Mokslinės minties šventė 2025 : studentų mokslinių straipsnių rinkinys

Globally, youth unemployment has become a critical issue, affecting not only individuals but also the broader economy, labour market and society. In Europe, structural differences in economies, educational systems and labour market policies have contributed to disparities in youth unemployment among countries. While Spain has struggled with persistently high youth unemployment rates, Germany has maintained relatively low rates. This article examines youth unemployment trends in Spain and Germany, focusing on active labour market policies (ALMPs) implemented to address the issue. The analysis shows key differences in ALMP expenditure, with Germany prioritising public employment services and vocational training, whereas Spain places more emphasis on employment incentives and start-up support. The findings suggest that Germany’s tailored and integrated approach, with a focus on public employment services and skills training, shows more effective outcomes than Spain’s generalised approach. While it can be seen that ALMPs play a role in shaping youth employment outcomes in these countries, it is essential to consider broader structural factors, economic conditions, educational systems, and the effectiveness of training programmes to better understand and mitigate the issue of youth unemployment.

Teisminis procesas jau daugelį metų Lietuvoje yra populiariausia ginčų tarp skirtingas pozicijas ir suinteresuotumą turinčių ginčo šalių sprendimo forma1. Tai nėra atsitiktinumas. Šalys tarpusavio ginčui spręsti būtent teismą dažnai renkasi todėl, kad jis yra vienintelė teisingumą vykdanti institucija Lietuvoje. Teisingumo vykdymas, kaip kompleksinė teismo funkcija, šalims formuoja lūkestį, kad teismas ne tik atkurs taiką tarp jų, bet ir, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyręs ir įvertinęs konkretaus ginčo faktus, nustatys tiesą – kas iš tikro nutiko ginčo situacijoje. Taikos tarp ginčo šalių atkūrimas iš esmės įvykdomas privalomu ir galutiniu, res judicata galią šalims turinčiu procesiniu sprendimu. Šis sprendimas šalims gali patikti arba nepatikti, tačiau tai nepaneigia jo privalomumo. Jei kuri nors šalis nevykdo tokio procesinio sprendimo, kita šalis turi įtikinamą svertą – pasinaudoti valstybės prievarta (su antstolių pagalba užtikrinti taikos vykdymą). Tiesos nustatymas šalių ginče yra kur kas kompleksiškesnė ir sudėtingesnė kategorija. Tiesos samprata sudėtinga, o ir jos rūšių yra ne viena. Teisės doktrinoje egzistuoja trys tiesos rūšys: materialioji, formalioji ir objektyvioji. Siekiant išsiaiškinti, kokia visgi tiesa yra nustatoma teisminiame procese, svarbu atsižvelgti į teismo atliekamą įrodymų vertinimą ir vidinį teisėjo įsitikinimą. Šie veiksniai ir yra lemiami nustatant teisingumą byloje. Juk teismas, kuris privalo būti nešališkas ir aktyvus, turi būti įsitikinęs tuo, kad aplinkybės, kuriomis šalys remiasi, iš tikrųjų egzistavo arba neegzistavo. Galiausiai svarbu paminėti, jog nustatydamas tiesą teisėjas privalo vadovautis objektyviuoju, o ne subjektyviuoju požiūriu, t. y. ne nuomone ar jausmais. Atkreiptinas dėmesys, jog šiais laikais subjektyvusis požiūris gali būti sumažintas pasitelkiant informacines technologijas, bet kyla klausimas, ar tikrai tai užtikriną vieną svarbiausių teismo funkcijų – tiesos nustatymą. Šiame straipsnyje analizuojamas klausimas, kuri tiesos forma užtikrina teisingumą administraciniame ginče tarp privataus subjekto ir viešojo administravimo subjekto. Be to, straipsnyje nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri padeda geriau suprasti skirtumą tarp nurodytų tiesos rūšių. Pasitelkiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką analizuojama tiesos nustatymo ir tiesos rūšių raida.

Šiame darbe analizuojama ikimokyklinio ugdymo politikos prioritetų kaita X–XVIII Lietuvos Respublikos vyriausybių programose, įvertinant politinių pokyčių poveikį ir identifikuojant veiksnius, kurie gali prisidėti prie ilgalaikių švietimo politikos sprendimų. Tyrimo tikslas – įvertinti, ar politinės pertvarkos ir valdžių kaita turėjo įtakos ikimokyklinio ugdymo politikos įgyvendinimui ir kokios strateginės kryptys užtikrina ilgalaikį šios politikos stabilumą.

Straipsnyje analizuojamas žaidybinimo metodų taikymas hakatonuose siekiant padidinti dalyvių motyvaciją, įsitraukimą ir kūrybiškumą. Tyrimas atliktas taikant kokybinius metodus – vykdyti interviu su 15 hakatonų dalyvių ir 5 organizatoriais. Surinkti duomenys atskleidė, kad tokie žaidybinimo elementai kaip taškų sistemos, lygiai ir apdovanojimai daro teigiamą poveikį dalyvių elgsenai. Paaiškėjo, kad taškų kaupimas ir apdovanojimų gavimas skatina siekti geresnių rezultatų, o struktūruotas progresas didina įsitraukimo jausmą ir stiprina motyvaciją. Žaidybinimo priemonės taip pat padeda kurti kūrybiškesnę atmosferą, kurioje dalyviai noriai eksperimentuoja ir generuoja inovatyvius sprendimus. Tyrimas suteikia naujų įžvalgų apie tai, kaip žaidybinimo metodai gali būti veiksmingai taikomi hakatonuose, siekiant paskatinti aktyvesnį dalyvavimą ir inovacijų kūrimą. Tyrimo rezultatai gali būti naudingi renginių organizatoriams, ieškantiems būdų, kaip didinti dalyvių įsitraukimą taikant interaktyvius mechanizmus.

Remiantis mokslinės literatūros analize, nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais, reglamentuojančiais teisinę prekybos žmonėmis atsakomybę, šiame straipsnyje nurodomi pagrindiniai prekybos žmonėmis nusikalstamos veikos ypatumai ir reikšmingiausi aspektai. Taip pat atskleidžiamas problemos mastas, paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje, nurodoma, su kokiais sunkumais susiduria tyrėjai, dėl kokių priežasčių šias nusikalstamas veikas sunku atskleisti, kokie yra pirminiai ir antriniai prekybos žmonėmis nusikaltimų tyrimo veiksmai. Atlikus literatūros analizę galima apibendrinti, kad prekyba žmonėmis yra aktuali tema šiuolaikiniame pasaulyje, jos ištakos siekia pasaulį prieš Kristaus gimimą. Nusikalstama veika sėkmingai prisitaiko prie socialinių, ekonominių, technologinių visuomenės pokyčių, įgauna naujų formų. Dauguma ikiteisminių prekybos žmonėmis tyrimų pradedami gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką, o pirminę informaciją apie prekybos žmonėmis nusikaltimą dažniausiai pateikia patys nukentėjusieji, tai yra specifinis prekybos žmonėmis tyrimo požymis. Tai vienas plačiausiai paplitusių tarptautinių nusikaltimų, kuriuos dažniausiai padaro organizuotos nusikalstamos grupės. Atlikus išsamią baudžiamųjų bylų analizę nustatyta, jog šio nusikaltimo aukomis dažniausiai tampa pažeidžiami asmenys. Tyrimo problemos: sunku bendrauti su aukomis, sudėtingos ir specifinės apklausos, tiriančių nusikaltimus pareigūnų bazinių žinių trūkumas, sudėtinga įrodyti, transnacionaliniai nusikaltimai.

Straipsnio tikslas – atskleisti pedagogų patirtis, susijusias su įtraukiojo ugdymo organizavimu mokykloje. Empiriniams duomenims rinkti naudotas pusiau struktūruotas interviu su pedagogais. Tyrimas atliktas nedidelėje mokykloje, kurioje mokosi 183 mokiniai (iš jų 37 – ikimokyklinukai), dirba 31 pedagogas. Tyrime dalyvavo 8 mokytojai, sukaupę patirties ugdant specialiųjų ugdymosi poreikių mokinius ir tyrimo metu dirbę klasėse, kuriose yra daugiau nei 3 mokiniai, turintys vidutinių ir didelių specialiųjų ugdymo(si) poreikių. Tyrimu atskleista, kad mokytojams svarbu siekti integruoti įtraukiojo ugdymo principus praktikoje, tobulinant profesines kompetencijas per mokymus ir projektinę veiklą, kurti įtraukią aplinką, bendradarbiauti su kolegomis, specialistais ir tėvais (globėjais). Taip pat, siekiant užtikrinti įtraukiojo ugdymo principų įgyvendinimą, svarbu naudoti įvairius metodus (patirtinį, universalaus dizaino, projektinį ir kt.), organizuoti pamokas netradicinėje aplinkoje, individualizuoti ir diferencijuoti mokymą.

The aim of this article was to analyse European Union (EU) social policies addressing youth not in education, employment or training (NEET). In particular, it examined the European Pillar of Social Rights as a framework policy guiding the implementation of the Youth Guarantee (YG), with an emphasis on its role in supporting NEET youth. The analysis included the national implementation of the YG in Slovenia and Lithuania, exploring its interaction with each country’s national policies and related strategies. This article is based on a theoretical approach. It analysed secondary sources, including official documents, strategies, policy guidelines, laws, regulations, statistical data and scientific articles. This method was particularly appropriate as it enabled the exploration of social policies targeting NEET youth within the EU, alongside their impact on national active labour market policies and strategies in Slovenia and Lithuania. Key findings indicated that different approaches to the incorporation of the YG could explain the stabilised rate of NEET youth in Slovenia and the increased rate in Lithuania. For instance, in Slovenia’s case, a contributing factor to the stabilisation of the NEET youth rate could be the collaboration among different sectors and the more comprehensive integration of the YG into other national social policies. After 2020, Slovenia employed a more comprehensive strategy to support NEET individuals, potentially stabilising the rate. Meanwhile, Lithuania’s narrower focus on cross-sectoral collaboration might have contributed to its increase in the NEET youth rate.

Tyrimo tikslas – ištirti vyresnio amžiaus asmenų darbe patiriamas diskriminavimo apraiškas komunikuojant su vadovais ir bendradarbiais. Darbuotojų bendravimo iššūkiai darbinėje aplinkoje turi tiesioginę įtaką darbo kokybei, organizacijos efektyvumui ir darbuotojų pasitenkinimui. Vyresnio amžiaus asmenys darbinėje aplinkoje – ne naujiena. Todėl dabar reikalingi tyrimai, kurie atskleistų, kokių komunikacijos iššūkių patiria vyresni asmenys ir kas padėtų šias problemas spręsti. Šiam tikslui įgyvendinti buvo pasitelkta literatūros analizė ir struktūruotas kokybinis interviu. Apklausta dvylika vyresnio amžiaus vis dar dirbančių asmenų iš skirtingų darboviečių ir gyvenamųjų vietų. Straipsnyje pateikiami 2025 m. sausio mėnesį atlikto tyrimo rezultatai. Jie parodė, kad vyresni darbuotojai darbinėje aplinkoje dažniausiai nesusiduria su reikšmingais diskriminacijos ar socialinių barjerų iššūkiais, tačiau tam tikros problemos, pavyzdžiui, techniniai trikdžiai, nesusipratimai dėl žargono ar juokelių, egzistuoja. Rezultatai pabrėžia darbo kultūros svarbą ir įtraukios, lygiateisės darbo aplinkos kūrimo būtinybę, kad būtų užtikrinta vyresnio amžiaus darbuotojų motyvacija ir produktyvumas. Išryškėjo, kad vadovų pastangos palaikyti ryšį su vyresnio amžiaus darbuotojais labai vertinamos. Apibendrinant diskriminacijos apraiškos dažnai turi įtakos informantų galimybėms darbą atlikti gerai.

Child sexual abuse (CSA) remains a major concern across Europe, with lasting psychological and social consequences for victims. Comprehensive sexuality education (CSE) has been identified as a key preventive strategy, equipping children with the knowledge and skills to recognise and report abuse. This study provides a comparative analysis of the sexuality education curricula in Spain and Latvia, assessing their effectiveness in preventing CSA. While Spain has made strides toward integrating CSE into its curriculum, gaps remain in early childhood education and teacher training. Latvia, on the other hand, continues to rely on a primarily biological approach to sexuality education, with limited compulsory content about the prevention of CSA. The study highlights the need for a more structured, compulsory and holistic approach to CSE in both countries. It emphasises the importance of early intervention, teacher preparedness and the inclusion of key concepts such as consent, personal boundaries and online safety to enhance CSA prevention efforts.

Mediation as an alternative dispute resolution method has gained considerable popularity worldwide. From the spectrum of legal ways to solve disputes, mediation distinguishes itself as a rational and flexible approach that gains even more traction as a substitute for traditional, court-centred disputes. Currently, the full implementation of mediation in Ukraine is an important topic. For example, it could relieve overloading in the judicial system. Furthermore, implementing mediation will assist in Ukraine’s path to European integration. This article focuses on investigating the extent to which the current Ukrainian mediation legislation aligns with the concepts contained within EU standards and which development does mediation gain due to existing in current challenges. It includes a comparative analysis of Ukrainian mediation legislation with relevant EU legal regulations and examines best practices in EU Member States. Additionally, it identifies gaps and inconsistencies between the Ukrainian and EU frameworks while presenting insights into the current state of Ukrainian mediation law from the perspective of EU standards.