiūros įstaigojeItem type:ETD, [Advocacy of the rights of lonely nursing home residents during treatment in a health care institution]magister thesis[2026][S005]Švedaitė, GabrielėViena pagrindinių socialinio darbo misijų − plėtoti, organizuoti bei teikti kokybiškas socialines paslaugas visiems specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, jų grupėms ir bendruomenėms, ugdant bei gerinant jų gyvenimo kokybę ir propaguojant sanglaudą ir socialinę įtrauktį. Todėl svarbu ir aktualu yra analizuoti socialinių darbuotojų veiklos ypatumus bei, siekiant pagerinti socialinio darbo efektyvumą, ieškoti būdų, kaip šias patirtis paversti kiek įmanoma pozityvesnėmis. Objektas – vienišų globos namų gyventojų teisių atstovavimas gydantis sveikatos priežiūros įstaigoje. Tikslas – atskleisti socialinių darbuotojų veiklos ypatumus, atstovaujant vienišų globos namų gyventojų teises gydantis sveikatos priežiūros įstaigoje. Uždaviniai: 1. Atskleisti vienišų asmenų globos institucinės sistemos ypatumus Lietuvoje. 2. Išanalizuoti pacientų teisių atstovavimo teisinį reglamentavimą. 3. Atskleisti praktinius atstovavimo sveikatos priežiūros įstaigoje aspektus. 4. Atskleisti vienišų globos namų gyventojų teisių atstovavimą gydantis sveikatos priežiūros įstaigoje, remiantis socialinių darbuotojų patirtimi.. Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros analizė buvo taikoma siekiant atskleisti vienišų asmenų globos institucinės sistemos specifiką Lietuvoje. Teisinių dokumentų turinio analizė taikoma analizuojant pacientų teisų atstovavimą reglamentuojančius pagrindinius nacionalinius teisės aktus bei tarptautinius žmogaus teisių standartus. Šis metodas buvo taikytas siekiant atskleisti paciento atstovavimo gydymo įstaigoje įtvirtinimą dokumentuose bei teisinio reguliavimo ypatumus. Empirinėje darbo dalyje taikomas kokybinis tyrimo metodas – pusiau struktūruotas interviu su globos namų socialiniais darbuotojais, atstovaujančiais vienišus globos namų gyventojus gydymo įstaigose. Tyrimo duomenys analizuojami taikant kokybinės turinio analizės metodą, kurio metu sistemingai analizuoti surinkti interviu duomenys, juos koduojant ir grupuojant į kategorijas ir subkategorijas. Darbo struktūra: įvadas, teorinė darbo dalis, susidedanti iš trijų dalių, empirinė dalis, išvados, rekomendacijos, santraukos lietuvių ir anglų kalbomis, literatūros sąrašas. Pirmoje teorinėje darbo dalyje aptariama vienišų asmenų globos institucinės sistemos specifika Lietuvoje, atskleidžiant socialinės globos sistemos ir teikiamų paslaugų ypatumus; atskleidžiama vienišumo samprata ir jo poveikis sveikatai. Antroje teorinėje darbo dalyje analizuojami pacientų teisų atstovavimą reglamentuojantys pagrindiniai nacionaliniai teisės aktai ir tarptautiniai žmogaus teisių standartai bei atstovavimo sveikatos priežiūros srityje formos ir galimybės. Trečioje teorinėje analizuojami praktinius atstovavimo sveikatos priežiūros įstaigoje aspektus analizavę tyrimai, aptariant institucinis bendradarbiavimas tarp globos ir gydymo įstaigų bei konfliktines situacijas ir jų sprendimų praktikas. Empirinėje dalyje pateikiama tyrimo metodologija, rezultatų analizė bei rezultatų apibendrinimas. Tyrimo rezultatai. Tyrime dalyvavo 7 socialiniai darbuotojai, dirbantys socialinės globos įstaigose. Tyrimu nustatyta, Tyrimo metu apibendrinus informantų atsakymus nustatyta, kad informantai pacientų atstovavimą gydymo įstaigoje supranta kaip vieną svarbiausių socialinio darbo vaidmenų ir funkcijų. Šiuo atveju socialinių darbuotojų, kaip vienišų asmenų funkcijos apima ligonio situacijos tyrimą, pagalbą ligoniams ir jų artimiesiems suteikiant informaciją apie gydymo ypatumus ir galimybes, ligonio psichologinį palaikymą, ligonio atstovavimą, dokumentų tvarkymą, bendradarbiavimą su sveikatos priežiūros specialistais. Tokiu būdu sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantis socialinis darbuotojas atlieka tarpininko, pagalbininko, gynėjo, įgaliotojo vaidmenis. Paslaugos gavėjo atstovavimas sveikatos priežiūros įstaigoje socialinius darbuotojus įpareigoja suteikti pacientams saugumą, padėti spręsti kylančias problemas gydymo metu bei įgalinti ligonį spręsti su sveikimu susijusias problemas. Tyrime atliktų interviu rezultatai parodė, kad socialiniai darbuotojai, atstovaudami vienišus globos namų gyventojus, gana dažnai susiduria su gydymo įstaigos darbuotojų priešišku nusiteikimu tiek paciento, tiek paties socialinio darbuotojo atžvilgiu.
12 Globojamų vaikų socialinių įgūdžių ugdymas šeiminiuose namuoseItem type:ETD, [Development of social skills of children in family based home]magister thesis[2026][S005]Kedienė, RimantėMagistrinio darbo tikslas - atskleisti vaikų socialinių įgūdžių ugdymo šeiminiuose namuose teorinius ir praktinius aspektus. Pagrindiniai uždaviniai: 1. Apibrėžti socialinių įgūdžių ugdymo svarbą ir taikomus metodus juos ugdant šeiminiuose namuose gyvenantiems vaikams. 2. Identifikuoti pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria socialiniai darbuotojai, ugdydami socialinius įgūdžius. 3. Išanalizuoti socialinių darbuotojų patirtis ugdant socialinius įgūdžius šeiminiuose namuose gyvenantiems vaikams. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir teisinių dokumentų analizė, siekiant aptarti socialinių įgūdžių ugdymo šeiminiuose namuose sampratą, jų raišką vaiko gyvenime, socialinių įgūdžių ugdymo svarbą, poveikio sritis ir kylančius iššūkius. Empiriniams duomenims surinkti buvo atliktas kokybinis tyrimas. Duomenų rinkimo metodas - pusiau struktūruotas interviu metodas, kurio tikslas išanalizuoti socialinių darbuotojų, dirbančių šeiminiuose namuose patirtis, identifikuojant kylančius iššūkius ugdant socialinius įgūdžius. Tyrimo metu apklausti 8 socialiniai darbuotojai, dirbantys skirtinguose šeiminiuose namuose. Tyrimo duomenų analizei pasitelkiama turinio analizė. Tyrimo rezultatai: Atlikus kokybinį tyrimą apie socialinių įgūdžių ugdymo svarbą šeiminiuose namuose gyvenantiems vaikams paaiškėjo, kad į šeiminius namus atvykę vaikai stokoja bendravimo, bendradarbiavimo, konfliktų sprendimų, savikontrolės įgūdžių. Vaikai apsigyvenę šeiminiuose namuose stokoja atsakomybės jausmo, jų elgesyje pasireiškia savęs pažinimo bei savarankiškumo įgūdžių stoka. Socialinių įgūdžių stoką įtakoja artimos aplinkos veiksniai – tėvų nepriežiūra, apleistumas; biologinės šeimos tarpusavio konfliktai, įtampa namuose; socialinių įgūdžių trūkumas patiems tėvams; tėvų turimos priklausomybės ir nepakankamas artimųjų dėmesys vaikui. Socialiniai darbuotojai, dirbantys šeiminiuose namuose mato svarbą ir prasmę ugdydami globotiniams bendravimo, bendradarbiavimo, konfliktų sprendimų, savikontrolės, atsakomybės jausmo, savęs pažinimo socialinius įgūdžius. Socialiniai įgūdžiai yra ugdomo individualių ir grupinių metodų pagalba, kūrybinių ir praktinių veiklų metu, modeliuojant elgesį bei planuojant socialinių įgūdžių ugdymą. Globotiniams socialiniai įgūdžiai yra ugdomi ne tik šeiminiuose namuose, tačiau ir ugdymo įstaigoje, būreliuose, vasaros stovyklose, viešose ir kultūrinėse veiklose, bei dalyvaujant bendruomenės organizuojamose veiklose. Socialiniams darbuotojams, dirbantiems šeiminiuose namuose yra svarbu su globotiniu sukurti pasitikėjimu grįstą santykį, gebėti išklausyti, valdyti neigiamų emocijų raišką globotinių atžvilgiu bei sklandžiai dirbti komandoje. Socialiniams darbuotojams yra svarbi empatija globotinių atžvilgiu, pagarbūs santykiai, savitvarda krizinėse situacijose, gebėjimas prisitaikyti prie kintančių situacijų darbe ir kantrybė ugdant socialinius įgūdžius šeiminiuose namuose gyvenantiems vaikams. Profesinės kompetencijos yra tobulinamos dalyvaujant vidiniuose įstaigos mokymuose, komandiniuose pasitarimuose, seminaruose, supervizijose bei savarankiškai tobulėjant užsiimant asmenine savirefleksija, savišvieta. Socialiniams darbuotojams ugdant vaikams, gyvenantiems šeiminiuose namuose socialinius įgūdžius iššūkiu tampa neigiama biologinės šeimos įtaka vaikui, globotinių bendravimo ir elgesio sunkumai, visuomenėje vyraujantys neigiami stereotipai globotinių atžvilgiu. Socialinių įgūdžių ugdymą apsunkina dažna socialinių darbuotojų kaita, įtakojanti globotinių manipuliacijas, sklandaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo sunkumai ir socialinių darbuotojų patiriama perdegimo rizika.
18 Psichosocialinės pagalbos teikimas autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams ir jų šeimomsItem type:ETD, [Provision of psychosocial support for children with autism spectrum disorder and their families]magister thesis[2026][S005]Meiluvienė, LoretaTyrimo tikslas: atskleisti psichosocialinės pagalbos teikimo teorinius ir praktinius aspektus vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, bei jų šeimoms, išryškinant socialinio darbuotojo vaidmenį. Darbo uždaviniai: 1) Apibrėžti psichosocialinės pagalbos sampratą ir jos reikšmę vaikams, turintiems ASS, bei jų šeimoms; 2) Išanalizuoti teorinius psichosocialinės pagalbos teikimo vaikams, turintiems ASS, aspektus; 3) Atskleisti psichosocialinės pagalbos teikimo šeimoms, auginančioms vaikus, turinčius ASS, teorinį pagrindimą, išryškinant socialinio darbuotojo indėlį:4) Identifikuoti psichosocialinės pagalbos teikimo realijas vaikams, turintiems ASS, ir jų šeimoms, remiantis socialinių darbuotojų, dirbančių su ASS vaikais ir jų šeimomis, patirtimi. Tiriamieji: socialiniai darbuotojai, dirbantys socialinių paslaugų įstaigoje, su vaikais, turinčiais ASS, bei jų šeimomis, ir turintys ne mažiau kaip 2 metų darbo stažą. Darbo metodai: taikyti teoriniai ir empiriniai metodai bei duomenų analizė. Teorinėje dalyje remtasi mokslinės literatūros, teisės aktų ir dokumentų analize, siekiant atskleisti psichosocialinės pagalbos sampratą, reikšmę ir taikymo ypatumus vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų, ir jų šeimoms bei pagrįsti tyrimo problematiką. Empirinėje dalyje buvo pasirinktas kokybinis tyrimo metodas, duomenys rinkti pusiau struktūruoto interviu būdu su socialiniais darbuotojais, siekiant atskleisti jų patirtis ir požiūrį į vaikus, turinčius ASS, ir darbą su jais. Surinkti duomenys analizuoti taikant kokybinę turinio analizę. Tyrimo rezultatai: socialinių darbuotojų teikiama psichosocialinė pagalba vaikams, turintiems ASS, grindžiama saugios ir struktūruotos aplinkos kūrimu, mažinant sensorinius dirgiklius, įrengiant sensorines erdves, taikant individualias sensorines priemones, padedančias išvengti emocinės perkrovos bei stabilizuoti elgesį. Socialinio darbuotojo taikomos struktūruotos veiklos ir vizualinės priemonės (veiklų sekos, emocijų kortelės, nuotaikos lentos) padeda vaikams, turintiems ASS, geriau orientuotis kasdienėse situacijose, atpažinti savo emocijas, reguliuoti elgesį, suprasti užsiėmimų eigą. Dirbant su vaikais, turinčiais ASS, socialiniai darbuotojai atlieka psichosocialinės pagalbos koordinatoriaus, advokato, vertintojo, informacijos ir dokumentacijos tvarkytojo bei globėjo- motiniško rūpesčio vaidmenis, kurie užtikrina tų vaikų gerovę ir pagalbos procesą. Socialinio darbuotojo veikla, dirbant su vaikais, turinčiais ASS, yra holistinė, apimanti ne tik paslaugų organizavimą, bet ir tiesioginį įsitraukimą į vaiko, turinčio ASS, kasdienį gyvenimą, poreikių vertinimą, informacijos valdymą ir vaiko, turinčio ASS, teisių atstovavimą. Šie vaidmenys prisideda prie individualizuotos pagalbos organizavimo ir vaikų, turinčių ASS, socialinės įtraukties. Veiksminga psichosocialinė pagalba vaikams, turintiems ASS, yra glaudžiai susijusi su pastoviu specialistų ir institucijų bendradarbiavimu. Komandinis darbas, informacijos dalijimasis, konsultacijos tarp socialinių darbuotojų, pedagogų, psichologų ir sveikatos priežiūros specialistų leidžia visapusiškai įvertinti vaiko, turinčio ASS, poreikius ir užtikrinti nuoseklią bei kompleksinę pagalbą. Socialinių darbuotojų kompetencijos, dirbant su vaikais, turinčiais ASS, apima tiek asmenines (emocinis jautrumas, empatija, gebėjimas kurti pasitikėjimu grįstą santykį), tiek profesines (bendradarbiavimas, sprendimų priėmimas, specializuotos žinios apie ASS) sritis. Nuolatinis profesinis tobulėjimas, apimantis mokymus, seminarus ir refleksiją praktikoje, yra būtinas, kad darbuotojai galėtų efektyviai pritaikyti žinias realiose situacijose ir individualizuotai reaguoti į vaiko, turinčio ASS, poreikius. Ilgalaikis vaikų, turinčių ASS, elgesio modifikavimas ir reguliavimas, bendradarbiavimas su šeimomis, didelis darbo krūvis, padidina profesinio perdegimo riziką. Supervizijos ir intervizijos suteikia socialiniams darbuotojams galimybę aptarti sudėtingas situacijas, dalintis ir gauti praktines rekomendacijas, o tai sumažina emocinę įtampą ir stiprina profesinį pasitikėjimą.
8 2 Vaikų socialinių įgūdžių ugdymas šeiminiuose namuoseItem type:ETD, [The development of social skills in children in family based homes]magister thesis[2026][S005]Sinkevič, AnaDarbo tikslas: Atskleisti globojamų vaikų socialinių įgūdžių ugdymo specifiką šeiminiuose namuose, remiantis socialinių darbuotojų patirtimi. Pagrindiniai uždaviniai: 1. Išanalizuoti socialinių įgūdžių ugdymo teorinius aspektus globos kontekste. 2. Atskleistu globojamų vaikų socialinių įgūdžių ugdymo specifiką šeiminiuose namuose, remiantis socialinių darbuotojų patirtimi. Tiriamieji: Socialiniai darbuotojai, dirbantis šeiminiuose namuose ir turintys praktinės patirties ugdant globojamų vaikų socialinius įgūdžius. Tyrime dalyvavo 8 socialiniai darbuotojai. Tyrimo metodai: Teoriniai – mokslinės literatūros analizė, sisteminimas ir apibendrinimas; empiriniai – duomenų rinkimui taikytas pusiau struktūruoto interviu metodas; duomenų analizei taikyta kokybinė turinio analizė. Tyrimo aktualumą lemia tai, kad socialiniai įgūdžiai yra esminė vaikų socialinės adaptacijos, emocinės gerovės ir pasirengimo savarankiškam gyvenimui prielaida, ypač globos sistemoje augantiems vaikams, kurių patirtys dažnai susijusios su emocinių nesaugumu ir socialinių ryšių nestabilumu.. Tyrimo rezultatai: Tyrimo rezultatai atskleidė, kad socialinių įgūdžių ugdymas šeiminiuose namuose yra nuoseklus ir kompleksinis procesas, apimantis emocinių, socialinių ir elgesio gebėjimų formavimą. Nustatyta, kad šis procesas prasideda nuo emocinio saugumo užtikrinimo, pasitikėjimu grįsto santykio kūrimo ir individualių vaiko poreikių pažinimo. Tyrimo metu nustatyta, kad socialinių įgūdžių ugdymas vyksta per kasdienes situacijas, patirtinį mokymąsi, socialinio darbuotojo elgesio modeliavimą, refleksiją ir struktūruotas veiklas. Taip pat nustatyta, kad globojami vaikai dažnai susiduria su emocijų atpažinimo, savireguliacijos, bendravimo, konfliktų sprendimo ir savarankiškumo sunkumais. Tyrimo rezultatai parodė, kad socialinių įgūdžių ugdymas lemia teigiamus vaikų pokyčius: gerėja emocijų valdymas, stiprėja bendravimo ir konfliktų sprendimo gebėjimai, didėja savarankiškumas ir atsakomybė, stiprėja pasitikėjimas savimi ir aplinka. Taip pat nustatyta, kad ugdymo veiksmingumą lemia saugi emocinė aplinka, aiški struktūra, nuoseklus ugdymo procesas ir specialistų bendradarbiavimas. Apibendrinant galima teigti, kad socialinių įgūdžių ugdymas šeiminiuose namuose yra kompleksinis, individualizuotas ir nuoseklus procesas, sudarantis prielaidas globojamų vaikų socialinei integracijai ir pasirengimui savarankiškam gyvenimui.
6 15 Socialinių darbuotojų profesinio perdegimo poveikis jų ketinimui išeiti iš darboItem type:ETD, [The effect of social workers burnout on their intention to quit]magister thesis[2026][S005]Sarakauskaitė, Deimantė-.
48 1 Palankaus emocinio klimato bendrojo ugdymo mokykloje kūrimasItem type:ETD, [Creating a Favorable Emotional Climate in General Education Schools]magister thesis[2025][S007,S003]Rakštelienė, MiglėEmocinis klimatas ir jį įtakojantys veiksniai ugdymo įstaigose pastaruoju metu dažnai tyrinėjami objektai, siekiant suprasti, kaip mokyklos vidinė atmosfera veikia mokytojų savijautą, ugdymo kokybę ar visos bendruomenės santykius. Emocinis klimatas apima bendrą emocinę nuotaiką, pasitikėjimo, pagarbos ir paramos raišką tarp visų mokyklos bendruomenės narių ir tiesiogiai įtakoja mokytojų motyvaciją, mokinių pasiekimus, todėl laikomas vienu svarbiausiu šiuolaikinės mokyklos kokybės rodiklių. Tyrimo objektas: emocinis klimatas bendrojo ugdymo mokykloje. Tyrimo tikslas: ištirti bendrojo ugdymo mokyklų emocinį klimatą, atskleidžiant jį lemiančius veiksnius bei pedagogų požiūrį į juos. Darbo metodai: Baigiamasis magistro darbas parengtas remiantis moksliniais šaltiniais, dokumentais, teisės aktais, statistiniais duomenimis bei gautais atliktos anketinės apklausos - Utenos apskrities bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų emocinio klimato vertinimo tyrimo, rezultatais. Apklausos klausimynas sudarytas pagal penkiabalę Likerto skalę ir apėmė kelias sritis: Geros mokyklos koncepcijos (2015) bruožų, emocinės savijautos, vadovavimo ypatumų, tarpusavio santykių su kitais bendruomenės nariais vertinimą. Klausimyno skalės patikimumas įvertintas Cronbacho α koeficientu, kuris visam klausimynui sudarė 0,958, kas parodė aukštą vidinį nuoseklumą. Gauti empirinio tyrimo duomenys apdoroti naudojant SPSS programinę įrangą. Tyrimo duomenų analizė apėmė dažnių rodmenis, koreliacijas, vidurkius ir standartinius nuokrypius. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal visus anketoje pateiktus klausimus vertintas dažnių (procentine) išraiška, siekiant atskleisti pagrindines tendencijas ir ypatumus. Remiantis atlikto tyrimo duomenų analize, parengtos išvados apie Utenos apskrities bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų emocinio klimato vertinimą ir pateiktos rekomendacijos šios srities tobulinimui. Tiriamieji: tyrime dalyvavo 174 Utenos apskrities bendrojo ugdymo mokyklų pedagogai. Tyrimo rezultatai: Tyrimo rezultatai atskleidė, kad emocinis klimatas mokykloje bendrojo ugdymo mokykloje laikomas svarbiu veiksniu tiek pedagogų gerovei, tiek ugdymo proceso kokybei. 97,7 proc. respondentų pripažino, kad jų darbo kokybei ir pasitenkinimui veikla mokykloje reikšmingas yra mokykloje vyraujantis emocinis klimatas. Tyrimo duomenų analizė parodė, kad Geros mokyklos koncepcijoje (2015) išskirti bruožai – asmenybės ūgtis, gyvenimas mokykloje, dialogiškas ir tyrinėjantis ugdymasis, ugdymuisi palanki aplinka – yra glaudžiai susiję su pozityvaus emocinio klimato mokykloje kultūra. Net 89 proc. mokytojų pabrėžė vadovo įtakos reikšmingumą emocinės aplinkos formavime, o 83,2 proc. – informacijos prieinamumo svarbą. Teigiama koreliacija nustatyta tarp pozityvių bendruomenės narių santykių ir emocinio klimato vertinimo. Mažiausiai pasitikėjimo ir įsitraukimo respondentai jautė su santykiuose su savivaldybių švietimo institucijomis. Empiriniai duomenys išryškino pagrindinius palankų emocinį klimatą stiprinančius elementus - pagarbą, pasitikėjimą, palaikymą ir įtraukimą. Tyrimas patvirtino iškeltą hipotezę, kad pozityvūs veiksniai ir konstruktyvūs tarpusavio santykiai tarp mokyklos bendruomenės narių ( mokytojų, mokinių, vadovų) statistiškai reikšmingai prisideda prie palankaus emocinio klimato kūrimo. Tyrimo rezultatai parodė, kad reikia nuosekliai stiprinti bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių tarpusavio pasitikėjimą, palaikymą ir kiekvieno įtraukimą, plėtoti palaikančią vadovų lyderystę, užtikrinti skaidrią komunikaciją ir sudaryti sąlygas visų bendruomenės narių emociniam saugumui, nes šie veiksniai tiesiogiai prisideda prie pozityvaus emocinio klimato kūrimo mokykloje.
85 Komandinis darbas ugdant jaunuolių savarankiško gyvenimo įgūdžius šeiminiuose namuoseItem type:ETD, [Teamwork in Developing Independent Living Skills of Young People in Family-Type Homes]magister thesis[2025][S005]Mykolaitienė, VirginijaDarbo tikslas - Atskleisti komandinio darbo teorinius ir praktinius aspektus ugdant jaunuolių savarankiško gyvenimo įgūdžius šeiminiuose namuose. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti komandinio darbo šeiminiuose namuose teorinius pagrindus. 2. Teoriškai pagrįsti šeiminiuose namuose augančių jaunuolių savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo ypatumus. 3. Atskleisti socialinių darbuotojų komandinio darbo praktinius aspektus ugdant jaunuolių savarankiško gyvenimo įgūdžius. Darbo metodai: Teoriniai daliai buvo nagrinėjama mokslinė literatūra, teisės aktai bei dokumentai, analizuojami panašia tematika atlikti moksliniai tyrimai. Empirinei daliai buvo naudojamas pusiau struktūruotas interviu metodas. Surinkti duomenys buvo analizuojami taikant turinio (continent) analizės metodą. Tiriamieji: Socialiniai darbuotojai dirbantys šeiminiuose namuose. Turintys aukštąjį socialinio darbo išsilavinimą. Darbo stažas su tėvų globos netekusiais vaikais ne mažesnis kai du metai. Tyrimo rezultatai. • Socialiniai darbuotojai yra šeiminių namų komandos lyderiai, kurie yra atsakingi už socialinio darbo organizavimą šeiminiuose namuose, dokumentų pildymą, jaunuolių paraušimą savarankiškam gyvenimui. Socialiniai darbuotojai pripažįsta, kad sklandus komandinis darbas šeiminiuose namuose įmanomas jei komandos nariai tarpusavyje keisis informacija, bendraus ir bendradarbiaus, sieks vieno užsibrėžto tikslo. • Šeiminiuose namuose dirbantys socialiniai darbuotojai pripažįsta, kad savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymas tėvų globos netekusiems vaikams yra vienas iš pagrindinių socialinio darbo su vaikais uždavinių. Išugdyti savarankiško gyvenimo įgūdžiai padės jaunuoliams įgyti išsilavinimą, susirasti darbą bei gyvenamąją vietą bei sėkmingai integruotis į visuomenę. • Socialiniai darbuotojai kartu su individualios priežiūros darbuotojais ugdydami savarankiško gyvenimo įgūdžius taiko įvairius metodus. Šeiminių namų komanda ugdydama savarankiško gyvenimo įgūdžius sulaukia jaunuolių pasipriešinimo, tačiau taikydama įvairias priemones jį įveikia.
94 Sociodukacinės pagalbos teikimas vaikų dienos centruoseItem type:ETD, [Provision of Socio - Educational Assistance in Children‘s Day Centres‘]magister thesis[2025][S005]Rastenienė, VidaProblema. Nuolatiniai sunkumai užtikrinant socialinių ir švietimo paslaugų veiksmingumą vaikų dienos centruose (VDC) atsižvelgiant į kintančias finansavimo sąlygas, didėjančią paklausą ir nuolatinį prisitaikymą prie naujų iššūkių. Kaip VDC gali išlaikyti aukštos kokybės paslaugas su ribotais ištekliais? Ar VDC paslaugos atitinka jų vaikų ir tėvų poreikius? Kokios paslaugos yra aktualiausios tobulinimui? Tyrimo tikslas. Teoriškai ir empiriškai pagrįsti socialinių ir edukacinių paslaugų svarbą vaikams, lankantiems VDC. Hipotezės: 1. Vaikai ir jų tėvai noriai įsitraukia į VDC veiklas; 2. VDC paslaugos atitinka vaikų ir jų tėvų poreikius; 3. VDC palaiko aukštos kokybės paslaugas. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti socialinių ir edukacinių paslaugų teikimo vaikams, lankantiems VDC, teorinius aspektus ir jų reikšmę; 2. Išnagrinėti VDC darbuotojų vaidmenį vaikams, lankantiems VDC; 3. Išanalizuoti gerąją socialinių-edukacinių paslaugų praktiką, iššūkius ir jų įveikimą dirbant su vaikais VDC; 4. Atlikti empirinį socialinių-edukacinių paslaugų, teikiamų vaikams VDC, kokybės tyrimą ir pagrįsti jų svarbą remiantis paslaugų gavėjų (vaikų ir jų tėvų) ir teikėjų (VDC darbuotojų) požiūriu. Tyrimo metodai: Teorinių ir empirinių metodų derinys. Teoriniai metodai - mokslinės literatūros analizė ir esamų teisinių bei politinių dokumentų apžvalga. Empiriniai metodai - vaikų, tėvų ir socialinių darbuotojų apklausos, kiekybinių duomenų apie socialinių-edukacinių paslaugų veiksmingumą statistinė analizė. Išvados: VDC paslaugos atitinka vaikų ir jų tėvų poreikius. Vaikai ir jų tėvai noriai įsitraukia į VDC veiklas. Ne visos VDC paslaugos yra aukštos kokybės. Geriausiai įvertintos ekskursijų, išvykų, stovyklų, užsiėmimų pagal pomėgius ir renginių paslaugos. Gerai įvertintos edukacinės ir fizinio lavinimo pamokos. Tuo tarpu šeimos konsultavimo ir mediacijos paslaugos, individualūs pokalbiai su šeimomis, individuali psichologinė pagalba, apsilankymai vaikų namuose ir vaikų bei jų šeimos narių nukreipimas į specialiąsias įstaigas buvo įvertinti prasčiau. Vaikai VDC gauna galimybę bendrauti su draugais, socialinio darbuotojo pagalbą, galimybę būti savimi, taip pat psichologinę ir akademinę paramą. Tai pagerina vaikų psichinę ir fizinę sveikatą, socialinį elgesį ir mikroklimatą vaikų šeimose. VDC darbuotojai geriausiai įvertino kūrybinių žaidimų naudojimą vaikų ugdymui ir specialistų kvalifikaciją. Gerai įvertintas bendradarbiavimas su tėvais ir kitomis institucijomis, tačiau dėmesio trūko vaikų psichinei sveikatai, socialinio ir emocinio mokymosi integracijai, sprendimų priėmimui remiantis moksliniais duomenimis, individualizuotų darbo planų su vaikais naudojimui, technologijų naudojimui ir kitiems gerosios praktikos aspektams. Rekomendacijos VDC darbuotojams: Gerinti komunikaciją apie VDC paslaugas panaudojant žiniasklaidą ir socialinės rūpybos įstaigas; didinti pedagogų ir psichologų skaičių ir gerinti VDC darbuotojų kvalifikaciją siekiant pagerinti psichologines ir edukacines VDC paslaugas; daugiau dėmesio skirti vaikų psichinės sveikatos palaikymui ir vaikų atsparumo ugdymui, integruoti socialinį ir emocinį mokymąsi, priimti sprendimus remiantis moksliniais duomenimis, naudoti individualizuotus darbo planus su vaikais, naudoti technologijas ir labiau domėtis VDC gerąja praktika; didinti VDC finansavimo efektyvumą panaudojant VDC darbuotojų potencialą.
65 Paauglių fizinio aktyvumo skatinimo galimybės bendrojo ugdymo mokyklojeItem type:ETD, [Opportunities for promoting physical activity among adolescents in mainstream school]magister thesis[2025][S007,S003]Jončienė, IngaMagistrinio baigiamajame darbe buvo nagrinėjamos paauglių fizinio aktyvumo skatinimo galimybės bendrojo ugdymo mokykloje. Analizuojama fizinio aktyvumo samprata, reikšmė sveikatai, paauglių raidai, o taip pat ir visuomenės iššūkiai sprendžiant visuomenės fizinio aktyvumo stokos problemą. Pastaraisiais dešimtmečiais ryškiai mažėjo paauglių fizinis aktyvumas, kas labai neigiamai atsiliepia jų fizinei ,bei psichinei sveikatai. Teorinėje dalyje remiamasi Lietuvos (Karklelis ir kt. 2021; Lisinskienė, 2019) ir užsienio (Wolf ir kt., 2021; Rhodes ir kt., 2020). autorių moksliniais tyrimais, kurie įrodo fizinio aktyvumo svarbą paauglių fizinei ir psichinei sveikatai ir atkreipia dėmesį į fizinio aktyvumo mažėjimą, o taip pat ieško būdų ir metodų, kaip paskatinti visuomenės fizinį aktyvumą (Ma ir kt., 2025). Darbo tikslas. Teoriškai ir empiriškai pagrįsti paauglių fizinio aktyvumo skatinimo galimybės bendrojo ugdymo mokykloje. Magistriniame darbe iškelta problema- kokie metodai skatina fizinį aktyvumą? Tyrimo objektas. Fizinio aktyvumo skatinimas. Darbo tikslui pasiekti buvo iškelti 3 darbo uždaviniai: 1. Apibrėžti fizinio aktyvumo samprata jo svarbą paauglio raidai ir sveikatai. 2. Atskleisti fizinio aktyvumo skatinimo teorines prielaidas(galimybes). 3. Ištirti paauglių fizinio aktyvumo ir jo skatinimo realijas bendrojo ugdymo mokykloje. Empirinėje dalyje buvo pristatyta kiekybinio tyrimo metodologija, pagrįstas anketinės apklausos sudarymas ir atliktas kiekybinis tyrimas. Duomenys apdorojami SPSS 24 programa .Tyrime dalyvavo atsitiktinio pasirinkimo būdu pasirinktos 3 mokyklos. Anketą tinkamai užpildė 313 respondentų iš 328. Pagal atlikto kiekybinio tyrimo rezultatus suformuluotos išvados ir rekomendacijos. Nustatyta: dauguma paauglių fiziškai aktyvūs tik per pamokas, o savarankiškai juda mažai, taip atsakė daugiau vaikinų, nei merginų. Profesionaliai sportuoja tik labai maža dalis mokinių. Vaikinai šiek tiek daugiau juda per pert- raukas, nei merginos. Pamokų metu merginos juda daugiau nei vaikinai, tai aiškinama tuo ,kad merginos yra labiau atsakingesnės. Paaugliai supranta, kiek reikėtų skirti fiziniam aktyvumui kasdien, bet realiai tiek neskiria. Paaugliams yra svarbu kokia yra jų mokyklos materialinė bazė. Taip pat jiems labai svarbu sveikata, išorinis grožis ir mokytojo autoritetas. Viena pagrindinių problemų, kad paaugliai nėra fiziškai aktyvūs - tai neįdomios pamokos, per mažai pasirinkimo galimybių, ketvirtadalis paauglių paminėjo, kad išviso nemėgsta fizinės veiklos, daliai paauglių labai svarbi draugų nuomonė, ji gali būti tiek negatyvi, tiek ir pozityvi fizinio aktyvumo atžvilgiu. Dalis paauglių jaučiasi neskatinami. Labai svarbus vaidmuo tenka šeimai, nes nemaža dalis vaikų paminėjo, kad jų šeima nėra aktyvi.
46 1 Tvarios mokyklos kūrimo galimybės ir perspektyvosItem type:ETD, [Opportunities And Prospects for Creating a Sustainable School]magister thesis[2025][S007,S003]Grubienė, AnželaPasauliniai tvarumo iššūkiai reikalauja inovatyvių sprendimų, o mokyklos gali tapti ne tik žinių centrais, bet ir tvarumo iniciatyvų pavyzdžiais. Šiame darbe analizuojamos tvarios mokyklos kūrimo galimybės ir perspektyvos, akcentuojant švietimo sistemos transformacijos svarbą tvarumo kontekste. Problema. Nepaisant skirtingų iniciatyvų, tvarios mokyklos kūrimas susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip finansinių išteklių trūkumas, mokytojų motyvacijos stoka ir bendruomenės dalyvavimo nepakankamumas. Atskleisti šiuos iššūkius ir galimybes yra būtina siekiant užtikrinti sėkmingą tvarumo praktikos diegimą mokyklose. Tyrimo tikslas – atskleisti tvarios mokyklos kūrimo galimybes ir perspektyvą, analizuojant mokyklos bendruomenės požiūrį, pasirengimą ir iššūkius, kurie laikomi veiksniais, skatinančiais arba trukdančiais šiam procesui. Uždaviniai 1) Aptarti tvarios mokyklos kūrimo teorinius aspektus. 2) Pristatyti tvarių mokyklų kūrimo gerąją patirtį tarptautiniame ir Lietuvos kontekste. 3) Atskleisti mokyklos bendruomenės požiūrį į tvarios mokyklos galimybes ir perspektyvas. 4) Identifikuoti mokyklos bendruomenės pasirengimą ir darbo specifiką tvarios mokyklos kūrime. 5) Identifikuoti veiksnius, kurie gali skatinti arba trukdyti mokyklos bendruomenei kurti tvarią mokyklą. Metodika. Tyrimas buvo atliktas naudojant kokybinės metodologijos principais paremtą pusiau struktūruotų interviu metodą, siekiant surinkti gilesnes įžvalgas iš mokytojų, tėvų ir švietimo ekspertų. Gautus duomenis analizuojant, buvo taikyta kokybinio turinio analizė. Rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad mokyklos bendruomenės požiūris į tvarias mokyklas yra teigiamas, tačiau reikalauja didesnio informuotumo ir įsitraukimo. Taip pat nustatyti iššūkiai, susiję su finansiniais ištekliais, biurokratiniais procesais ir mokinių motyvacijos didinimu. Pavyzdiniai projektai Lietuvoje ir užsienyje iliustruoja geras praktikas, skatinančias bendruomenių įsitraukimą ir ekologinės sąmonės ugdymą. Tvarios mokyklos kūrimas yra kompleksinis procesas, reikalaujantis bendradarbiavimo tarp visų švietimo sistemos dalyvių. Tvarumo iniciatyvų sėkmė priklauso nuo finansinių išteklių, bendruomenės įsitraukimo, mokytojų motyvacijos ir administracijos palaikymo. Skatinant nuolatinį mokymąsi ir dalijimąsi gerąja patirtimi, mokyklos gali pasiekti tvarumo tikslus ir prisidėti prie tvarios ateities.
8 14