Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Department: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20071
Now showing1 - 10 of 180
  • Item type:ETD,
    Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo iššūkiai bendrojo ugdymo mokyklose: Šalčininkų rajono atvejis
    [Challenges in Implementing Inclusive Education in General Education Schools: The Case of Šalčininkai District]
    magister thesis[2026][S003]
    Tyškevič, Ivona

    Magistro baigiamajame darbe nagrinėjami įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo iššūkiai bendrojo ugdymo mokyklose, analizuojant Šalčininkų rajono atvejį. Darbo aktualumą lemia nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigalioję Švietimo įstatymo pakeitimai, kuriais bendrojo ugdymo mokyklos įpareigojamos sudaryti sąlygas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams mokytis kartu su bendraamžiais. Problema siejama su tuo, kad teisinis įtraukiojo ugdymo reglamentavimas ne visada užtikrina sklandų jo įgyvendinimą praktikoje. Tyrimo objektas. Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas Šalčininkų rajono savivaldybei pavaldžiose bendrojo ugdymo mokyklose. Tyrimo klausimas. Su kokiais iššūkiais susiduria Šalčininkų rajono savivaldybei pavaldžios bendrojo ugdymo mokyklos, įgyvendindamos įtraukųjį ugdymą po 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusių Švietimo įstatymo pakeitimų? Tyrimo tikslas - išanalizuoti įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo iššūkius Šalčininkų rajono savivaldybei pavaldžiose bendrojo ugdymo mokyklose, atsižvelgiant į Švietimo įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Tyrimo uždaviniai. 1. Išanalizuoti įtraukiojo ugdymo sampratą, raidą ir pagrindinius principus mokslinėje literatūroje. 2. Atskleisti įtraukųjį ugdymą reglamentuojančių teisės aktų kaitą Lietuvoje. 3. Išnagrinėti įtraukiojo ugdymo organizavimo aspektus bendrojo ugdymo mokyklose. 4. Identifikuoti pagrindinius įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo iššūkius, su kuriais susiduria Šalčininkų rajono savivaldybei pavaldžių bendrojo ugdymo mokyklų vadovai, mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai. Tyrimo rezultatai parodė, kad įtraukusis ugdymas mokyklose suprantamas nevienodai, o po teisinių pokyčių pagrindinės praktinės problemos išliko aktualios. Dažniausiai įvardyti iššūkiai yra švietimo pagalbos specialistų ir mokinio padėjėjų trūkumas, mokytojų praktinių kompetencijų stoka, didėjantis darbo krūvis, laiko, metodinių priemonių ir finansavimo trūkumas, fizinės aplinkos pritaikymo ribotumai bei bendradarbiavimo su tėvais sunkumai. Išvadose pabrėžiama, kad sėkmingam įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui būtinos ne tik teisinės prielaidos, bet ir realūs žmogiškieji, finansiniai, organizaciniai ištekliai, savalaikė pagalba bei nuoseklus mokyklos bendruomenės bendradarbiavimas. Magistro baigiamąjį darbą sudaro įvadas, teorinė dalis, empirinio tyrimo metodologija, tyrimo rezultatų analizė, diskusija, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas ir priedai.

      2  12
  • Item type:ETD,
    Pradinio ugdymo sistemos poveikis mokinių mokymosi motyvacijai: pedagogų vertinimas
    [The Impact of the Primary Education System on Students' Motivation to Learn: Teachers' Perspective]
    magister thesis[2026][S003]
    Skripkienė, Sandra

    Šiame magistro darbe nagrinėjamas Lietuvos ir Suomijos pradinio ugdymo sistemų organizavimas bei jo poveikis mokinių mokymosi motyvacijai. Tyrimo aktualumą lemia tai, kad pereinant iš pradinio į pagrindinį ugdymą dažnai pastebimi mokinių motyvacijos ir akademinių pasiekimų pokyčiai, kurie gali būti susiję su ugdymo struktūros ir sąlygų kaita. Tyrimo tikslas – išanalizuoti Lietuvos pradinio ugdymo sistemos trukmės poveikį vaikų mokymosi motyvacijai, atskleidžiant pedagogų patirtį. Siekiant šio tikslo, iškelti uždaviniai: išanalizuoti Lietuvos ir Suomijos pradinio ugdymo struktūrinius modelius, nustatyti mokinių motyvaciją lemiančius veiksnius bei įvertinti pedagogų patirtį, susijusią su ugdymo trukmės poveikiu mokinių motyvacijai. Tyrime taikyti metodai apėmė mokslinės literatūros ir dokumentų analizę bei lyginamąją Lietuvos ir Suomijos švietimo sistemų analizę. Analizuoti tokie aspektai kaip ugdymo turinys, finansavimas, mokymosi metodai, mokytojų kvalifikacija, vertinimo sistema bei tarptautinių tyrimų rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Suomijos pradinio ugdymo sistema pasižymi didesniu lankstumu, stipresniu mokinių poreikių atliepimu ir aukštesniais mokinių pasiekimais tarptautiniuose tyrimuose. Suomijoje ugdymas labiau orientuotas į mokinių gebėjimų ugdymą ir raštingumą, o mokytojų profesija yra prestižinė ir reikalaujanti aukštos kvalifikacijos. Tuo tarpu Lietuvoje pastebimi žemesni mokinių pasiekimai tarptautiniuose tyrimuose bei mažesnis finansavimas vienam mokiniui, kas gali turėti įtakos ugdymo kokybei. Atlikta analizė parodė, kad mokinių motyvacijai reikšmingą įtaką daro ugdymo organizavimo struktūra, mokymosi aplinka ir pedagogų taikomi metodai. Pereinamuoju laikotarpiu tarp ugdymo pakopų svarbu užtikrinti nuoseklumą ir palankias mokymosi sąlygas, siekiant išlaikyti mokinių motyvaciją. Darbo išvadose teigiama, kad siekiant gerinti mokinių mokymosi motyvaciją Lietuvoje, būtina stiprinti ugdymo sistemos lankstumą, gerinti mokytojų rengimą ir darbo sąlygas bei atsižvelgti į Suomijos gerąją patirtį organizuojant pradinį ugdymą.

      5  16
  • Item type:ETD,
    Nacionalinių strategijų įgyvendinimo veiksmingumas, pritraukiant mokinius į profesines mokyklas
    [The Effectiveness of Implementing National Strategies in Attracting Students to Vocational Schools]
    magister thesis[2026][S003]
    Lemkienė, Gitana

    Profesinio mokymo patrauklumas pastaraisiais metais tampa prioritetine Lietuvos švietimo politikos kryptimi, lemiančia jaunimo profesinius pasirinkimus bei atitiktį darbo rinkos poreikiams. Nors strateginiuose dokumentuose įtvirtintas siekis didinti PM prestižą, visuomenėje vyraujantys stereotipai vis dar riboja jo, kaip lygiavertės alternatyvos akademiniam ugdymui, suvokimą. Dėl to iškelta pagrindinė tyrimo problema - kokią įtaką profesinio mokymo patrauklumui bei mokinių pasirinkimams turi nacionalinių ir institucinių strategijų įgyvendinimas? Tyrimo objektas - nacionalinės ir institucinės strategijos, skirtos mokinių pritraukimui į profesines mokyklas. Šio tyrimo tikslas - įvertinti nacionalinių ir institucinių strategijų veiksmingumą, pritraukiant mokinius į profesines mokyklas. Siekiant iškelto tikslo sprendžiami tokie darbo uždaviniai: Įvertinti nacionalines ir institucines (PM) strategijas, susijusias su mokinių pritraukimo tikslais, priemonėmis ir įgyvendinimu; Išanalizuoti PM patrauklumą lemiančius veiksnius nacionaliniu ir tarptautiniu kontekstu; Ištirti Lietuvos profesinių mokyklų socialinių dalininkų požiūrį į taikomų strategijų veiksmingumą; Išskirti veiksmingas profesinių mokyklų strateginio planavimo ir įgyvendinimo praktikas mokinių pritraukimo kontekste. Tyrimo metodai - mokslinės literatūros analizė ir kokybinis tyrimas, derinant dokumentų analizės ir pusiau struktūruoto interviu metodus. Empirinis tyrimas, derinant kiekybinius ir kokybinius metodus, atskleidė, kad profesinio mokymo patrauklumas Lietuvoje išlieka netolygus. Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenų analizė parodė, kad, nors stojančiųjų srautai išlieka santykinai stabilūs, tačiau fiksuojamas itin aukštas (apie 38 proc.) mokinių pasitraukimo lygis. Tai rodo ribotą gebėjimą užtikrinti mokymosi tęstinumą ir mokinių išlikimą programose. Ekspertų interviu rezultatai patvirtino, kad nacionalinių strategijų įgyvendinimas instituciniu lygmeniu išlieka fragmentiškas. Nors strateginiuose dokumentuose numatyti tikslai yra aiškūs, jų praktinį poveikį riboja nepakankamai konkrečios įgyvendinimo priemonės, projektinis finansavimas, lėtas programų atnaujinimas, regioniniai netolygumai bei ribotas darbdavių įsitraukimas. Tyrimas taip pat atskleidė, kad didžiausią poveikį mokinių pritraukimui daro kompleksinės strategijos, apimančios nuoseklią komunikaciją, ankstyvą profesinį orientavimą, galimybę praktiškai išbandyti profesijas, modernią infrastruktūrą, pameistrystės plėtrą ir ilgalaikes partnerystes su darbdaviais. Magistro baigiamojo darbo pabaigoje pateikiamos išvados bei rekomendacijos.

      4  11
  • Item type:ETD,
    Prevencinių programų poveikis mokinių saugumui Šalčininkų rajono gimnazijose: pedagogų patirtis
    [The Impact of Preventive Programs on Student Safety in Gymnasiums of the Šalčininkai District: Teacher's Experience]
    magister thesis[2026][S003]
    Andrukonienė, Jolanta

    Didėjantis mokinių nesaugumas, patyčių paplitimas bei nepakankamai teigiami statistiniai rodikliai Lietuvoje rodo, kad saugios ugdymo aplinkos užtikrinimas išlieka aktuali problema. Mokinių nesaugumą lemia įvairūs veiksniai, susiję su mokyklos mikroklimatu, socialiniais santykiais ir netinkamo elgesio apraiškomis. Siekiant stiprinti mokinių saugumą, mokyklose įgyvendinamos prevencinės programos, kurių poveikis priklauso ne tik nuo jų taikymo fakto, bet ir nuo įgyvendinimo kokybės, pedagogų įsitraukimo bei organizacinio palaikymo. Šiame darbe analizuojamas prevencinių programų poveikis mokinių saugumui. Darbo problema formuluojama klausimu: kaip prevencinių programų įgyvendinimo kokybė yra susijusi su mokinių emociniu, fiziniu ir socialiniu saugumu Šalčininkų rajono gimnazijose? Tyrimo tikslas – įvertinti prevencinių programų poveikį mokinių saugumui. Tyrimo uždaviniai: atskleisti mokinių saugumo sampratą, išanalizuoti prevencinių programų teorinius ir praktinius aspektus, įvertinti jų įgyvendinimą Šalčininkų rajone bei empiriškai ištirti jų poveikį. Tyrimo metu taikyta mokslinės literatūros ir dokumentų analizė bei kiekybinis tyrimas – anoniminė pedagogų apklausa. Tyrime dalyvavo 206 respondentai. Duomenys analizuoti taikant statistinius metodus. Tyrimo rezultatai parodė, kad prevencinių programų įgyvendinimo kokybė yra statistiškai reikšmingai susijusi su mokinių saugumu. Nustatyta, kad pedagogų įsitraukimas ir organizacinis palaikymas yra susiję su programų įgyvendinimo kokybe, o suvokiamas programų poveikis veikia kaip dalinis tarpinis veiksnys. Taip pat nustatyta, kad ilgesnė programų įgyvendinimo trukmė yra susijusi su aukštesniu mokinių saugumo vertinimu. Tyrimo rezultatai patvirtino hipotezes apie prevencinių programų įgyvendinimo kokybės ir pedagogų įsitraukimo reikšmę mokinių saugumui.

      4  16
  • Item type:ETD,
    Ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovo lyderystė bendradarbiaujant su ugdytinių tėvais
    [Leadership of the Head of a Preschool Educational Institution in Cooperation with Parents of Pupils]
    magister thesis[2026][S003]
    Žusinienė, Sigita

    Sigitos Žusinienės magistro baigiamajame darbe „Ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovo lyderystė bendradarbiaujant su ugdytinių tėvais“ analizuojami švietimo įstaigos vadovo lyderystės ypatumai bendradarbiaujant su ugdytinių tėvais. Temos aktualumas siejamas su ikimokyklinio ugdymo svarba vaiko raidos periodu, kuris padeda pagrindus sėkmingam mokymuisi visą gyvenimą. Svarbu užtikrinti kokybišką ir šiuolaikišką ugdymą ankstyvame etape. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendradarbiavimas su tėvais tampa vienu iš prioritetų siekiant vaiko gerovės. Tyrimo aktualumą atspindi šis probleminis klausimas: kaip švietimo įstaigų vadovų lyderystės būdai ir bendradarbiavimo su tėvais formos daro įtaką tėvų telkimui? Tyrimo tikslas – ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovo, kaip lyderio, bendradarbiavimo su ugdytinių tėvais ypatumus. Darbe išanalizuota lyderystės svarba švietime, raiška vadovo veikloje, bendradarbiavimo su tėvais reikšmė, bendradarbiavimo formos ir inovatyvūs būdai. Tyrimas atliktas taikant mokslinės literatūros analizę ir pusiau struktūruotą interviu. Empiriniam tyrimui vykdyti buvo pasirinkta 14 Vilniaus miesto Justiniškių ir Pašilaičių seniūnijose veikiančių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, priklausančių metodiniam būreliui „Sutartinis“. Kokybiniame tyrime dalyvavo kriterijus atitikę 11 informantų, kurie dirba Vilniaus miesto Justiniškių ir Pašilaičių seniūnijose veikiančiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Jų darbo stažas – nuo 5 iki 43 metų. Interviu nustatyta, kad vadovai lyderystę supranta kaip partnerystę, pasitikėjimo kūrimą, atvirą komunikaciją, bendruomenės telkimą, vertybėmis grįstą bendradarbiavimą. Lyderystė grindžiama atviru, lanksčiu ir nuosekliu komunikavimu su tėvais. Ištirtos vadovų patirtys, iššūkiai bei tobulinimo galimybės. Darbą sudaro įvadas, teorinė dalis, tyrimo metodologija, tyrimo rezultatų analizė, diskusija, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas ir priedai.

      13  16
  • Item type:ETD,
    Vadovo emocinio intelekto reikšmė bendradarbiaujant su skirtingų kartų atstovais
    [The Significance of a Manager‘s Emotional Intelligence in Collaboration with Representatives of Different Generations]
    magister thesis[2026][S003]
    Buckienė, Melita

    Šiuolaikinėje Lietuvos švietimo sistemoje vis daugiau dėmesio skiriama darbuotojų bendradarbiavimui, organizacijos mikroklimatui bei efektyviai lyderystei. Švietimo įstaigose kartu dirba skirtingų kartų atstovai: Kūdikių bumo kartos, X kartos, Y kartos ir Z kartos. Šios kartos pasižymi skirtingomis vertybėmis, profesiniais lūkesčiais, požiūriu į darbą bei komunikacijos stiliais. Šia skirtumai galimai lemia bendradarbiavimo produktyvumą, sunkumus sprendžiant konfliktus bei komunikuojant tarpusavyje. Akcentuojama, kad vadovo emocinis intelektas tampa aktualus, nes padeda suprasti darbuotojų emocijas, jas valdyti, daryti teigiamą įtaką skirtingų kartų darbuotojų bendrystei, kurti palankų įstaigos mikroklimatą. Probleminiai klausimai. Kaip vadovo emocinis intelektas veikia skirtingų kartų darbuotojų bendradarbiavimą švietimo įstaigose? Kokie vadovo emocinio intelekto komponentai labiausiai prisideda prie efektyvaus skirtingų kartų darbuotojų bendradarbiavimo? Kaip skirtingų kartų darbuotojai vertina vadovo emocinio intelekto įtaką bendradarbiavimui? Objektas. Vadovo emocinio intelekto reikšmė bendraujant su skirtingų kartų atstovais Lietuvos švietimo įstaigose. Tikslas. Ištirti vadovo emocinio intelekto poveikį skirtingų kartų darbuotojų bendradarbiavimui Lietuvos švietimo įstaigose. Uždaviniai: 5. apibrėžti skirtingų kartų sampratą, jų klasifikaciją ir darbo ypatumus organizacijoje; 6. apibūdinti emocinio intelekto sampratą, struktūrą ir reikšmę vadovavimo praktikoje; 7. išanalizuoti vadovo emocinio intelekto ir darbuotojų bendradarbiavimo sąsajas skirtingų kartų kontekste; 8. empiriškai nustatyti, vadovo emocinio intelekto komponentų (savivalda, savimonė, socialinis sąmoningumas, santykių valdymas) raišką skirtingų kartų darbuotojų bendradarbiavimui Lietuvos švietimo įstaigose. Hipotezės: 3. vadovo emocinis intelektas yra teigiamai ir statistiškai reikšmingai susijęs su darbuotojų bendradarbiavimu visose kartose; 4. vadovo emocinio intelekto komponentų (savivalda, savimonė, socialinis sąmoningumas, santykių valdymas) reikšmingumas darbuotojų bendradarbiavimui skiriasi tarp skirtingų kartų. Teorinėje dalyje analizuojama kartų samprata, jų klasifikacija bei darbo ypatumai organizacijoje. Aptariama emocinio intelekto samprata, pagrindiniai emocinio intelekto modeliai ir vadovo emocinio intelekto reikšmė šiuolaikinėje vadovo praktikoje. Darbe nagrinėjama Lietuvos švietimo įstaigų darbuotojų ir vadovų kartų įvairovė bei emocinio intelekto svarba kuriant palankų organizacijos mikroklimatą. Empirinėje dalyje pateikiama tyrimo metodologija, atliktas kiekybinis tyrimas – analizuojama vadovo emocinio intelekto raiška bendradarbiaujant su skirtingų kartų atstovais švietimo įstaigose. Tyrimu siekiama nustatyti: kurie vadovo emocinio intelekto komponentai labiausiai prisideda prie efektyvaus bendradarbiavimo; kaip skirtingų kartų darbuotojai vertina vadovo emocinį intelektą bei kokią reikšmę jis turi organizacijos mikroklimatui ir tarpusavio santykiams. Magistro baigiamąjį darbą sudaro įvadas, torinė, metodologinė ir analitinė dalys, tyrimo rezultatų analizė, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas (lietuvių ir anglų kalba) bei priedas (klausimynas).

      7  15
  • Item type:ETD,
    Įtraukiojo ugdymo politika savivaldybėje: Plungės rajono savivaldybės atvejis
    [Inclusive Education Policy in a Municipality: The Case of Plungė District Municipality]
    magister thesis[2026][S003]
    Zepčiukienė, Eglė

    Magistro baigiamajame darbe analizuojami įtraukiojo ugdymo politikos organizavimo vadybiniai aspektai Plungės rajono savivaldybėje. Darbo aktualumą pagrindžia nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Įsigalioję Švietimo įstatymo pakeitimai, keliantys naujus vadybinius iššūkius savivaldos institucijoms užtikrindamos paslaugų prieinamumą kiekvienam vaikui. Pirmoje dalyje pateikiama teorinė viešojo valdymo ir įtraukties sąveikos analizė. Antroje dalyje aptariama tyrimo metodologija bei kokybinio tyrimo parametrai. Trečioje dalyje – remiantis dokumentų analize ir interviu rezultatais, identifikuojamas “atotrūkis” tarp strateginių savivaldybės planų ir realaus pagalbos prieinamumo. Darbo pabaigoje suformuotas vadybinis modelis, siūlantis taikyti sprendimus, kurie optimizuotų informacijos perdavimą ir bendruomenės išteklių įgalinimą. Taip sudarant sistemingą paslaugų valdymą orientuotą šeimą.

      3  11
  • Item type:ETD,
    Viešojo sektoriaus įstaigų veiklos stebėsena: „X“ ligoninės atvejo analizė
    [Performance monitoring in public sector institutions: a case study of "X" hospital]
    magister thesis[2026][S003]
    Dalinskienė, Ieva

    Darbo tema – viešojo sektoriaus įstaigų veiklos stebėsena: „X“ ligoninės atvejo analizė. Temos aktualumą lemia vis didėjantis dėmesys viešojo sektoriaus organizacijų veiklos efektyvumo, skaidrumo bei atskaitomybės didinimui. Taip pat siekiamybė ne tik nustatyti veiklos rodiklius ir juos stebėti, bet ir pritaikyti stebėsenos duomenis sprendimų priėmimo procese. Visgi, nors veiklos stebėsena plačiai taikoma, vis dar nėra aišku, kaip ji realiai įgyvendinama organizacijose ir kaip panaudojami jos metu gauti duomenys. Dėl šios priežasties kyla probleminis klausimas – kaip veiklos stebėsena įgyvendinama viešojo sektoriaus organizacijose ir kaip panaudojami stebėsenos metu gauti duomenys. Siekiant atsakyti į šį klausimą, iškeltas tikslas – ištirti veiklos stebėsenos įgyvendinimą ir jos taikymo ypatumus viešojo sektoriaus įstaigoje, analizuojant „X“ ligoninės atvejį. Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai: išanalizuoti teorinius veiklos stebėsenos aspektus; ištirti veiklos stebėsenos teisinį reglamentavimą ir jos įgyvendinimo ypatumus asmens sveikatos priežiūros įstaigose; nustatyti, kaip veiklos stebėsena organizuojama „X“ ligoninėje; įvertinti veiklos stebėsenos taikymą ir darbuotojų požiūrį į ją bei pagrindines įgyvendinimo problemas. Tyrimui atlikti taikyta mišrių metodų prieiga: dokumentų analizė ir anketinė apklausa. Duomenys analizuoti taikant turinio analizę ir aprašomąją statistiką, naudojant „Microsoft Excel“ programą. Atlikus tyrimą nustatyta, kad „X“ ligoninėje egzistuoja struktūruota veiklos stebėsenos sistema, apimanti įvairius rodiklius ir duomenų rinkimo procesus, vis dėlto, didesnis dėmesys skiriamas duomenų rinkimui ir ataskaitų rengimui, o duomenų analizė ir jų panaudojimas veiklos tobulinimo procesams yra mažiau išplėtoti. Taip pat nustatyta, kad darbuotojai veiklos stebėseną vertina gana teigiamai, tačiau jų požiūrį lemia užimamos pareigos, o pagrindinės veiklos stebėsenos įgyvendinimo problemos siejamos su grįžtamojo ryšio trūkumu, ribotu duomenų panaudojimu bei pertekline administracine našta. Darbą sudaro keturi skyriai: pirmame aptariami teoriniai veiklos stebėsenos aspektai, antrame teisinis veiklos stebėsenos reglamentavimas bei įgyvendinimo ypatumai asmens sveikatos priežiūros įstaigose, trečiame pagrindžiama tyrimo metodologija, ketvirtame aptariami empirinio tyrimo rezultatai. Baigiamojo darbo pabaigoje pateikiamos išvados bei rekomendacijos.

      5  14
  • Item type:ETD,
    Tvaraus vystymosi principų įgyvendinimas Vilniaus rajono savivaldybės ir Olštyno apskrities administracijų veikloje: lyginamoji atvejo analizė
    [Implementation of sustainable development principles in the activities of Vilnius district municipality and Olsztyn county administrations: a comparative case study]
    magister thesis[2026][S003]
    Bartoševič-Charlamova, Magdalena

    Magistro baigiamajame darbe išanalizuota kaip tvaraus vystymosi principai integruojami regioninių savivaldos institucijų veikloje. Analizei pasitelkiami du atvejai: Vilniaus rajono savivaldybė (Lietuva) ir Olštyno apskritis (Lenkija). Tyrimu siekiama įvertinti, kaip tvarumo nuostatos pereina į strateginius dokumentus, vidaus valdymo procesus ir projektinę veiklą. Taikoma kokybinio lyginamojo atvejo tyrimo strategija, derinanti dokumentų analizę, pusiau struktūruotus interviu ir lyginamąjį metodą. Vertinimui naudojama autorės parengta penkių kategorijų analitinė matrica. Rezultatai atskleidžia, kad dokumentuose tvarumo principai yra įtvirtinti, tačiau praktinis jų įgyvendinimas išlieka fragmentiškas. Pagal gautus rezultatus pateikiamos išvados ir rekomendacijos.

      7  12
  • Item type:ETD,
    Mokytojų priklausymo mokyklai jausmas
    [Teachers’ Sense of Belonging to the School]
    magister thesis[2026][S003]
    Blaževičiūtė, Dovilė

    Remiantis Valstybės kontrolės ataskaita (2023), kasmet dalis mokytojų nutraukia darbo sutartis dėl įvairių priežasčių: emocinio išsekimo, vadovo ir administracijos palaikymo stokos, nepalankių darbo sąlygų, konfliktų su kolegomis. Tad šiame darbe yra nagrinėjama problema – vis didėjantis mokytojų trūkumas Lietuvoje. Tyrimo tikslas – nustatyti mokytojų priklausymo mokyklai jausmo lygį ir išsiaiškinti veiksnius, kurie šį jausmą stiprina arba silpnina. Tyrimo uždaviniai: išanalizuoti priklausymo jausmo sąvoką bei jo reikšmę darbovietėje; ištirti, kaip mokytojai vertina savo priklausymo mokyklos bendruomenei jausmą; nustatyti, kokie veiksniai, mokytojų požiūriu, stiprina arba silpnina priklausymo mokyklai jausmą; įvertinti, kaip priklausymo mokyklai jausmas siejasi su mokytojų emocine gerove ir profesine motyvacija. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa (kiekybinis metodas); statistinis duomenų apdorojimas; teminė analizė. Atlikus empirinį tyrimą išsiaiškinta, jog svarbiausi veiksniai, kurie stiprina mokytojų priklausymo mokyklai jausmą yra vadovo parama, geri santykiai su kolegomis ir mokiniais. Tuo tarpu priklausymo mokyklai jausmą labiausiai silpnina mokytojų neįvertintos pastangos, bendradarbiavimo stoka, prasti santykiai su kolegomis. Taip pat atliktas kiekybinis tyrimas parodė, kad Lietuvos mokytojai gana palankiai vertina savo priklausymo mokyklai jausmą, kurioje dirba. Be to, analizė parodė, jog priklausymo jausmas mokyklai yra reikšmingai susijęs su mokytojų savijauta ir profesiniais ketinimais. Darbą sudaro įvadas, penki skyriai, diskusija, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas bei priedai. Literatūros sąrašą sudaro 51 šaltinis, pateikiama 16 lentelių, 15 paveikslų ir 6 priedai.

      7  16