Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Department: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20044
Now showing1 - 10 of 79
  • Item type:ETD,
    Privataus sektoriaus darbuotojų gamtai draugiško elgesio prognozavimas remiantis Planuoto elgesio teorija į ją įterpiant transformacinę lyderystę
    [Predicting Private Sector Employees’ Pro-Environmental Behavior Based on an Extended Theory of Planned Behavior Incorporating Transformational Leadership]
    magister thesis[2026][S006]
    Macevič, Ingrida

    Išteklių taupymas – tai gamtai draugiškos elgsenos forma, kuria sąmoningai siekiama sumažinti įvairių išteklių vartojimą (Steg et al., 2019). Tyrimo tikslas - išsiaiškinti kaip transformacinė lyderystė prognozuoja darbuotojų nuostatas, subjektyvias normas, suvokiamą elgesio kontrolę ir prisideda prie asmenų ketinimų ir elgesio taupyti išteklius darbo vietoje. Atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 151 tiriamasis. Šiame tyrime duomenys buvo analizuojami patvirtinamosios faktorinės analizės CFA (angl. Confirmatory Factor Analysis) ir struktūrinių lygčių modeliavimo SEM (angl. Structural Equation Modeling) metodais. Rezultatai parodė, kad transformacinė lyderystė teigiamai prognozuoja privataus sektoriaus darbuotojų nuostatas, subjektyvias normas ir suvokiamą elgesio kontrolę darbo vietoje. Subjektyvios normos veikia dirbančių asmenų ketinimus taupyti išteklius darbo vietoje. Priešingai, nei nurodo Planuotos elgesio teorijos autorius Ajzen (1991), šiame tyrime nebuvo aptiktas nuostatų ir suvokiamos elgesio kontrolės prognostinis ryšys darbuotojų elgesio ketinimams. Kaip ir buvo tikėtasi ketinimai reikšmingai prognozuoja išteklių taupymo praeities elgseną. Aptiktas netiesioginis subjektyvių normų prognozuojantis ryšys išteklių taupymo elgsenai per ketinimus. Šiame darbe pateikiamos išvados patvirtina, jog Planuoto elgesio teorija kartu su transformacinės lyderystės veiksniu tinkama nagrinėti išteklių taupymo elgseną, o transformacinė lyderystė svarbus organizacinis veiksnys turintis reikšmingą poveikį žmogaus psichologiniams aspektams, kurie prisideda prie ketinimų ir elgesio formavimo darbo vietoje. Šio tyrimo aptikti ryšiai suteikia įžvalgų ateityje planuojamiems tyrimams, bei veiksmams, kurių reiktų imtis norint keisti darbuotojų nedraugišką elgseną aplinkos atžvilgiu.

      5
  • Item type:ETD,
    Vienišų globos namų gyventojų teisių atstovavimas gydantis sveikatos priežiūros įstaigoje
    [Advocacy of the rights of lonely nursing home residents during treatment in a health care institution]
    magister thesis[2026][S005]
    Švedaitė, Gabrielė

    Viena pagrindinių socialinio darbo misijų − plėtoti, organizuoti bei teikti kokybiškas socialines paslaugas visiems specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, jų grupėms ir bendruomenėms, ugdant bei gerinant jų gyvenimo kokybę ir propaguojant sanglaudą ir socialinę įtrauktį. Todėl svarbu ir aktualu yra analizuoti socialinių darbuotojų veiklos ypatumus bei, siekiant pagerinti socialinio darbo efektyvumą, ieškoti būdų, kaip šias patirtis paversti kiek įmanoma pozityvesnėmis. Objektas – vienišų globos namų gyventojų teisių atstovavimas gydantis sveikatos priežiūros įstaigoje. Tikslas – atskleisti socialinių darbuotojų veiklos ypatumus, atstovaujant vienišų globos namų gyventojų teises gydantis sveikatos priežiūros įstaigoje. Uždaviniai: 1. Atskleisti vienišų asmenų globos institucinės sistemos ypatumus Lietuvoje. 2. Išanalizuoti pacientų teisių atstovavimo teisinį reglamentavimą. 3. Atskleisti praktinius atstovavimo sveikatos priežiūros įstaigoje aspektus. 4. Atskleisti vienišų globos namų gyventojų teisių atstovavimą gydantis sveikatos priežiūros įstaigoje, remiantis socialinių darbuotojų patirtimi.. Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros analizė buvo taikoma siekiant atskleisti vienišų asmenų globos institucinės sistemos specifiką Lietuvoje. Teisinių dokumentų turinio analizė taikoma analizuojant pacientų teisų atstovavimą reglamentuojančius pagrindinius nacionalinius teisės aktus bei tarptautinius žmogaus teisių standartus. Šis metodas buvo taikytas siekiant atskleisti paciento atstovavimo gydymo įstaigoje įtvirtinimą dokumentuose bei teisinio reguliavimo ypatumus. Empirinėje darbo dalyje taikomas kokybinis tyrimo metodas – pusiau struktūruotas interviu su globos namų socialiniais darbuotojais, atstovaujančiais vienišus globos namų gyventojus gydymo įstaigose. Tyrimo duomenys analizuojami taikant kokybinės turinio analizės metodą, kurio metu sistemingai analizuoti surinkti interviu duomenys, juos koduojant ir grupuojant į kategorijas ir subkategorijas. Darbo struktūra: įvadas, teorinė darbo dalis, susidedanti iš trijų dalių, empirinė dalis, išvados, rekomendacijos, santraukos lietuvių ir anglų kalbomis, literatūros sąrašas. Pirmoje teorinėje darbo dalyje aptariama vienišų asmenų globos institucinės sistemos specifika Lietuvoje, atskleidžiant socialinės globos sistemos ir teikiamų paslaugų ypatumus; atskleidžiama vienišumo samprata ir jo poveikis sveikatai. Antroje teorinėje darbo dalyje analizuojami pacientų teisų atstovavimą reglamentuojantys pagrindiniai nacionaliniai teisės aktai ir tarptautiniai žmogaus teisių standartai bei atstovavimo sveikatos priežiūros srityje formos ir galimybės. Trečioje teorinėje analizuojami praktinius atstovavimo sveikatos priežiūros įstaigoje aspektus analizavę tyrimai, aptariant institucinis bendradarbiavimas tarp globos ir gydymo įstaigų bei konfliktines situacijas ir jų sprendimų praktikas. Empirinėje dalyje pateikiama tyrimo metodologija, rezultatų analizė bei rezultatų apibendrinimas. Tyrimo rezultatai. Tyrime dalyvavo 7 socialiniai darbuotojai, dirbantys socialinės globos įstaigose. Tyrimu nustatyta, Tyrimo metu apibendrinus informantų atsakymus nustatyta, kad informantai pacientų atstovavimą gydymo įstaigoje supranta kaip vieną svarbiausių socialinio darbo vaidmenų ir funkcijų. Šiuo atveju socialinių darbuotojų, kaip vienišų asmenų funkcijos apima ligonio situacijos tyrimą, pagalbą ligoniams ir jų artimiesiems suteikiant informaciją apie gydymo ypatumus ir galimybes, ligonio psichologinį palaikymą, ligonio atstovavimą, dokumentų tvarkymą, bendradarbiavimą su sveikatos priežiūros specialistais. Tokiu būdu sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantis socialinis darbuotojas atlieka tarpininko, pagalbininko, gynėjo, įgaliotojo vaidmenis. Paslaugos gavėjo atstovavimas sveikatos priežiūros įstaigoje socialinius darbuotojus įpareigoja suteikti pacientams saugumą, padėti spręsti kylančias problemas gydymo metu bei įgalinti ligonį spręsti su sveikimu susijusias problemas. Tyrime atliktų interviu rezultatai parodė, kad socialiniai darbuotojai, atstovaudami vienišus globos namų gyventojus, gana dažnai susiduria su gydymo įstaigos darbuotojų priešišku nusiteikimu tiek paciento, tiek paties socialinio darbuotojo atžvilgiu.

      12
  • Item type:ETD,
    Vaikų socialinės įtraukties stiprinimas taikant STEAM veiklas neformaliojo švietimo įstaigoje: Kauno moksleivių techninės kūrybos centro atvejis
    [Enhancing Children's Social Inclusion through STEAM activities in a Non-Formal Education Institution: a Case Study of the Kaunas Schoolchildren's Technical Creativity Center]
    magister thesis[2026][S005]
    Vaidelis, Giedrius

    Aktualumas. Nors neformalusis švietimas dažniausiai siejamas su vaikų kompetencijų ugdymu, socialinio darbo požiūriu jis analizuotinas kaip svarbi vaikų socialinės įtraukties, dalyvavimo ir saviraiškos, socialinių ryšių ir gerovės stiprinimo erdvė. STEAM veiklos sudaro prielaidas vaikams grupėje, bendradarbiauti, kurti, spręsti problemas, patirti sėkmę ir stiprinti pasitikėjimą savimi. Šie aspektai yra reikšmingi ne tik ugdymo, bet ir socialinio darbo kontekste, nes prisideda prie vaikų įgalinimo, socialinės atskirties mažinimo ir pozityviosios socializacijos. Darbo objektas. Vaikų socialinės įtraukties stiprinimo galimybės STEAM veiklose neformaliojo švietimo įstaigoje. Darbo tikslas. Atskleisti vaikų socialinės įtraukties stiprinimo galimybės STEAM veiklose Kauno moksleivių techninės kūrybos centro atveju. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti vaikų socialinės įtraukties, dalyvavimo ir gerovės stiprinimo nuostatų raišką neformalųjį švietimą reglamentuojančiuose ir įstaigos veiklos dokumentuose. 2. Atskleisti neformalųjį švietimą vykdančių įstaigų darbuotojų požiūrį į STEAM principais grįstų veiklų reikšmę vaikų socialinės įtraukties stiprinimui. 3. Ištirti, kokias vaikų socialinės įtraukties stiprinimo dimensijas neformalųjį švietimą vykdančių įstaigų darbuotojai atpažįsta STEAM veiklose. Darbo metodai. Teoriniai metodai – mokslinės, psichologinės literatūros ir teisinių dokumentų analizė, apibendrinimas bei sintezė; kiekybiniai empiriniai tyrimo metodai – anoniminė anketinė apklausa, statistinė duomenų analizė, duomenų apdorojimas, lyginamoji analizė; duomenų analizės metodai – SPSS 26, Office 365, MS Word, MS Excel, apklausa.lt., Zotero. Tyrimo hipotezės. 1 hipotezė - Specialistai palankiai vertina STEAM principais grįstų veiklų raišką neformaliojo švietimo įstaigoje ir jų sąsajas su vaikų XXI a. kompetencijų ugdymu; 2 hipotezė - Specialistų vertinimai apie STEAM principais grįstų veiklų raišką statistiškai reikšmingai skiriasi pagal jų amžių; 3 hipotezė - Specialistų vertinimai apie STEAM principais grįstų veiklų raišką statistiškai reikšmingai skiriasi pagal jų darbo stažą. Tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad STEAM veiklos neformaliojo ugdymo aplinkoje reikšmingai prisideda prie vaikų socialinės įtraukties, dalyvavimo ir XXI amžiaus kompetencijų ugdymo. Tyrime dalyvavę specialistai akcentavo praktinių veiklų, kūrybinės saviraiškos ir bendradarbiavimo svarbą stiprinant vaikų socialinius bei emocinius gebėjimus. Nustatyta, kad neformaliojo švietimo aplinka vaikams suteikia daugiau saugumo, lankstumo ir mažiau formalumų, o STEAM veiklos sudaro prielaidas vaikų aktyvesniam įsitraukimui į bendruomeninį gyvenimą, savivertės stiprinimui ir socialinės atskirties mažinimui.

      2
  • Item type:ETD,
    Socialinių darbuotojų profesinio perdegimo ir profesinio saviveiksmingumo sąsajos
    [The Relationship between Professional Burnout and Occupational Self-Efficacy Among Social Workers]
    magister thesis[2026][S005]
    Mejerienė, Lina

    Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjamos socialinių darbuotojų, dirbančių socialinės globos namuose, profesinio perdegimo ir profesinio saviveiksmingumo sąsajos. Darbo objektas - socialinių darbuotojų dirbančių socialinės globos namuose profesinio perdegimo ir profesinio saviveiksmingumo sąsajos. Darbo tikslas – nustatyti socialinių darbuotojų dirbančių socialinės globos namuose profesinio perdegimo ir profesinio saviveiksmingumo sąsajas. Darbe keliami keturi uždaviniai: (1) teoriškai išanalizuoti profesinio perdegimo ir profesinio saviveiksmingumo sampratas, (2) identifikuoti profesinio saviveiksmingumo veiksnius, kurie turi įtakos socialio darbuotojo perdegimo prevencijai; (3) nustatyti socialinių darbuotojų, dirbančių socialinės globos namuose, profesinio perdegimo ir profesinio saviveiksmingumo raišką; (4) nustatyti profesinio perdegimo ir profesinio saviveiksmingumo sąsajas socialinių darbuotojų dirbančių socialinės globos namuose. Darbą sudaro teorinė ir empirinė dalys: pirmojoje dalyje aptariama profesinio perdegimo samprata, jo veiksniai ir specifika socialiniame darbe, antrojoje – profesinio saviveiksmingumo teoriniai pagrindai ir šių reiškinių sąsajų teorinis pagrindimas, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse pristatoma tyrimo metodologija ir empirinio tyrimo rezultatai. Tyrime taikyta mokslinės literatūros analizė ir kiekybinis empirinis tyrimas. Empirinėje dalyje naudota anketinė apklausa, kuria siekta įvertinti socialinių darbuotojų profesinio perdegimo raišką, profesinį saviveiksmingumą ir perdegimo rizikos veiksnius. Tyrime dalyvavo 160 socialinių darbuotojų. Duomenų analizei taikyti statistinės analizės metodai, leidę nustatyti ryšius tarp tiriamų kintamųjų, įvertinti skirtumus tarp grupių bei nustatyti skalių patikimumą. Imtyje dominavo moterys, dauguma respondentų buvo vidutinio amžiaus, turėjo aukštąjį išsilavinimą, o vidutinis darbo stažas siekė 13,70 metų. Tyrimas atskleidė, kad socialinių darbuotojų profesinio perdegimo raiška yra vidutinė, tačiau ryškiausiai išreikštas jo komponentas yra emocinis išsekimas. Psichologiniai simptomai buvo labiau išreikšti nei fiziologiniai, todėl galima teigti, kad profesinis perdegimas tarp tirtų socialinių darbuotojų pirmiausia reiškiasi per emocinį ir kognityvinį nuovargį, laiko stoką, skubėjimą ir susikaupimo sunkumus. Nors daugumai respondentų nebuvo nustatytas aiškiai išreikštas profesinis perdegimas, daliai jų būdingas aukštas emocinio išsekimo lygis. Bendras profesinio perdegimo lygis buvo aukštas tik daliai tiriamųjų. Tuo tarpu socialinių darbuotojų patiriamas profesinis saviveiksmingumas buvo aukštas, rodantis, kad dauguma socialinių darbuotojų palankiai vertina savo profesinius gebėjimus ir pasitikėjimą savimi darbe. Profesinis saviveiksmingumas yra statistiškai reikšmingai susijęs su dalimi profesinio perdegimo rodiklių. Nustatyta, kad didėjant psichologinių simptomų intensyvumui, emociniam išsekimui ir bendram profesinio perdegimo lygiui, profesinis saviveiksmingumas mažėja. Taip pat nustatyta teigiama sąsaja tarp saviveiksmingumo ir asmeninių pasiekimų, rodanti, kad geresnis savo profesinių gebėjimų ir darbo rezultatų vertinimas siejasi su aukštesniu saviveiksmingumu. Fiziologinių simptomų intensyvumas ir depersonalizacija su profesiniu saviveiksmingumu statistiškai reikšmingai nesusiję. Profesinis saviveiksmingumas labiausiai susijęs su psichologine perdegimo dimensija, ypač emociniu išsekimu ir bendru profesinio perdegimo lygiu.

      5  1
  • Item type:ETD,
    Pedagoginių priemonių taikymas įveikiant kibernetinių patyčių reiškinį progimnazijose
    [The Application of Pedagogical Measures in Overcoming Cyberbullying in Pre-gymnasiums]
    magister thesis[2026][S007]
    Urbelienė, Ieva

    -.

      10
  • Item type:ETD,
    Skaitmenizacija socialiniame darbe: dirbtinio intelekto galimybės ir iššūkiai
    [Digitalization in Social Work: Opportunities and Challenges of Artificial Intelligence]
    magister thesis[2026][S005]
    Simsonienė, Lijana

    Temos aktualumas. Skaitmeninių technologijų plėtra ir dirbtinio intelekto taikymas vis labiau keičia socialinio darbo praktiką. DI siejamas su administracinės naštos mažinimu, darbo procesų optimizavimu ir paslaugų kokybės gerinimu ir naujomis pagalbos organizavimo galimybėmis. Kartu DI taikymas kelia reikšmingų iššūkių, susijusių su duomenų saugumu, profesine atsakomybe, algoritmų šališkumu ir žmogiškojo ryšio išsaugojimu. Lietuvoje DI taikymas socialinio darbo praktikoje vis dar nėra pakankamai išplėtotas, todėl aktualu tirti socialinių darbuotojų patirtis, atskleidžiančias DI taikymo galimybes ir iššūkius socialinio darbo skaitmenizavimo kontekste. Tyrimo tikslas – išanalizuoti DI taikymo galimybes ir iškylančius iššūkius socialinio darbo skaitmenizavimo kontekste. Tyrimo objektas – DI taikymo galimybės ir iššūkiai socialinio darbo skaitmenizavimo kontekste. Metodologija. Darbe taikyta mokslinės literatūros analizė ir kokybinio tyrimo prieiga. Empiriniai duomenys surinkti atliekant pusiau struktūruotus interviu su 8 socialinio darbo specialistais. Tyrimo duomenys analizuoti taikant kokybinę turinio analizę, naudojant „QDA Miner Lite“ programinę įrangą. Pagrindiniai tyrimo rezultatai. Teorinė analizė atskleidė, kad skaitmenizacija socialiniame darbe yra kompleksinis procesas, apimantis ne tik informacijos perkėlimą į skaitmeninę formą, bet ir platesnius organizacinės kultūros, paslaugų teikimo bei profesinės veiklos pokyčius. DI šiame procese gali būti taikomas kaip pagalbinė priemonė, tačiau jo naudojimas turi būti derinamas su profesinėmis vertybėmis, duomenų apsauga ir žmogiškojo ryšio išsaugojimu. Empirinis tyrimas parodė, kad socialinių darbuotojų žinios yra fragmentiškos ir dažniausiai siejamos su konkrečių įrankių žinojimu bei praktiniu jų išbandymu. DI naudojimo patirtys formuojasi individualios iniciatyvos, savarankiško mokymosi ir kasdienės praktikos poreikių pagrindu, nesant sistemingo organizacinio palaikymo. Požiūris į DI išlieka atsargus ir pragmatiškas: socialiniai darbuotojai įžvelgia DI naudą, tačiau kartu abejoja DI patikimumu, duomenų saugumu ir poveikiu profesinei kompetencijai. Tyrime išryškėjo ir tylaus naudojimo fenomenas, kai specialistai linkę slėpti DI pasitelkimą profesinėje veikloje dėl neapibrėžtos baimės, kad bus kvestionuojama jų kompetencija. Nustatyta, kad DI taikymo galimybės pirmiausia siejamos su administracinės naštos mažinimu: duomenų tvarkymu, ataskaitų rengimu, tekstų redagavimu ir informacijos sisteminimu. DI taikymo galimybės siejamos su prevencinių sistemų kūrimu, ankstyvojo įspėjimo sistemomis šeimų krizėms numatyti, ir naujų paslaugų vystymu bei prieinamumo didinimu. Pagrindiniai DI taikymo iššūkiai socialinio darbo praktikoje susiję su informacijos tikslumu, duomenų saugumu, profesine atsakomybe ir žmogiškojo ryšio išsaugojimu. Išskirti psichologiniai iššūkiai siejami su baime prarasti profesinį savarankiškumą. Duomenų saugumo iššūkiai išryškino algoritmų šališkumą ir neaiškias socialinių darbuotojų atsakomybės ribas bei poreikį specializuotiems mokymams.

      12
  • Item type:ETD,
    Socialinė parama šeimoms, kurių nariai gyvena skirtingose šalyse: Marijampolės apskrities patirtys
    [Social support for families whose members live in different countries: experiences of Marijampolė County]
    magister thesis[2026][S005]
    Staskevičienė, Gintarė

    Magistro baigiamajame darbe analizuojama socialinės paramos sistema šeimoms, kurių nariai gyvena skirtingose šalyse, Marijampolės apskrities kontekste. Šio magistro baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti socialinės paramos taikymą Marijampolės apskrities šeimoms, kurių nariai gyvena skirtingose šalyse. Darbo uždaviniai: (1) atskleisti transnacionalinių šeimų sampratą ir jų socialinės situacijos ypatumus; (2) išanalizuoti šeimų su nariais, gyvenančiais skirtingose šalyse, patiriamus ekonominius, socialinius ir emocinius iššūkius; (3) išnagrinėti socialinės paramos taikymo Marijampolės apskrityje gyvenančioms šeimoms su skirtingose šalyse gyvenančiais nariais ypatumus, atliekant empirinį tyrimą. Darbe taikomi tokie tyrimo metodai: mokslinės literatūros apžvalga, kokybinis socialinis tyrimas naudojant pusiau struktūruoto interviu metodą empiriniams duomenims surinkti, ir kokybinė turinio analizė šiems duomenims išanalizuoti. Šis tyrimo modelis leido giliau išanalizuoti tyrimo dalyvių subjektyvias patirtis ir jausmus. Kokybinis tyrimas atliktas 2026 m. kovo mėnesį, atlikti 10 interviu su 5 transnacionalinių šeimų atstovais ir 5 socialinio darbo specialistais, dirbančiais Marijampolės apskrities savivaldybių administracijose ar viešojo sektoriaus įstaigose. Magistro darbo struktūrą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje atliekama šeimų, kurių nariai gyvena skirtingose šalyse, teorinė analizė, nagrinėjant transnacionalinių šeimų sampratą bei joms kylančius ekonominius, socialinius ir emocinius iššūkius. Antroje dalyje analizuojami socialinės paramos šeimai teoriniai ir praktiniai aspektai: apžvelgiami teisiniai pagrindai, paramos formos, teikėjų įvairovė bei Marijampolės apskrities socioekeonominė situacija. Trečioje dalyje pristatomas empirinis tyrimas, kuriame analizuojamos Marijampolės apskrities transnacionalinių šeimų socialinės paramos patirtys, pateikiama rezultatų analizė bei jų aptarimas. Darbas baigiamas išvadomis, rekomendacijomis, literatūros sąrašu ir priedais. Tyrimas atskleidė, kad šeimos nario išvykimas dirbti į kitą užsienio valstybę iš principo transformuoja šeimos struktūrą. Lietuvoje likusi motina lieka pagrindine šeimos grandimi, kuri prisiima dvigubą atsakomybę už buitį, vaikų priežiūrą ir auklėjimą. Vaikai išgyvena emocijų šuolius, kurie įvardijami kaip „sūpynių efektas“, pasireiškiantis nuotaikų kaita dėl tėvo grįžimo ir išvykimo ciklų. Nustatyta, kad Marijampolės regione egzistuoja stiprus socialinis barjeras – gyventojai jaučia gėdą kreiptis paramos. Sistemos lygmeniu išryškėjo RINA sistemos nepatikimumas bei poreikis transformuoti socialinį darbą iš administracinio į proaktyvų tarptautinį koordinavimą, orientuotą į vaiko interesų apsaugojimą bei šeimos ryšių išsaugojimą.

      10  1
  • Item type:ETD,
    Psichosocialinės pagalbos teikimas autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams ir jų šeimoms
    [Provision of psychosocial support for children with autism spectrum disorder and their families]
    magister thesis[2026][S005]
    Meiluvienė, Loreta

    Tyrimo tikslas: atskleisti psichosocialinės pagalbos teikimo teorinius ir praktinius aspektus vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, bei jų šeimoms, išryškinant socialinio darbuotojo vaidmenį. Darbo uždaviniai: 1) Apibrėžti psichosocialinės pagalbos sampratą ir jos reikšmę vaikams, turintiems ASS, bei jų šeimoms; 2) Išanalizuoti teorinius psichosocialinės pagalbos teikimo vaikams, turintiems ASS, aspektus; 3) Atskleisti psichosocialinės pagalbos teikimo šeimoms, auginančioms vaikus, turinčius ASS, teorinį pagrindimą, išryškinant socialinio darbuotojo indėlį:4) Identifikuoti psichosocialinės pagalbos teikimo realijas vaikams, turintiems ASS, ir jų šeimoms, remiantis socialinių darbuotojų, dirbančių su ASS vaikais ir jų šeimomis, patirtimi. Tiriamieji: socialiniai darbuotojai, dirbantys socialinių paslaugų įstaigoje, su vaikais, turinčiais ASS, bei jų šeimomis, ir turintys ne mažiau kaip 2 metų darbo stažą. Darbo metodai: taikyti teoriniai ir empiriniai metodai bei duomenų analizė. Teorinėje dalyje remtasi mokslinės literatūros, teisės aktų ir dokumentų analize, siekiant atskleisti psichosocialinės pagalbos sampratą, reikšmę ir taikymo ypatumus vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų, ir jų šeimoms bei pagrįsti tyrimo problematiką. Empirinėje dalyje buvo pasirinktas kokybinis tyrimo metodas, duomenys rinkti pusiau struktūruoto interviu būdu su socialiniais darbuotojais, siekiant atskleisti jų patirtis ir požiūrį į vaikus, turinčius ASS, ir darbą su jais. Surinkti duomenys analizuoti taikant kokybinę turinio analizę. Tyrimo rezultatai: socialinių darbuotojų teikiama psichosocialinė pagalba vaikams, turintiems ASS, grindžiama saugios ir struktūruotos aplinkos kūrimu, mažinant sensorinius dirgiklius, įrengiant sensorines erdves, taikant individualias sensorines priemones, padedančias išvengti emocinės perkrovos bei stabilizuoti elgesį. Socialinio darbuotojo taikomos struktūruotos veiklos ir vizualinės priemonės (veiklų sekos, emocijų kortelės, nuotaikos lentos) padeda vaikams, turintiems ASS, geriau orientuotis kasdienėse situacijose, atpažinti savo emocijas, reguliuoti elgesį, suprasti užsiėmimų eigą. Dirbant su vaikais, turinčiais ASS, socialiniai darbuotojai atlieka psichosocialinės pagalbos koordinatoriaus, advokato, vertintojo, informacijos ir dokumentacijos tvarkytojo bei globėjo- motiniško rūpesčio vaidmenis, kurie užtikrina tų vaikų gerovę ir pagalbos procesą. Socialinio darbuotojo veikla, dirbant su vaikais, turinčiais ASS, yra holistinė, apimanti ne tik paslaugų organizavimą, bet ir tiesioginį įsitraukimą į vaiko, turinčio ASS, kasdienį gyvenimą, poreikių vertinimą, informacijos valdymą ir vaiko, turinčio ASS, teisių atstovavimą. Šie vaidmenys prisideda prie individualizuotos pagalbos organizavimo ir vaikų, turinčių ASS, socialinės įtraukties. Veiksminga psichosocialinė pagalba vaikams, turintiems ASS, yra glaudžiai susijusi su pastoviu specialistų ir institucijų bendradarbiavimu. Komandinis darbas, informacijos dalijimasis, konsultacijos tarp socialinių darbuotojų, pedagogų, psichologų ir sveikatos priežiūros specialistų leidžia visapusiškai įvertinti vaiko, turinčio ASS, poreikius ir užtikrinti nuoseklią bei kompleksinę pagalbą. Socialinių darbuotojų kompetencijos, dirbant su vaikais, turinčiais ASS, apima tiek asmenines (emocinis jautrumas, empatija, gebėjimas kurti pasitikėjimu grįstą santykį), tiek profesines (bendradarbiavimas, sprendimų priėmimas, specializuotos žinios apie ASS) sritis. Nuolatinis profesinis tobulėjimas, apimantis mokymus, seminarus ir refleksiją praktikoje, yra būtinas, kad darbuotojai galėtų efektyviai pritaikyti žinias realiose situacijose ir individualizuotai reaguoti į vaiko, turinčio ASS, poreikius. Ilgalaikis vaikų, turinčių ASS, elgesio modifikavimas ir reguliavimas, bendradarbiavimas su šeimomis, didelis darbo krūvis, padidina profesinio perdegimo riziką. Supervizijos ir intervizijos suteikia socialiniams darbuotojams galimybę aptarti sudėtingas situacijas, dalintis ir gauti praktines rekomendacijas, o tai sumažina emocinę įtampą ir stiprina profesinį pasitikėjimą.

      8  2
  • Item type:ETD,
    Bendravimo kultūra ir negalios etiketas socialiniame darbe su suaugusiais negalią turinčiais žmonėmis
    [Communication Culture and Disability Etiquette in Social Work with Adults with Disabilities]
    magister thesis[2026][S005]
    Muraškienė, Ilona

    Požiūrio į negalią turinčius asmenis pokyčiai, Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodekso (2023) atnaujinimas ir dėmesys visuomenėje vyraujančių stereotipinių nuostatų negalios atžvilgiu pokyčių skatinimui, lemia naujos socialinio darbuotojo ir suaugusio asmens su negalia bendravimo kultūros formavimąsi. Šios bendravimo etikos su negalią turinčiais asmenimis nuostatos įvardinamos kaip negalios etiketas, kurio suvokimas svarbus socialinio darbo praktikos kokybei su suaugusiais negalią turinčiais asmenimis. Tyrimo objektas: Socialinio darbo praktikoje pasireiškianti bendravimo kultūra ir negalios etiketas. Tyrimo tikslas: Išanalizuoti bendravimo kultūros svarbą ir negalios etiketo laikymąsi socialiniame darbe, siekiant pagerinti socialinių paslaugų kokybę suaugusiems asmenims su negalia. Tyrimo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti bendravimo kultūros reikšmę socialiniame darbe su negalią turinčiais žmonėmis. 2. Identifikuoti negalios etiketo principus ir jų taikymą socialiniame darbe. 3. Išnagrinėti socialinių darbuotojų požiūrį į bendravimo kultūrą ir negalios etiketo laikymąsi. Tyrimo rezultatai: Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad socialinių darbuotojų požiūriu, bendravimo kultūra su negalią turinčiais asmenimis atsiskleidžia kaip atvirumu, pagarba, priėmimu, tarpusavio ryšiu ir kantrybe pagrįstas bendravimas, ugdantis socialinį darbuotoją vertybine ir emocine prasme, padedantis stiprinti kantrybę, tikėjimą, empatiją, gerinti savęs ir kitų pažinimą. Negalios etiketo laikymuisi, tyrimo dalyvių nuomone, svarbus tinkamas kalbėjimo tonas, aiški kalba, kantrus kartojimas, dėmesingas klausymasis, pagarba, kontrolės vengimas, įgalinimas, nediskriminuojantis požiūris ir konfidencialumas. Negalios etiketą papildo vizualinės, neverbalinės komunikacijos priemonės, komunikacinės lentelės. Bendravimo su suaugusiais negalią turinčiais asmenimis metu reikalingos socialinio darbuotojo savybės: kantrybė, empatija, humoro jausmas, savitvarda, nuoširdumas ir lankstumas bei profesiniai problemų sprendimo, aktyvaus klausymosi, krizių ir konfliktų valdymo, motyvavimo, komandinio darbo, reflektavimo ir mokymosi iš patirties gebėjimai, sukuriantys prielaidas negalios etiketo taikymui socialiniame darbe. Bendravimo metu susiduriama su perdegimo, komunikavimo kliūčių, paslaugų gavėjų emocinių protrūkių, laiko ir žmogiškųjų išteklių trūkumo, negalią turinčių asmenų ankstesnių neigiamų patirčių, darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo bei paslaugų gavėjų prieraišumo iššūkiais, kurių sprendimui svarbus psichologinės pagalbos darbuotojams teikimas, supervizijos ir profesinių kompetencijų tobulinimas. Negalios etiketo pažeidimai siejami su mandagumo trūkumu, negalią turinčio asmens ignoravimu ir savarankiškumo ribojimu, globėjiškumu. Pažeidimų analizė ir reflektavimas padeda mokytis iš įgytos patirties.

      12  1
  • Item type:ETD,
    Socialinio darbuotojo pagalba asmenims turintiems priklausomybių, psichosocialinės reabilitacijos bendruomenėse
    [Social worker support for people with addictions in psychosocial rehabilitation communities]
    magister thesis[2026][S005]
    Jurevičienė, Onutė

    Socialinio darbuotojo pagalba asmenims, turintiems priklausomybių, psichosocialinės reabilitacijos bendruomenėse. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo tendencijų apžvalgos, kad rizikingai ir žalingai vartojančių psichoaktyviąsias medžiagas ir nuo jų priklausomų asmenų skaičius tiek pasaulyje, tiek Europos Sąjungoje ir Lietuvoje auga. Priklausomybės nuo įvairių psichoaktyviųjų medžiagų problemos kompleksiškumas turi neigiamos įtakos tiek priklausomybių turinčio asmens gyvenimui, tiek jo artimiesiems ir visai visuomenei, todėl svarbu išsiaiškinti šių problemų sprendimo galimybes psichosocialinės reabilitacijos bendruomenėse. Keliami šie probleminiai klausimai: 1. Kuo psichosocialinė reabilitacija svarbi asmenims, turintiems priklausomybę? 2. Kas turi įtakos veiksmingai asmens psichosocialinei reabilitacijai bendruomenėse? 3. Kaip socialinis darbuotojas teikia pagalbą asmenims, turintiems priklausomybę psichosocialinės reabilitacijos procese? 4. Kuo reikšminga socialinio darbuotojo teikiama pagalba? 5. Su kokiais sunkumais socialiniai darbuotojai susiduria ir kaip juos sprendžia? Darbo objektas: socialinio darbuotojo pagalba asmenims, turintiems priklausomybių, psichosocialinės reabilitacijos bendruomenėse. Darbo tikslas: teoriškai ir empiriškai pagrįsti socialinio darbuotojo pagalbos galimybes asmenims, turintiems priklausomybių, psichosocialinės reabilitacijos bendruomenėse. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti sisteminio, holistinio, biopsichosocialinio požiūrio teikiant kompleksinę pagalbą asmenims, turintiems priklausomybių, aktualumą. 2. Aptarti psichosocialinės pagalbos asmenims, turintiems priklausomybių, galimybes psichosocialinės reabilitacijos bendruomenėse. 3. Išanalizuoti socialinių darbuotojų praktinę patirtį teikiant pagalbą asmenims, turintiems priklausomybių, psichosocialinės reabilitacijos bendruomenėse. Tyrimo metodai: Teoriniai metodai: mokslinės, literatūros analizė, siekiant teoriškai pagrįsti socialinio darbuotojo pagalbos asmenims, turintiems priklausomybių, psichosocialinės reabilitacijos procese galimybes. Empiriniai metodai: pusiau struktūruotas interviu, kuriuo siekiama atskleisti socialinių darbuotojų praktinę patirtį teikiant pagalbą asmenims, turintiems priklausomybių, psichosocialinės reabilitacijos bendruomenėse. Kokybinė turinio (content) analizė taikoma analizuojant interviu metu gautus duomenis. Išvados: Tyrimas atskleidė, kad psichosocialinė reabilitacija asmenims, turintiems priklausomybę, svarbi, nes ji padeda gerinti asmens fizinę, emocinę būklę, santykius su šeima, socialinius ryšius, ugdytis socialinius-emocinius įgūdžius, atgauti viltį, integruotis į visuomenę. Tyrimas rodo, kad veiksmingai asmens psichosocialinei reabilitacijai bendruomenėse svarbi priklausomybę turinčio asmens motyvacija pokyčiams ir palankių sąlygų psichosocialinei reabilitacijai sudarymas centre. Vidinė motyvacija formuojasi suvokiant problemą, priimant sprendimą keistis ir imantis realių veiksmų. Šią motyvaciją skatina ir palaiko saugi centro aplinka, pozityvūs ryšiai su specialistais, artimaisiais ir bendruomenės nariais, aiški dienos struktūra, komandinis darbas ir individualizuota pagalba. Išryškėjo susitelkimas į fizinius, socialinius ir psichologinius pagalbos aspektams, vilties skatinimas ir palaikymas. Socialinis darbuotojas vertina asmens situaciją, sudaro pagalbos planą, stebi pokyčius ir koreguoja planą, taiko atvejo vadybą, organizuoja grupinį darbą, darbinę, veiklą, motyvuoja pokyčiams, vykdo individualius pokalbius, teikia konsultacijas ir palaikymą, atstovauja, sudaro taisykles ir užtikrina jų laikymąsi, skatina savarankiškumą ir atsakomybę, ugdo socialinius ir kasdienius įgūdžius, planuoja integraciją į visuomenę, bendradarbiauja su bendruomenės centro ir kitais specialistais. Tyrimas parodė, kad socialiniam darbuotojui teikiant pagalbą priklausomybę turintiems asmenims, svarbūs bendravimo, bendradarbiavimo, konfliktų ir streso valdymo, empatijos, ribų nustatymo, rūpinimosi savimi bei asmens priėmimo tokio, koks jis yra gebėjimai. Tyrimas parodė, kad socialinio darbuotojo teikiamos pagalbos reikšmė priklausomybių turintiems asmenims psichosocialinės reabilitacijos bendruomenėje atsiskleidė trimis lygmenimis. Visų pirma ji reikšminga priklausomybę turinčiam asmeniui suteikiant galimybes išsivaduoti nuo priklausomybės ir gyventi visavertį gyvenimą visuomenėje. Taip pat ji svarbi priklausomybę turinčio asmens artimiesiems padedant atkurti santykius su priklausomybę turinčiu šeimos nariu ir spręsti psichologines problemas. Reikšmė visuomenei atsiskleidė dėl mažėjančio nusikaltimų skaičiaus ir naštos socialinei sistemai mažinimo. Nustatyta, kad socialiniai darbuoto jai susiduria su profesiniais sunkumais (nuovargiu, perdegimu, biurokratinėmis problemomis, supervizijos trūkumu) ir su paslaugų gavėjais susijusiais sunkumais (motyvacijos trūkumu, atkryčiais, agresija, konfliktais, programos nutraukimu, nestabilia emocine būsena). Sunkumų sprendimui svarbus greitas reagavimas įkylančias problemas, kompetencijų tobulinimas, kantrybė ir kartojimas, ribų nustatymas ir kolegų pagalba.

      3  2