Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20290
Now showing1 - 10 of 28
  • Item type:ETD,
    Socialinių darbuotojų profesinio perdegimo ir profesinio saviveiksmingumo sąsajos
    [The Relationship between Professional Burnout and Occupational Self-Efficacy Among Social Workers]
    magister thesis[2026][S005]
    Mejerienė, Lina

    Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjamos socialinių darbuotojų, dirbančių socialinės globos namuose, profesinio perdegimo ir profesinio saviveiksmingumo sąsajos. Darbo objektas - socialinių darbuotojų dirbančių socialinės globos namuose profesinio perdegimo ir profesinio saviveiksmingumo sąsajos. Darbo tikslas – nustatyti socialinių darbuotojų dirbančių socialinės globos namuose profesinio perdegimo ir profesinio saviveiksmingumo sąsajas. Darbe keliami keturi uždaviniai: (1) teoriškai išanalizuoti profesinio perdegimo ir profesinio saviveiksmingumo sampratas, (2) identifikuoti profesinio saviveiksmingumo veiksnius, kurie turi įtakos socialio darbuotojo perdegimo prevencijai; (3) nustatyti socialinių darbuotojų, dirbančių socialinės globos namuose, profesinio perdegimo ir profesinio saviveiksmingumo raišką; (4) nustatyti profesinio perdegimo ir profesinio saviveiksmingumo sąsajas socialinių darbuotojų dirbančių socialinės globos namuose. Darbą sudaro teorinė ir empirinė dalys: pirmojoje dalyje aptariama profesinio perdegimo samprata, jo veiksniai ir specifika socialiniame darbe, antrojoje – profesinio saviveiksmingumo teoriniai pagrindai ir šių reiškinių sąsajų teorinis pagrindimas, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse pristatoma tyrimo metodologija ir empirinio tyrimo rezultatai. Tyrime taikyta mokslinės literatūros analizė ir kiekybinis empirinis tyrimas. Empirinėje dalyje naudota anketinė apklausa, kuria siekta įvertinti socialinių darbuotojų profesinio perdegimo raišką, profesinį saviveiksmingumą ir perdegimo rizikos veiksnius. Tyrime dalyvavo 160 socialinių darbuotojų. Duomenų analizei taikyti statistinės analizės metodai, leidę nustatyti ryšius tarp tiriamų kintamųjų, įvertinti skirtumus tarp grupių bei nustatyti skalių patikimumą. Imtyje dominavo moterys, dauguma respondentų buvo vidutinio amžiaus, turėjo aukštąjį išsilavinimą, o vidutinis darbo stažas siekė 13,70 metų. Tyrimas atskleidė, kad socialinių darbuotojų profesinio perdegimo raiška yra vidutinė, tačiau ryškiausiai išreikštas jo komponentas yra emocinis išsekimas. Psichologiniai simptomai buvo labiau išreikšti nei fiziologiniai, todėl galima teigti, kad profesinis perdegimas tarp tirtų socialinių darbuotojų pirmiausia reiškiasi per emocinį ir kognityvinį nuovargį, laiko stoką, skubėjimą ir susikaupimo sunkumus. Nors daugumai respondentų nebuvo nustatytas aiškiai išreikštas profesinis perdegimas, daliai jų būdingas aukštas emocinio išsekimo lygis. Bendras profesinio perdegimo lygis buvo aukštas tik daliai tiriamųjų. Tuo tarpu socialinių darbuotojų patiriamas profesinis saviveiksmingumas buvo aukštas, rodantis, kad dauguma socialinių darbuotojų palankiai vertina savo profesinius gebėjimus ir pasitikėjimą savimi darbe. Profesinis saviveiksmingumas yra statistiškai reikšmingai susijęs su dalimi profesinio perdegimo rodiklių. Nustatyta, kad didėjant psichologinių simptomų intensyvumui, emociniam išsekimui ir bendram profesinio perdegimo lygiui, profesinis saviveiksmingumas mažėja. Taip pat nustatyta teigiama sąsaja tarp saviveiksmingumo ir asmeninių pasiekimų, rodanti, kad geresnis savo profesinių gebėjimų ir darbo rezultatų vertinimas siejasi su aukštesniu saviveiksmingumu. Fiziologinių simptomų intensyvumas ir depersonalizacija su profesiniu saviveiksmingumu statistiškai reikšmingai nesusiję. Profesinis saviveiksmingumas labiausiai susijęs su psichologine perdegimo dimensija, ypač emociniu išsekimu ir bendru profesinio perdegimo lygiu.

      5  1
  • Item type:ETD,
    Socialinės globos namuose dirbančių socialinių darbuotojų profesinio perdegimo sąsajos su profesiniu efektyvumu
    [The relationship between professional burnout and job performance among social workers in social care homes]
    magister thesis[2026][S005]
    Maksimova, Augustė

    Darbo objektas – socialinių darbuotojų profesinio perdegimo sindromas. Darbo tikslas – įvertinti socialinių darbuotojų profesinio perdegimo sindromo sąsajas su profesiniu efektyvumu, dirbant su intelekto ar psichosocialinę negalią turinčiais paslaugų gavėjais Tyrimo metodai: Tyrimo problemai atskleisti buvo taikyta mokslinės literatūros analizė. Siekiant ištirti socialinių darbuotojų perdegimo sindromo sąsajas su profesiniu efektyvumu buvo taikytas kiekybinis tyrimo metodas, duomenų rinkimui – anketinės apklausos metodas, o surinktų kiekybinių duomenų apdorojimui ir analizei taikyta „IMB SPSS Statistics 22.0“ statistinės analizės programa. Tyrimo rezultatų vizualizacijai t. y. grafikų sudarymui taikyta MS Excel 2022 kompiuterinė programa. Tiriamieji: Empiriniame tyrime dalyvavo 221 socialinis darbuotojas dirbantis socialinės globos namuose su paslaugų gavėjais, kuriems nustatyta intelekto ar psichosocialinė negalia. Tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad socialinių darbuotojų, dirbančių socialinės globos namuose su intelekto ar psichosocialinę negalią turinčiais paslaugų gavėjais, profesinio perdegimo raiška buvo aukšta. Nustatyta, kad aukščiausias buvo asmeninis perdegimo lygis, tačiau ryškūs buvo ir su darbu bei su paslaugų gavėjais susijusio perdegimo rodikliai. taip pat tyrimas parodė, kad socialinių darbuotojų profesinis efektyvumas išliko vidutinis, o tai leidžia manyti, kad darbuotojai profesines funkcijas vykdo, tačiau jų veikloje gali atsispindėti formalesnis pareigų atlikimas. Analizuojant darbo aplinką nustatyta, kad jai būdingi aukšti darbo reikalavimai, ypač kognityviniai reikalavimai, taip pat trukdžiai darbe ir vaidmenų konfliktai. Gauti duomenys parodė, kad didėjantis profesinio perdegimo lygis yra susijęs su mažesniu profesiniu efektyvumu, todėl profesinio perdegimo problema socialinės globos namuose vertintina kaip individuali darbuotojo savijautos problema, ir kaip reikšmingas veiksnys, susijęs su socialinių paslaugų kokybės teikimu.

      5  18
  • Item type:ETD,
    Informacinių komunikacinių technologijų taikymas ugdant pradinių klasių mokinius, turinčius negalią, įtraukiojo ugdymo kontekste
    [Application of Information and Communication Technologies in the Education of Primary School Students with Disabilities in the Context of Inclusive Education]
    magister thesis[2025][S007,S003]
    Kozyrevskaja, Adriana

    -.

      19  1
  • Item type:ETD,
    Ikimokyklinio ugdymo mokytojų pasitenkinimo darbu lemiantys veiksniai
    [Factors determining job satisfaction of preschool teachers]
    magister thesis[2025][S007,S003]
    Jefimenko, Elena

    Mokytojų pasitenkinimas darbu yra svarbi tema tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, nes švietimo sektorius susiduria su įvairiais iššūkiais. Tyrimas rodo, kad mokytojų pasitenkinimą darbu lemia vidiniai ir išoriniai veiksniai. Vidiniai veiksnia apima motyvaciją, gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, profesinę patirtį, o išoriniai apima tokius aspektus kaip darbo užmokestis, darbo sąlygos, grafikas, vadovų požiūris ir galimybės kilti karjeros laiptais. Motyvacija auga, kai patenkinami pagrindiniai darbuotojo poreikiai, jei, kaip atlygis už darbą, socialinės garantijos, profesinio tobulėjimo galimybės ir palankios darbo sąlygos. Jei šiems veiksniams neskiriama pakankamai dėmesio, tai gali lemti mokytojų demotyvaciją, perdegimą ir netgi profesinės veiklos nutraukimą. Vienas iš didžiausių demotyvacijos šaltinių – mokytojo profesijos prestižas. Be to darbo sąlygos ypač ikimokyklinio ugdymo įstaigose, taip pat turi reikšmingą poveikį Todėl darbe keliami tokie probleminiai klausimai: Kokie išoriniai veiksniai lemia ikimokyklinio ugdymo mokytojų pasitenkinimą darbu? Kokie vidiniai veiksniai lemia mokytojų pasitenkinimą darbu.? Tyrimo objektas – Ikimokyklinio ugdymo mokytojų pasitenkinimo darbu lemiantys veiksniai. Tikslas – teoriškai pagrįsti ir empiriškai ištirti, kokie veiksniai lemia ikimokyklinio ugdymo mokytojų pasitenkinimą darbu. Uždaviniai:1) Atskleisti ikimokyklinio ugdymo mokytojų pasitenkinimą darbu sampratą. 2) Aprašyti ikimokyklinio ugdymo mokytojų profesinės veiklos ypatumus. 3) Išanalizuoti veiksnius, turinčius įtakos ikimokyklinio ugdymo mokytojų pasitenkinimui darbu.4) Ištirti ikimokyklinio ugdymo mokytojų požiūrį į veiksnius, turinčius įtakos jų pasitenkinimui darbu. Tyrimo hipotezė: Ikimokyklinio ugdymo mokytojų pasitenkinimą darbu skatina vidiniai, išoriniai veiksniai. Atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 195 ikimokyklinio ugdymo mokytojai. Duomenims surinkti naudota uždaro tipo anketinė apklausa. Rezultatai: Ikimokyklinio ugdymo mokytojų pasitenkinimas darbu yra aukštas, tačiau jis grindžiamas labiau vidiniais nei išoriniais veiksniais. Emocinis prisirišimas prie darbo, pašaukimas ir savirealizacija išlaiko motyvaciją, net kai objektyvūs darbo sąlygų vertinimai nėra pakankamai teigiami. Vis dėlto, šis disbalansas tarp motyvų ir jų atitikimo praktikoje didina profesinio perdegimo riziką, ypač ilgalaikėje perspektyvoje. Siekiant užtikrinti tvarų pasitenkinimą darbu ir sumažinti perdegimo tikimybę būtina kompleksiškai peržiūrėti darbo organizavimo ir motyvavimo priemones, skirti daugiau dėmesio įtraukčiai į sprendimų priėmimą, gerinti vadovų grįžtamąjį ryšį bei stiprinti materialinių priemonių atitikimą darbuotojų poreikiams.

      44
  • Item type:ETD,
    Ikimokyklinio ugdymo įstaigos įvaizdžio formavimo veiksniai
    [Factors influencing the image of preschool education institutions]
    magister thesis[2025][S007,S003]
    Komarovska, Ilona

    Baigiamojo darbo tema: Ikimokyklinio ugdymo įstaigų įvaizdžio formavimo veiksniai. Tėvų sprendimas leisti vaiką į ikimokyklinio ugdymo įstaigą yra glaudžiai susijęs su jų suvokimu apie įstaigos įvaizdį ir jo teikiamas galimybes vaiko raidai. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos aplinka, taikomi ugdymo(si) metodai ir įvaizdis visuomenėje formuoja tėvų lūkesčius bei pasitikėjimą įstaiga. Moksliniuose straipsniuose dažniau analizuojamas organizacijų (verslo įmonių) įvaizdis, tuo tarpu švietimo organizacijų įvaizdis, ypač ikimokyklinio ugdymo įstaigų, tebėra mažai tyrinėjama ir nagrinėjama sritis. Tyrimo tikslas – atskleisti ikimokyklinio ugdymo įstaigų įvaizdžio formavimo veiksnius. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą susijusią su ikimokyklinio ugdymo įstaigų įvaizdžio formavimu. 2. Atskleisti pagrindinius veiksnius įtakojančius ikimokyklinio ugdymo įstaigų įvaizdį. 3. Ištirti ikimokyklinio ugdymo įstaigų administracijos ir tėvų nuomonę apie įstaigos įvaizdžio formavimo veiksnius ir jų tobulinimo galimybes. Darbe taikomi metodai: 1. Teoriniai: mokslinės literatūros analizė pasirinktu darbi temos aspektu. 2. Empiriniai: Vilnius r. savivaldybės X ikimokyklinio ugdymo įstaigų tėvų anketinė apklausa ir Focus grupės diskusija. 3. Kokybinių ir kiekybinių duomenų analizė. Statistinei analizei buvo naudojama SPSS 23.0 versijos programa. Siekiant atskleisti pagrindinę tyrimo problemą – ikimokyklinio ugdymo įstaigų įvaizdžio formavimo veiksnius, buvo pasirinktas mišrus tyrimo metodas, kuris apjungė kiekybinį ir kokybinį tyrimą. Kiekybiniame tyrime dalyvavo 207 tėvai, kurių vaikai lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Kokybiniame tyrime dalyvavo 10 ikimokyklinio ugdymo įstaigų administracijos atstovų. Emprinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad svarbiausi veiksniai lėmę ikimokyklinio ugdymo įstaigos pasirinkimą buvo kvalifikuota pedagogų komanda, lauko aplinka, įstaigos reputacija ir patogus jos darbo laikas. Komunikacija įstaigoje orientuota į tiesioginį bendravimą su tėvais aptariant su jais dienos įvykius ir kvietimais dalyvauti organizuojamuose projektuose. Skaitmeniniai komunikacijos būdai laikomi papildomais, bet ne pagrindiniais informacijos šaltiniais. Dauguma tėvų yra patenkinti įstaigos veikla. Tarp pasiūlymų tobulinti įstaigos veiklą – bendradarbiavimo su tėvais stiprinimas, komunikacijos tobulinimas, patalpų atnaujinimas ir pedagogų kvalifikacijos kėlimas. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos administracijos atstovų teigimu, įvaizdį formuoja vidiniai (pedagogų kompetencija, pedagogų kompetencija, kitų darbuotojų kompetencija, vadovavimo stilius, mikroklimatas ir fizinė aplinka) ir išoriniai veiksniai (tėvų atsiliepimai, renginių organizavimas, matomumas viešoje erdvėje, gerosios patirties skaida, bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, įstaigos apdovanojimai ir pasiekimai). Bendradarbiavimas su tėvais ir socialiniais partneriais apibrėžiamas kaip svarbus veiksnys, skatinantis įstaigos tobulėjimą, atvirumą naujovėms bei stiprina besimokančios organizacijos kultūrą.

      91
  • Item type:ETD,
    Bendrojo ugdymo mokyklos vadovo lyderystė įgyvendinant skaitmenizuoto švietimo nuostatas
    [Leadership of the General Education School Principal in Implementing Digitalized Education Provisions]
    magister thesis[2025][S007,S003]
    Veličkienė, Justina

    Tyrimo tikslas – išanalizuoti bendrojo ugdymo mokyklos vadovo lyderystę įgyvendinant skaitmenizuoto švietimo nuostatas. Uždaviniai: 1. Atskleisti vadovo lyderystės reikšmę bendrojo ugdymo mokykloje, išryškinant jos vaidmenį skaitmeninio švietimo nuostatų įgyvendinimui. 2. Aptarti vadovo lyderystę motyvuojant ir skatinant mokytojus naudotis skaitmeninėmis technologijomis. 3. Išanalizuoti vadovo lyderystės įtaką įgyvendinant skaitmenizuoto švietimo nuostatas bendrojo ugdymo mokyklose Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir teisės aktų analizė; kokybinis tyrimas: sutelktosios (Focus) grupės su vadovais diskusija; kiekybinis tyrimas: mokytojų anketavimas; duomenų analizė. Darbo struktūra. Magistrinį darbą sudaro įvadas ir 4 skyriai, išvados, diskusija, rekomendacijos, santraukos lietuvių ir anglų kalbomis, literatūros sąrašas (74 šaltiniai, iš jų – 11 užsienio kalba). Kokybiniame tyrime dalyvavo 6 mokyklų vadovai. Kiekybiniame tyrime išplatintą anketą užpildė 204 mokytojai ir specialistai. Mokyklų vadovai atskleidė su kokiais iššūkiai mokyklos susiduria įgyvendinant skaitmenizuoto švietimo nuostatas, aptarė pasirengimą naudoti skaitmenines technologijas ir mokytojų skatinimo strategijomis. Kiekybinio tyrimo metu paaiškėjo, kad didesnė dalis mokytojų, kuriems suteikta kvalifikacinė kategorija, žymiai dažniau naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis. Taip pat paaiškėjo, kad aukštesnės kvalifikacinės kategorijas mokytojai dažniau naudoja įvairias skaitmenines priemones, tokias kaip elektronines knygas ir telefonus pamokų metu nei žemesnės kvalifikacinės kategorijos. Tyrimų rezultatai patvirtino, jog nuo vadovo, jo vadovavimo stiliaus ir priimamų strategijų priklauso švietimo skaitmenizavimo sėkmingas įgyvendinimas.

      39
  • Item type:ETD,
    Socialinį darbuotoją motyvuojantys veiksniai dirbant su asmenimis su negalia
    [Factors motivating social workers in their work with persons with disabilities]
    magister thesis[2025][S005]
    Normantienė, Simona

    Darbo objektas – socialinio darbuotojo motyvaciją lemiantys veiksniai dirbant su asme- nimis su negalia. Darbo tikslas – identifikuoti ir atskleisti veiksnius, darančius įtaką socialinio darbuotojo motyvacijai dirbant su asmenimis su negalia. Tyrimo metodai: Siekiant atskleisti tyrimo problematiką, taikyta mokslinės literatūros analizė, kiekybinis tyrimo metodas, o duomenų rinkimui – anketinės apklausos metodas. Surinkti duomenys buvo analizuojami pasitelkiant SPSS 17.0 (Statistical Package for the Social Sciences) programą, taikant aprašomosios ir neparametrinės statistinės analizės metodus. Duo- menų vizualizacijai naudota MS Excel 2010 programa. Tiriamieji: Empiriniame tyrime dalyvavo 215 socialinių darbuotojų, dirbančių įvairiose Lietuvos socialinių paslaugų organizacijose. Tyrimo rezultatai. Tyrimas atskleidė, kad vyresnio amžiaus socialiniai darbuoto- jai pasižymi mažesne išorine motyvacija, galimai dėl pasiektų profesinių tikslų, ir labiau orien- tuojasi į vidinį pasitenkinimą bei profesinį augimą. Socialiniai darbuotojai, baigę socialinės pedagogikos ir socialinio darbo studijas, pasižymi sta- tistiškai reikšmingai stipresne bendra motyvacija nei tie, kurie įgiję tik socialinio darbo kvali- fikaciją. Darbuotojai, kurių darbo stažas nesiekia 20 metų, rodo stipresnę išorinę motyva- ciją, daugiau dėmesio skiria tokiems veiksniams kaip darbo užmokestis, darbo sąlygos ir vado- vavimas. Socialiniai darbuotojai, turintys daugiau nei 15 metų profesinės patirties, jaučiasi labiau verti- nami ir pasižymi tvirtesne profesine tapatybe. Be to, nustatyta, kad darbuotojai, kurių bendras darbo stažas siekia nuo 6 iki 15 metų, pasižymi stipresne bendra ir išorine motyvacija, palyginti su tais, kurie dirba ilgiau nei 16 metų. Ši ten- dencija gali būti siejama su siekiu tobulėti profesinėje srityje ir būti pripažintiems. Darbo struktūra. Magistro baigiamąjį darbą sudaro 73 puslapiai, 10 lentelių, 16 paveikslų ir 3 priedai.

      63  41
  • Item type:ETD,
    Mokytojo pasitenkinimo darbu veiksniai
    [Factors affecting teachers‘ job satisfaction]
    magister thesis[2025][S007,S003]
    Neverauskienė, Renata

    -.

      26  2
  • Item type:ETD,
    Priešmokyklinio amžiaus vaikų skaitymo skatinimo galimybės bibliotekose taikant skaitmenines edukacines technologijas
    [Opportunities for promoting reading among preschool children in libraries through the use of digital educational technologies]
    magister thesis[2025][S007]
    Varbliauskienė, Lalezer

    Baigiamojo darbo tema: Priešmokyklinio amžiaus vaikų skaitymo skatinimo galimybės bibliotekose taikant skaitmenines edukacines technologijas. Magistro darbe nagrinėjamą temos aktualumą lemia ankstyvojo skaitymo svarba visapusiškai vaiko raidai, bei būtinybė atliepti šiuolaikinių vaikų patirtis, susijusias su technologijomis. Nors ankstyvas skaitymo ugdymas plačiai tyrinėjamas formaliajame ugdyme ar šeimos aplinkoje, mažai akademinių darbų yra skirta viešųjų bibliotekų, kaip skaitymo skatinimo erdvių, veiklos analizei, ypač vertinant skaitmeninių edukacinių technologijų taikymą. Lietuvoje trūksta empirinių tyrimų, atskleidžiančių, kaip bibliotekininkai taiko šiuolaikines technologijas dirbdami su priešmokyklinio amžiaus vaikais, kokie iššūkiai iškyla ir kokios galimybės atsiveria. Darbo tikslas – ištirti priešmokyklinio amžiaus vaikų skaitymo skatinimo galimybes bibliotekose, taikant skaitmenines edukacines technologijas. Siekiant tikslo, iškelti šie uždaviniai: atskleisti priešmokyklinio amžiaus vaikų skaitymo skatinimo svarbą ir jo reikšmę. ir jo reikšmę; išnagrinėti skaitmeninių edukacinių technologijų taikymo ypatumus ir jų pritaikymo galimybes bibliotekose; ištirti bibliotekininkų skaitmeninių edukacinių technologijų taikymo patirtis priešmokyklinio amžiaus vaikų skaitymo skatinime. Tyrimo objektas – priešmokyklinio amžiaus vaikų skaitymo skatinimas. Tyrimo metodologija grindžiama teorine literatūros ir dokumentų analize, bei kokybiniu empirinio tyrimo metodu. Empirinei daliai pasirinktas pusiau struktūruotas interviu, o duomenys analizuoti taikant turinio analizę. Darbas susideda iš teorinės ir empirinės dalių, kuriose pateikiama skaitymo raidos apžvalga, skaitmeninių priemonių analizė ir tyrimo rezultatai. Gauti rezultatai atskleidžia, kad bibliotekos yra reikšmingos skaitymo ugdymo erdvės, gebančios taikyti skaitmenines edukacines technologijas skaitymo skatinimui kūrybiškai ir kryptingai. Interaktyvios knygos, garsinės pasakos, papildytosios realybės sprendimai skatina vaikų susidomėjimą skaitymu, stiprina kalbinius ir emocinius gebėjimus, o bibliotekininkai tampa aktyviais edukacinio proceso kūrėjais. Tačiau susiduriama ir su iššūkiais – infrastruktūros, skaitmeninių kompetencijų bei žmogiškųjų išteklių trūkumu. Nepaisant to, tyrimas rodo aiškų potencialą bibliotekoms sėkmingai prisidėti prie ankstyvojo skaitymo ugdymo, integruojant skaitmenines edukacines technologijas.

      508  40
  • Item type:ETD,
    Profesinio perdegimo prevencija ir įveika socialiniame darbe
    [Prevention and overcoming of professional burnout in social work]
    master thesis[2024][S005]
    Sirvydė, Alina

    Profesinio perdegimo prevencija ir įveika socialiniame darbe. Tyrimo tikslas: atskleisti socialinių darbuotojų profesinio perdegimo prevencijos ir įveikos būdus. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros šaltinių analizė; lyginimo, apibendrinimo ir sisteminimo metodai; giluminis interviu su nacionalinę padėką gavusiu socialiniu darbuotoju, siekiant geriau suprasti praktinius temos aspektus ir geriau pasirengti focus grupei; focus grupės diskusija. Surinkti duomenys analizuojami content analizės būdu. Tyrimo dalyvių imtis: nacionalines Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos padėkas ar apdovanojimus gavę socialiniai darbuotojai. Darbo struktūra: 1) Perdegimo sindromas socialiniame darbe; 2) Profesinį perdegimą lemiantys veiksniai; 3) Perdegimo sindromo prevencija ir įveika; 4) Profesinio perdegimo prevencijos ir įveikos būdų tarp socialinių darbuotojų tyrimas. Tyrimo rezultatai: Nacionalines padėkas ir apdovanojimus pelniusieji socialiniai darbuotojai, kaip svarbiausias perdegimo prevencijos priemones, pirmiausiai išskiria individualius būdus: sąmoningumą, savistabą, savirefleksiją, gebėjimą atpažinti savo jausmus, būsenas, suvokti ribotumą, rūpinimąsi savimi. Šie darbuotojai akcentuoja asmeninę atsakomybę siekiant neperdegti. Tačiau jie taip pat išskyrė organizacines priemones: palaikančios, bendradarbiaujančios organizacinės aplinkos kūrimą, atvirą komunikaciją; bendradarbiavimą sprendžiant darbines problemas: atvejų aptarimą, aiškumą apie atsakomybių ribas; palaikantį, įgalinantį vadovavimą. Taip pat išskirtos keli būdai jau atsiradusiems perdegimo požymiams įveikti: nukreipti į pokyčius darbo vietoje ir atsitraukimas nuo darbo. Į pokyčius darbo vietoje nukreipti būdai apima darbo krūvio mažinimą ir darbo organizavimo tobulinimą. Atsitraukimo strategijos apima atostogas, laisvadienius jėgų atstatymui arba kardinalų pokytį – išėjimą iš darbo. Vadovaujančios pareigos yra papildomas rizikos veiksnys, didinantis tikimybę perdegti, o vadovų perdegimas ne tik žalingas jiems patiems, bet ir gali turėti neigiamos įtakos bendram organizacijos mikroklimatui, pavaldiniams ir įstaigos rezultatams.

      111  22