Edukologijos ir socialinio darbo institutas / Institute of Educational Sciences and Social Work
Dramos terapijos metodų taikymas socialiniame darbe su intelekto negalią turinčiais asmenimisItem type:ETD, [Application of Drama Therapy Methods in Social Work with People with Intellectual Disabilities]magister thesis[2026][S005]Strazevičienė, VidaSocialinio darbo disciplina nuo pat savo atsiradimo įtraukė įvairius kūrybinius metodus, šio baigiamojo darbo aktualumas pasireiškia tuo, jog siekiama atskleisti dramos terapijos panaudojimo galimybes socialiniame darbe su intelekto negalią turinčiais asmenimis. Lietuvoje dramos terapijos taikymas socialiniame darbe su intelekto negalią turinčiais asmenimis dar nėra plačiai paplitęs. Nors dauguma socialinės globos įstaigų įgyvendina įvairias menines veiklas, tačiau dramos terapijos užsiėmimai vis dar yra taikomi tik nedidelėje dalyje įstaigų, todėl trūksta šios metodikos integravimo į socialinio darbo praktiką. Tai rodo poreikį giliau analizuoti dramos terapijos taikymo galimybes ir efektyvumą šioje srityje. Socialinio darbo su intelekto negalią turinčiais asmenimis srityje trūksta žinių apie dramos terapijos metodų taikymo galimybes ir šių metodų poveikį minėtų asmenų socialiniams įgūdžiams bei emocinei gerovei. Tyrimo objektas – dramos terapijos metodų taikymas socialiniame darbe su intelekto negalią turinčiais asmenimis. Tyrimo tikslas – atskleisti dramos terapijos metodų taikymo socialiniame darbe su intelekto negalią turinčiais asmenimis galimybes. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, pusiau struktūruotas interviu ir kokybinė turinio analizė, siekiant atskleisti dramos terapijos taikymo praktinius aspektus socialiniame darbe. Išvados. Empirinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad socialiniai darbuotojai dramos terapijos metodus vertina kaip veiksmingą, lankstų ir praktiškai pritaikomą priemonę dirbant su intelekto negalią turinčiais asmenimis. Informantų patirtys parodė, jog šie metodai padeda užmegzti ryšį su paslaugų gavėjais, ypač tais atvejais, kai žodinė komunikacija yra ribota. Socialiniai darbuotojai susiduria su iššūkiais, susijusiais su skirtingais gebėjimų lygiais, motyvacijos svyravimais, emociniu jautrumu, laiko ir priemonių trūkumu bei metodinės pagalbos stoka. Nepaisant to, informantai pabrėžė, kad net paprasti dramos terapijos elementai, taikomi kasdienėje praktikoje, gali turėti reikšmingą poveikį asmenų emocinei gerovei ir socialinei raidai.
4 Socialinių darbuotojų profesinio perdegimo ir profesinio saviveiksmingumo sąsajosItem type:ETD, [The Relationship between Professional Burnout and Occupational Self-Efficacy Among Social Workers]magister thesis[2026][S005]Mejerienė, LinaŠiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjamos socialinių darbuotojų, dirbančių socialinės globos namuose, profesinio perdegimo ir profesinio saviveiksmingumo sąsajos. Darbo objektas - socialinių darbuotojų dirbančių socialinės globos namuose profesinio perdegimo ir profesinio saviveiksmingumo sąsajos. Darbo tikslas – nustatyti socialinių darbuotojų dirbančių socialinės globos namuose profesinio perdegimo ir profesinio saviveiksmingumo sąsajas. Darbe keliami keturi uždaviniai: (1) teoriškai išanalizuoti profesinio perdegimo ir profesinio saviveiksmingumo sampratas, (2) identifikuoti profesinio saviveiksmingumo veiksnius, kurie turi įtakos socialio darbuotojo perdegimo prevencijai; (3) nustatyti socialinių darbuotojų, dirbančių socialinės globos namuose, profesinio perdegimo ir profesinio saviveiksmingumo raišką; (4) nustatyti profesinio perdegimo ir profesinio saviveiksmingumo sąsajas socialinių darbuotojų dirbančių socialinės globos namuose. Darbą sudaro teorinė ir empirinė dalys: pirmojoje dalyje aptariama profesinio perdegimo samprata, jo veiksniai ir specifika socialiniame darbe, antrojoje – profesinio saviveiksmingumo teoriniai pagrindai ir šių reiškinių sąsajų teorinis pagrindimas, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse pristatoma tyrimo metodologija ir empirinio tyrimo rezultatai. Tyrime taikyta mokslinės literatūros analizė ir kiekybinis empirinis tyrimas. Empirinėje dalyje naudota anketinė apklausa, kuria siekta įvertinti socialinių darbuotojų profesinio perdegimo raišką, profesinį saviveiksmingumą ir perdegimo rizikos veiksnius. Tyrime dalyvavo 160 socialinių darbuotojų. Duomenų analizei taikyti statistinės analizės metodai, leidę nustatyti ryšius tarp tiriamų kintamųjų, įvertinti skirtumus tarp grupių bei nustatyti skalių patikimumą. Imtyje dominavo moterys, dauguma respondentų buvo vidutinio amžiaus, turėjo aukštąjį išsilavinimą, o vidutinis darbo stažas siekė 13,70 metų. Tyrimas atskleidė, kad socialinių darbuotojų profesinio perdegimo raiška yra vidutinė, tačiau ryškiausiai išreikštas jo komponentas yra emocinis išsekimas. Psichologiniai simptomai buvo labiau išreikšti nei fiziologiniai, todėl galima teigti, kad profesinis perdegimas tarp tirtų socialinių darbuotojų pirmiausia reiškiasi per emocinį ir kognityvinį nuovargį, laiko stoką, skubėjimą ir susikaupimo sunkumus. Nors daugumai respondentų nebuvo nustatytas aiškiai išreikštas profesinis perdegimas, daliai jų būdingas aukštas emocinio išsekimo lygis. Bendras profesinio perdegimo lygis buvo aukštas tik daliai tiriamųjų. Tuo tarpu socialinių darbuotojų patiriamas profesinis saviveiksmingumas buvo aukštas, rodantis, kad dauguma socialinių darbuotojų palankiai vertina savo profesinius gebėjimus ir pasitikėjimą savimi darbe. Profesinis saviveiksmingumas yra statistiškai reikšmingai susijęs su dalimi profesinio perdegimo rodiklių. Nustatyta, kad didėjant psichologinių simptomų intensyvumui, emociniam išsekimui ir bendram profesinio perdegimo lygiui, profesinis saviveiksmingumas mažėja. Taip pat nustatyta teigiama sąsaja tarp saviveiksmingumo ir asmeninių pasiekimų, rodanti, kad geresnis savo profesinių gebėjimų ir darbo rezultatų vertinimas siejasi su aukštesniu saviveiksmingumu. Fiziologinių simptomų intensyvumas ir depersonalizacija su profesiniu saviveiksmingumu statistiškai reikšmingai nesusiję. Profesinis saviveiksmingumas labiausiai susijęs su psichologine perdegimo dimensija, ypač emociniu išsekimu ir bendru profesinio perdegimo lygiu.
5 1 Asmenų su intelekto negalia, gyvenančių grupinio gyvenimo namuose, savarankiško gyvenimo įgūdžių mokymosi ypatumaiItem type:ETD, [Special features of teaching independent living skills to people with intellectual disabilities living in group homes]magister thesis[2026][S005]Medelienė, VioletaAsmens su intelekto negalia socialinių darbuotojų ir kito personalo, dirbančio grupinio gyvenimo namuose gebėjimas formuoti ir tvirtinti savarankiškus gyvenimo įgūdžius, atskleidžiant asmens stipriąsias puses, suteikiant pasirinkimo, sprendimų priėmimo laisvę, didinti socialinį dalyvavimą plečiant žmonių ratą neapsiribojant vien paslaugų tiekėjais. Nors daugelyje mokslinių tyrimų aptariama savarankiško gyvenimo įgūdžių koncepcija tarp neįgaliųjų, analizuojamas socialinės paramos poveikis savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymui, tačiau moksliniai tyrimai, skirti intelekto negaliai, vis dar yra riboti. Tiriama problema apibrėžiama probleminiu klausimu: kokie yra asmenų, turinčių intelekto negalią bei gyvenančių grupinio gyvenimo globos namuose, savarankiškų gyvenimo įgūdžių mokymosi ypatumai? Tyrimo objektas – asmenų, turinčių intelekto negalią, gyvenančių grupinio gyvenimo namuose, gyvenimo įgūdžių mokymosi ypatumai. Tyrimo tikslas –išanalizuoti asmenų su intelekto negalia, gyvenančių bendruomenėje grupinio gyvenimo namuose, savarankiškų gyvenimo įgūdžių mokymosi ypatumus. Tyrime taikomi metodai: mokslinės literatūros lyginamosios analizės metodas taikytas atsakant į pirmuosius du uždavinius. Kokybinis tyrimas –socialinių darbuotojų interviu taikyta atsakant į trečiąjį uždavinį. Tyrimo rezultatai analizuojami taikant turinio analizės metodus. Ištyrus socialinių darbuotojų požiūrį į savarankiško gyvenimo įgūdžių mokymosi ypatumus intelekto negalią turintiems asmenims grupinio gyvenimo namuose, nustatyta, kad socialiniai darbuotojai savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo procesą suvokia kaip ilgalaikį, individualizuotą ir nuolat vykstantį procesą. Savarankiško gyvenimo įgūdžiai efektyviausiai ugdomi per realias kasdienes veiklas, taikant nuoseklų mokymą, kartojimą, skatinant teigiamą intelekto negalią turinčių asmenų palaikymą ir pasitikėjimą asmens individualiomis galimybėmis. Tyrimo metu taip pat išryškėjo organizaciniai ir sisteminiai iššūkiai – didelis darbo krūvis, riboti laiko ir transporto ištekliai, biurokratinė našta – kurie apsunkina nuoseklų savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymą. Tyrimo metu socialiniai darbuotojai pabrėžė, kad kantrybė, komandinis darbas ir palaikanti aplinka leidžia pasiekti reikšmingų pokyčių intelekto negalią turinčių asmenų savarankiškume, pasitikėjime savimi ir socialinėje integracijoje.
10 X grupinio gyvenimo namų darbuotojų patirtys ir iššūkiai dirbant su suaugusiais asmenimis su negaliaItem type:ETD, [Experiences and challenges of X group living home staff working with adults with disabilities]magister thesis[2026][S005]Tamulevičienė, JurgitaPasikeitus įprastoms paslaugų teikimo asmenims su negalia sąlygoms ir reikalavimams, paslaugas grupinio gyvenimo namuose teikiantiems darbuotojams teko iš naujo mokytis naujų darbo metodų, priprasti prie naujų taisyklių ir reikalavimų, keisti savo vidines profesines nuostatas ir suvokimą apie asmenis su negalia, jų poreikius, galimybes ir šių galimybių ugdymą. Todėl institucinės pertvarkos ir nuolatinės kaitos kontekste tampa svarbūs iššūkiai, su kuriais tenka susidurti darbuotojams teikiant paslaugas suaugusiems asmenims su negalia, gyvenantiems grupinio gyvenimo namuose (toliau GGN). Darbo objektas: X grupinio gyvenimo namų darbuotojų patirtys ir iššūkiai dirbant su negalią turinčiais suaugusiais asmenimis. Darbo tikslas: išanalizuoti darbo su negalią turinčiais suaugusiais asmenimis praktinę patirtį grupinio gyvenimo namuose. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti teorinius grupinio gyvenimo namų asmenims su negalia kūrimosi institucinės pertvarkos proceso kontekste aspektus. 2. Atskleisti paslaugų suaugusiems asmenims su negalia teikimo grupinio gyvenimo namuose specifiką. 3. Ištirti X grupinio gyvenimo namų darbuotojų požiūrį į patirtis bei iššūkius dirbant su suaugusiais asmenimis su negalia. Darbo metodai - mokslinės literatūros šaltinių ir teisės aktų analizė, interviu, turinio (content) analizė. Išvados: Tyrimo metu nustatyta, kad kuriant grupinio gyvenimo namus ir jų kontekstą buvo susidurta su nežinomybe, tačiau teko priimti pokyčius, susipažinti su paslaugų gavėjais ir kaupiant naują patirtį konstruoti naujus santykius grupinio gyvenimo namų aplinkoje. Pasitelkiant pedagogines bei psichologines, teisines ir medicinines žinias, taikant individualius ir grupinius darbo metodus, pasiskirstant atsakomybės sritis buvo individualizuojamos veiklos, planuojama ir kuriama grupinio gyvenimo namų dienotvarkė, sudaromas meniu, įtraukiant į planavimą ir paslaugų gavėjus. Dienotvarkės turinį sudarė kėlimasis, pusryčiai, vaistų gėrimas, tvarkymasis, įvairios veiklos, dalyvavimas renginiuose, pietūs, vakarienė, laisvalaikio ir švenčių organizavimas bei įvairios griežtai nenustatytos veiklos. Tai padėjo pasiekti reikšmingų pokyčių: sustiprėjo negalią turinčių asmenų pasitikėjimas savimi, savarankiškumas, kasdieniai įgūdžiai, emocinė savijauta, buvo sudarytos galimybės dalyvauti bendruomenės veiklose, palaikyti santykius su kaimynais, sukurta namų aplinka. Šie pokyčiai skatinami motyvuojant ir pasitelkiant empatiją bei kantrybę. Susidurta su negalią turinčių asmenų motyvacijos silpnėjimu ir prieštaravimais, kilo iššūkių dėl pokyčių baimės, didesnio darbo krūvio, visuomenės priešiškumo, paslaugų gavėjų motyvacijos trūkumo, informacijos ir patirties stokos, organizacinių iššūkių ir netikėtų situacijų. Sunkumus siūloma spręsti tobulinant darbo organizavimą ir skatinant negalią turinčių asmenų įdarbinimą, užimtumą.
3 8 Jaunimo savanorystės reikšmė vaikų dienos centruoseItem type:ETD, [The importance of youth volunteering in children's day care centers]magister thesis[2026][S005]Bezborodova, DovilėMagistro baigiamajame darbe nagrinėjama jaunimo savanorystės reikšmė vaikų dienos centruose. Darbo tikslas – atskleisti jaunimo savanorystės reikšmę vaikų dienos centruose. Darbą sudaro trys dalys. Pirmajame aptariama savanorystės samprata ir reikšmė, jaunimo savanorystės su vaikais ypatumai. Antrame analizuojami vaikų dienos centro veiklos ypatumai, atskleidžiant vaikų dienos centrų veiklos teisinį reglamentavimą, vaikų dienos centrų teikiamas paslaugas, jų svarbą bei savanoriškos veiklos galimybės vaikų dienos centruose. Trečioje dalyje pateikiama empirinio tyrimo metodika, pristatomi empirinio tyrimo rezultatai bei diskusija. Pagrindiniai rezultatai: Jaunimo savanorystė yra laisva valia pasirenkama, neatlygintina veikla, kuri kuria vertę tiek pagalbos gavėjui, tiek pačiam savanoriui ir visuomenei. Ji reikšminga jaunimo asmeniniam, socialiniam ir profesiniam augimui, nes ugdo empatiją, atsakomybę, bendravimo ir problemų sprendimo gebėjimus. Tyrimas patvirtino, kad jaunimas savanoriauja vedinas ne tik altruistinių, bet ir saviugdos, patirties įgijimo bei profesinio orientavimosi motyvų. Taigi savanorystė yra abipusę naudą kuriantis procesas. Vaikų dienos centrai yra kompleksinę socialinę pagalbą teikiančios institucijos, orientuotos į vaikų, ypač patiriančių socialinę riziką, gerovės stiprinimą ir socializaciją. Jų veikla apima ugdymą, emocinį palaikymą, socialinių įgūdžių formavimą bei užimtumo organizavimą, tačiau dėl ribotų išteklių sudėtinga užtikrinti individualų dėmesį kiekvienam vaikui. Tyrimu atskleista, kad savanoriai tampa svarbia papildoma pagalba specialistams, prisidedančia prie veiklų įvairovės ir kokybės. Jaunimo savanorystės reikšmė vaikams vaikų dienos centruose pasireiškia per artimą, pasitikėjimu grįstą santykį, kuris padeda vaikams atsiverti ir jaustis saugiai. Savanoriai suteikia emocinį palaikymą, individualų dėmesį, padeda mokytis, stiprina vaikų savivertę ir socialinius įgūdžius, taip pat jie yra teigiamo elgesio pavyzdžiai. Vaikai savanorius vertina teigiamai, jų laukia ir su jais kuria stiprų ryšį, todėl išsiskyrimas pasibaigus savanorystei kelia nusivylimą. Todėl didžiausia savanorystės nauda atsiskleidžia esant jos tęstinumui ir tinkamam savanorių pasirengimui.
4 2 Socialinių darbuotojų patiriamas smurtas darbeItem type:ETD, [Workplace Violence Experienced by Social Workers]magister thesis[2026][S005]Kupliauskytė, KarinaBaigiamojo darbo temos pavadinimas – Socialinių darbuotojų patiriamas smurtas darbe. Tyrimo tikslas – ištirti socialinių darbuotojų patiriamo smurto darbe paplitimą, pagrindines formas ir raiškos ypatumus socialinio darbo kontekste, analizuojant smurto pasireiškimą pagal paslaugų gavėjų grupes, jo priežastis, pasekmes ir intervencines, prevencines praktikas. Tyrimo uždaviniai: 1. Apibūdinti smurtą darbe kaip socialinį reiškinį ir pagrindines jo formas socialinio darbo kontekste. 2. Atskleisti socialiniame darbe patiriamo smurto raiškos ypatumus pagal jo formas ir pasireiškimo aplinkas. 3. Įvertinti smurto raiškos skirtumus dirbant su skirtingomis paslaugų gavėjų grupėmis. 4. Išskirti pagrindines socialinių darbuotojų patiriamo smurto darbe priežastis, pasekmes ir taikomas intervencines, prevencines priemones. Tyrimo metodai. Tyrime derinama mokslinės literatūros ir dokumentų analizė bei kiekybinė metodologinė prieiga, taikant anketinės apklausos empirinių duomenų rinkimo bei aprašomosios ir inferencinės statistinės duomenų analizės metodus. Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad socialinio darbo profesijoje labiausiai paplitusi smurto forma yra psichologinis smurtas, pasireiškiantis paslaugų gavėjų pakeltu balso tonu, puolimu kaltinimais, nepagrįsta kritika ir demonstratyviu ignoravimu. Fizinio smurto atvejai dažniausiai apima turto niokojimą, stumdymąsi, įvairių daiktų mėtymą ir agresyvius pagriebimus, seksualinis smurtas siejosi su nepadoriu bendravimu, vulgaria kūno kalba, domėjimusi seksualiniu gyvenimu, šaipymusi iš išvaizdos, kibernetinio – su nuolatiniais bandymais susisiekti, įžeidžiančiomis žinutėmis, grasinimais ir šmeižtu. Atskleista, kad smurto darbe apraiškos dažniausiai patiriamos fizinėje darbo vietoje ir paslaugų gavėjų namuose, tačiau kibernetinio smurto raiška siejama su telefoniniais skambučiais ir socialiniais tinklais. Išsiaiškinta, kad fizinį smurtą dažniausiai taiko imigrantai, benamiai ir likę be tėvų globos vaikai, psichologinį – sunkumus patiriantys vaikai ir šeimos, seksualinį – likę be tėvų globos vaikai, priklausomybių turintys asmenys ir jaunimas, kibernetinį – vaikai su negalia ir vaikus globojantys, prižiūrintys ir (ar) įsivaikinę asmenys. Pagrindinės smurto priežastys, tai sveikatos sutrikimai, manipuliavimas, nepasitenkinimas, asmens nebrandumas bei alkoholio, narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Reikšmingiausios pasekmės siejosi su stresu ir ketinimu išeiti iš darbo. Dažniausiai taikomos intervencinės priemonės apima darbuotojų emocinio stabilumo išlaikymą ir ribų nustatymą, gilinimąsi į smurtinio elgesio priežastis bei pokalbio su paslaugų gavėjais temos keitimą, ryškiausios prevencinės priemonės – vadovavimasis socialinio darbo vertybėmis, etikos principais bei smurto ir priekabiavimo prevencijos politika, saugumo priemonių pasitelkimas, pagarbios darbo kultūros puoselėjimas, bendradarbiavimas ir dalyvavimas supevizijose / intervizijose bei mokymuose / seminaruose.
2 17 Vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymas dienos centruoseItem type:ETD, [The development of life skills for children in day care centres]magister thesis[2026][S005]Pekarskienė, IngaMagistro darbo tema - „Vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymas dienos centruose“. Nors Lietuvoje vaikų dienos centrai veikia nuo 1996 m., tačiau tyrimų analizuojančių vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymo realijas vaikų dienos centruose vis dar stokojama. Mokslinė problema siejama su siekiu atskleisti vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymo praktines patirtis dienos centruose. Keliami šie probleminiai klausimai: 1. Kaip dienos centruose ugdomi vaikų gyvenimo įgūdžiai? 2. Kokie veiksniai įgalina veiksmingai ugdyti vaikų gyvenimo įgūdžius dienos centruose? 3. Su kokiais sunkumais susiduria socialiniai darbuotojai ugdant vaikų gyvenimo įgūdžius dienos centruose ir kaip juos sprendžia? 4. Kokios socialinio darbuotojo kompetencijos svarbios ugdant vaikų gyvenimo įgūdžius? Tyrimo objektas. Vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymas dienos centruose. Darbo tikslas – atskleisti teorines ir praktines vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymo galimybes vaikų dienos centruose. Uždaviniai: 1. Aptarti vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymo teorinius aspektus. 2. Atskleisti dienos centrų vaidmenį ugdant vaikų gyvenimo įgūdžius. 3. Atskleisti socialinių darbuotojų patirtis ugdant vaikų gyvenimo įgūdžius dienos centruose. Darbo metodai: Teoriniai: mokslinės literatūros ir teisės aktų, susijusių su tema, analizė, siekiant atskleisti vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymo dienos centruose teorinius aspektus. Empiriniai kokybinis tyrimas taikant pusiau struktūruotą interviu metodą, kuriuo identifikuoti vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymo dienos centruose praktines patirtis, remiantis socialinių darbuotojų patirtimi. Gautų tyrimo rezultatų analizei taikyta kokybinė turinio analizė. Moksliniuose šaltiniuose gyvenimo įgūdžių apibrėžtys pateikiamos skirtingai, tačiau visi apibrėžimai siejasi su individo gebėjimu gyventi savarankišką gyvenimą. Gyvenimo įgūdžių klasifikacija apima: savęs pažinimo, kritinio ir kūrybinio mąstymo, bendravimo ir bendradarbiavimo, problemų sprendimo, empatijos, streso bei emocijų valdymo, sveikatai palankius įgūdžius, kurie svarbūs asmens savarankiškam gyvenimui. Mokslinių šaltinių analizė rodo, kad vaiko palaikymo trūkumas šeimoje, tėvų įsitraukimo į vaikų gyvenimą ir saugios aplinkos užtikrinimo stoka, bendraamžių neigiamas poveikis, neužtikrinamas vaikų emocinis saugumas mokyklose lemia vaikų socialinę atskirtį, nes riboja vaikų galimybes ugdytis gyvenimui svarbius įgūdžius ir didina elgesio bei emocijų sunkumų atsiradimo riziką. Dėl ko, itin svarbu, kad tiek vaiko šeimoje, mokykloje, tiek ir bendraamžių aplinkoje būtų mažinami neigiami aplinkos veiksniai ir orientuojamasi į saugios aplinkos užtikrinimą, teigiamos socialinės patirties skatinimą. Vaikų dienos centrai atlieka svarbų vaidmenį ugdant vaikų gyvenimo įgūdžius, o jų paskirtis orientuota į paslaugų vaikams, iš šeimų, patiriančių socialinius sunkumus, teikimą. Esminis šių centrų tikslas nukreiptas į vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymą. Socialiniams darbuotojams, dirbantiems dienos centruose, keliamas tikslas ugdyti vaikų gyvenimo įgūdžius, siekiant sėkmingos jų integracijos visuomenėje. Tyrimu atskleista: vaikų stokojami gyvenimo įgūdžiai ir jų raiška, veiksniai, turintys įtakos vaikų gyvenimo įgūdžių stokai, taip pat veiksniai, padedantys ugdyti vaikų gyvenimo įgūdžius dienos centruose, bei sunkumai, su kuriais susiduria socialiniai darbuotojai ugdant vaikų gyvenimo įgūdžius dienos centruose ir jų sprendimo būdai. Tyrimo rezultatai parodė vaikų stokojamus gyvenimo įgūdžius. Vaikai stokoja kontakto užmezgimo: nemoka tinkamai įsitraukti į pokalbį, negeba tinkamai paprašyti pagalbos. Taip pat išryškėjo ir kontakto palaikymo įgūdžių stoka: vartoja nederamus žodžius (keiksmažodžius, įžeidžiančius žodžius), neišklauso kito ir pertraukia kalbantįjį, negeba tinkamai priimti kito nuomonės, nemoka spręsti konfliktų. Vaikams sunku įvardinti savo emocijas ir jas tinkamai valdyti, nusiraminti. Išryškėjo veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo grupėje įgūdžių stoka: stokojama elementarių veiklos planavimo įgūdžių, negebama pabaigti veiklų iki galo, dirbant grupėje vaikai negeba tarpusavyje susitarti, kas, kokią užduotį atliks. Vaikai stokoja maisto ruošimo, namų ruošos, etiketo prie stalo įgūdžių. Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikai stokoja sveikos gyvensenos įgūdžių: asmens higienos, sveikos mitybos, fizinio aktyvumo. Išryškėjo veiksniai, turintys įtakos vaikų gyvenimo įgūdžių stokai, sietini su šeimos, mokyklos ir bendraamžių aplinka. Tėvų tėvystės įgūdžių stoka, tėvų skiriamo laiko vaikui ir vaikų poreikių atliepimo stoka turi neigiamos įtakos vaiko gyvenimo įgūdžių ugdymui. Pagalbos mokykloje vaikui ir pedagogų bendravimo su vaikais stoka taip pat turi neigiamos įtakos vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymui. Pagalbos stoka mokykloje reiškiasi: mokytojų nepakankamu individualiu dėmesiu vaikui, efektyvios pagalbos iškilusių sunkumų, patyčių atvejais stoka. Pedagogų bendravimo su vaikais stoka reiškiasi: mokytojų ir vaikų tarpusavio komunikacijos stoka, probleminių situacijų atveju - vaikų neišklausymu, neįsigilinimu į situaciją, palaikymo, susidūrus su sunkumais, trūkumu. Išryškėjo, kad bendraamžių patyčios, draugiškumo, savitarpio supratingumo trūkumas taip pat yra veiksniai, turintys įtakos vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymui. Tyrimo rezultatai parodė veiksnius, padedančius ugdyti vaikų gyvenimo įgūdžius dienos centruose. Išryškėjo, kad vaiko turimų ir stokojamų gyvenimo įgūdžių įvertinimas, vaiko interesų, polinkių pažinimas ir jo individualių poreikių atliepimas yra svarbūs veiksniai ugdant vaiko gyvenimo įgūdžius. . Tyrimo rezultatai parodė, kad tinkamų sąlygų ugdyti gyvenimo įgūdžius sudarymas dienos centre sietinas su: pozityvių santykių tarp socialinio darbuotojo ir vaiko bei pozityvių santykių tarp vaikų kūrimu, praktinėmis veiklomis, individualiais ir grupiniais pokalbiais, vaiko paskatinimais, komandinėmis užduotimis, tinkamo pavyzdžio rodymu, taip pat pasitelkiant žaidybines veiklas ir susitarimus bei taisykles. Tyrimas atskleidė, kad bendradarbiavimas tarp dienos centro specialistų, dalinantis patirtimi, teikiant vieni kitiems pagalbą yra svarbus veiksnys ugdant vaikų gyvenimo įgūdžius. Svarbią reikšmę turi ir bendradarbiavimas su vaiko tėvais/globėjais, siekiant nuosekliai ugdyti vaiko gyvenimo įgūdžius ir užtikrinti jų ugdymo tęstinumą vaiko artimoje aplinkoje. Taip pat pasitelkiamas bendradarbiavimas su kitomis institucijomis organizuojant edukacines, rekreacines veiklas, prisidedančias prie vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymo. Savanoriai, studentai taip pat prisideda ugdant vaikų gyvenimo įgūdžius. Tyrimo duomenys atskleidė, kad dienos centruose susiduriama su įvairiais sunkumais ugdant vaikų gyvenimo įgūdžius: finansavimo ir žmogiškųjų resursų, metodikų, kaip ugdyti vaikų gyvenimo įgūdžius stoka, darbuotojų kompetencijų stygiumi dirbant su vaikais turinčiais elgesio ir emocijų sunkumų, sutrikimų bei bendradarbiavimo tarp darbuotojų kliuviniais. Tyrimo duomenys atskleidė ir sunkumus individualiame vaiko lygmenyje: susiformavę netinkami įpročiai ir elgesys, motyvacijos stoka, per daug didelis susitelkimas į išmaniąsias technologijas. Taip pat išryškėjo sunkumai, iškylantys bendradarbiaujant su vaiko tėvais: socialiniams darbuotojams sunku užmegzti ir palaikyti ryšį su priklausomybę turinčiais vaiko tėvais; namuose nesudaromos tinkamos sąlygos ugdyti vaiko gyvenimo įgūdžius. Identifikuoti sunkumų sprendimo būdai ugdant vaikų gyvenimo įgūdžius: individualus darbas su vaikais, individualūs pokalbiai su vaiko tėvais, supervizijos, dalijimasis patirtimi su dienos centro ir kitų įstaigų specialistais, socialinių darbuotojų dalyvavimas įvairiuose mokymuose.
6 18 Nuteistųjų resocializacija: socialinių darbuotojų patirtysItem type:ETD, [Resocialization of Convicts: Experiences of Social Workers]magister thesis[2026][S005]Urbaitienė, SonataUžsienio šalių praktikoje jau ilgą laiką didelis dėmesys skiriamas bausmių vykdymo sistemų pertvarkymui ir resocializacijos optimizavimui. Matydama, jog pakartotinis nusikalstamumas nemažėja ir remdamasi užsienio šalių rekomendacijomis Lietuvai, Lietuvos kalėjimų tarnyba imasi reikšmingų pokyčių ir pradeda vykdyti resocializacijos reformą, įtraukdama į įkalinimo įstaigų darbą ir socialinius darbuotojus. Tačiau vykdant resocializacijos reformą pastebima, jog resocializacija neduoda norimų rezultatų, o reformos metu numatyti tikslai ir uždaviniai yra sunkiai pasiekiami. Taip pat Lietuvoje pasigendama duomenų, atskleidžiančių socialinio darbuotojo patirtis, vykdant nuteistųjų resocializaciją, strateginių resocializacijos pokyčių kontekste. Darbo objektas – socialinis darbas su nuteistaisiais, vykdant resocializaciją. Tyrimo tikslas – išanalizuoti nuteistųjų resocializacijos teorinius ir praktinius aspektus, atskleidžiant socialinių darbuotojų patirtis ir iššūkius. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti teorinius nuteistųjų resocializacijos aspektus; 2. Apžvelgti socialinio darbo specifiką su nuteistaisiais; 3. Atskleisti socialinių darbuotojų patirtis vykdant resocializaciją. Tyrimo metodai: teorinių šaltinių analizė; Tyrimo duomenų rinkimo metodas – pusiau struktūruotas interviu; Tyrimo duomenų analizės metodas – kokybinė turinio (content) analizė. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad nuteistųjų resocializacija yra sudėtingas procesas, kurio sėkmė priklauso nuo paties nuteistojo noro keistis ir specialistų profesionalumo. Socialinis darbuotojas veikia kaip tarpininkas tarp nuteistojo ir visuomenės, organizuodamas individualias konsultacijas, grupinius užsiėmimus, bei tarpininkaudamas atkuriant nutrūkusius santykius su šeima. Socialinių darbuotojų patirtys rodo, kad jų kasdienybė – tai sudėtingas balansavimas tarp gebėjimo atpažinti nuteistųjų manipuliacijas ir pastangų išlaikyti nuoširdų, empatišką ryšį. Griežtų profesinių ribų brėžimas yra būtinas, norint išlikti saugiam kalėjimo aplinkoje. Žmogiškųjų išteklių trūkumas, ir nedidelis užmokestis taip pat prisideda prie specialistų emocinio išsekimo. Nepaisant neigiamų patirčių, tyrimas atskleidžia, kad specialistų motyvaciją labiausiai palaiko ne instituciniai rodikliai, o grįžtamasis ryšys. Pavienės sėkmės istorijos ir nuteistųjų padėka suteikia šiam darbui prasmę, bei įrodo, kad socialinis darbuotojas yra svarbi grandis, padedanti nuteistajam keisti gyvenimo būdą.
5 23 Socialinių darbuotojų patirtys ugdant psichikos negalią turinčių asmenų savarankiško gyvenimo įgūdžius socialinės globos namuoseItem type:ETD, [Social workers experiences in teaching independent living skills to people with mental disabilities in residential care facilities]magister thesis[2026][S005]Jermakova, OksanaSiekiant išanalizuoti socialinių darbuotojų patirtis ugdant psichikos negalią turinčių asmenų savarankiško gyvenimo įgūdžius socialinės globos namuose, buvo atlikta mokslinės, metodinės bei teisės aktų analizė. Tyrimui buvo pasirinktas pusiau struktūruoto interviu metodas. Apklausti šeši socialiniai darbuotojai, dirbantys su psichikos negalią turinčiais asmenimis socialinės globos namuose. Gautų tyrimo duomenų analizei taikytas turinio analizės metodas, išskiriant kategorijas ir subkategorijas. Teorinė ir empirinė duomenų analizė atskleidė, kad socialinis darbas su psichikos negalią turinčiais asmenimis socialinės globos namuose pasižymi funkcijų įvairove, skirtingų vaidmenų derinimu bei nuolatiniu individualaus požiūrio į klientą poreikiu. Tuo pačiu paslaugų gavėjų negalios pobūdis lemia lankstų ir nuoseklų darbo organizavimą, kadangi pagalba turi būti nuolat pritaikoma prie kintančios paslaugų gavėjų sveikatos ar emocinės būklės. Išsiaiškinta, kad savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymas yra viena pagrindinių socialinės globos namų veiklos krypčių, kadangi savarankiškumas tiesiogiai susijęs su asmens gyvenimo kokybe, orumu ir saviverte. Socialinės globos namuose dažniausiai ugdomi kasdienės veiklos įgūdžiai, kurie yra savarankiškumo pagrindas, o veiksmingiausiu ugdymo metodu laikomas praktinis mokymas. Ištyrus socialinių darbuotojų patirtis nustatyta, kad savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymas yra ilgalaikis, individualizuotas, komandinis procesas. Jame darbuotojai patiria tiek profesinį pasitenkinimą, tiek nusivylimą, bejėgiškumą ar nuovargį. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad sėkmingą savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymą lemia socialinio darbuotojo taikomi metodai, pasitikėjimu grįstas santykis su paslaugų gavėju, socialinio darbuotojo asmeninės bei profesinės kompetencijos. Šį magistro baigiamąjį darbą sudaro paveikslų ir lentelių sąrašas, įvadas, teorinės dalys, empirinė dalis, išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, priedai.
8 16 Socialinės globos namuose dirbančių socialinių darbuotojų profesinio perdegimo sąsajos su profesiniu efektyvumuItem type:ETD, [The relationship between professional burnout and job performance among social workers in social care homes]magister thesis[2026][S005]Maksimova, AugustėDarbo objektas – socialinių darbuotojų profesinio perdegimo sindromas. Darbo tikslas – įvertinti socialinių darbuotojų profesinio perdegimo sindromo sąsajas su profesiniu efektyvumu, dirbant su intelekto ar psichosocialinę negalią turinčiais paslaugų gavėjais Tyrimo metodai: Tyrimo problemai atskleisti buvo taikyta mokslinės literatūros analizė. Siekiant ištirti socialinių darbuotojų perdegimo sindromo sąsajas su profesiniu efektyvumu buvo taikytas kiekybinis tyrimo metodas, duomenų rinkimui – anketinės apklausos metodas, o surinktų kiekybinių duomenų apdorojimui ir analizei taikyta „IMB SPSS Statistics 22.0“ statistinės analizės programa. Tyrimo rezultatų vizualizacijai t. y. grafikų sudarymui taikyta MS Excel 2022 kompiuterinė programa. Tiriamieji: Empiriniame tyrime dalyvavo 221 socialinis darbuotojas dirbantis socialinės globos namuose su paslaugų gavėjais, kuriems nustatyta intelekto ar psichosocialinė negalia. Tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad socialinių darbuotojų, dirbančių socialinės globos namuose su intelekto ar psichosocialinę negalią turinčiais paslaugų gavėjais, profesinio perdegimo raiška buvo aukšta. Nustatyta, kad aukščiausias buvo asmeninis perdegimo lygis, tačiau ryškūs buvo ir su darbu bei su paslaugų gavėjais susijusio perdegimo rodikliai. taip pat tyrimas parodė, kad socialinių darbuotojų profesinis efektyvumas išliko vidutinis, o tai leidžia manyti, kad darbuotojai profesines funkcijas vykdo, tačiau jų veikloje gali atsispindėti formalesnis pareigų atlikimas. Analizuojant darbo aplinką nustatyta, kad jai būdingi aukšti darbo reikalavimai, ypač kognityviniai reikalavimai, taip pat trukdžiai darbe ir vaidmenų konfliktai. Gauti duomenys parodė, kad didėjantis profesinio perdegimo lygis yra susijęs su mažesniu profesiniu efektyvumu, todėl profesinio perdegimo problema socialinės globos namuose vertintina kaip individuali darbuotojo savijautos problema, ir kaip reikšmingas veiksnys, susijęs su socialinių paslaugų kokybės teikimu.
5 20