Viešosios politikos ir valdymo institutas / Institute of Public Policy and Management
Transformacinės lyderystės vaidmuo organizacijoje "X" ir jos sąsajos su žmogiškųjų išteklių valdymo veiksnių raiškaItem type:ETD, [The role of transformational leadership in organization "X" and its relationship to the manifestation of human resource management factors]magister thesis[2026][S003]Šimkus, VytautasŠiame magistro baigiamajame darbe yra atliktas eksploracinis tyrimas, kuris yra aktualus visoms organizacijoms, siekiančioms plėstis bei išlaikyti turimą darbo jėgą palaikant teigiamus darbuotojų psichologinius rodiklius. Į pastaruosius ypatingai pradėtas dėmesys ir organizacijose, besivadovaujančiose transformacinės lyderystės stiliumi, kadangi motyvuoti ir patenkinti darbuotojai dažniausiai pasižymi geresniais darbo rezultatais (Schmidt et al., 2002). Tai turint omenyje, šiame tyrime buvo nagrinėtos darbuotojų motyvacijos, jų įsitraukimo ir pasitenkinimo darbu sąsajos bei analizuoti šių konstruktų pokyčiai laike. Darbe taip pat buvo siekiama pasiūlyti šių veiksnių darbinį modelį bei organizacijai pateikti tinkamas rekomendacijas, siekiant suvaldyti pastarųjų kaitą. Pats tyrimas buvo atliktas augančioje, transformacine lyderyste besivadovaujančioje ir aukštų rezultatų ir efektyvumo kultūrą skatinančioje „X” organizacijoje. Siekiant įvykdyti tikslą, buvo naudotas dvigubo skerspjūvio metodas lyginant darbuotojų gerovės rodiklių įverčius pirmojo ir antrojo matavimo metu (T1 N = 44; T2 N = 27). Taip pat buvo atliktos koreliacinė ir daugialypė regresijos analizės. Gauti rezultatai parodė, jog per 4 mėnesių laikotarpį darbuotojų motyvacija, įsitraukimas į darbą ir pasitenkinimas darbu išliko sąlyginai stabilūs - reikšmingas pokytis buvo pastebėtas tik ties motyvacijos kategorija. Taip pat buvo nustatyta, kad autonominė motyvacija turėjo stipresnį ryšį su darbo įsitraukimu ir pasitenkinimu nei kontroliuojama motyvacija. Galiausiai, pastebėta motyvaciniai kintamieji pasitenkinimą darbu prognozuoja reikšmingiau nei įsitraukimą, o stipriausiu abiejų konstruktų (neigiamu) prognozuotoju tapo motyvacija. Atsižvelgiant į rezultatus buvo pateikiamos rekomendacijos skaidrinti komunikaciją tarp vadovybės ir žemiausios grandies darbuotojų tuo pat metu skiriant ir daugiau dėmesio pastarųjų augimo perspektyvoms bei organizacinio įsipareigojimo ugdymui. Rekomendacijos buvo suformuluotos taip, kad atlieptų į pagrindinius savideterminacijos teorijoje išskiriamus 3 psichologinius poreikius.
8 Persikvalifikavusių mokytojų karjeros kaitos patirtysItem type:ETD, [Career Transition Experiences of Retrained Teachers]magister thesis[2026][S003]Šatienė, LaimaŠiame magistro darbe analizuojama mokytojų persikvalifikavimo motyvacija ir karjeros kaitos aspektai švietimo kaitos kontekste. Temos aktualumą pagrindžia kintantys švietimo sistemos poreikiai, mokytojų trūkumas, profesinio perdegimo rizika, mokymosi visą gyvenimą svarba ir didėjantis poreikis sudaryti sąlygas mokytojams lanksčiai keisti bei plėtoti savo profesinę karjerą. Darbo tikslas – atskleisti mokytojų persikvalifikavimo patirtis. Tyrime taikytas kokybinis tyrimo metodas, atlikti pusiau struktūruoti interviu su devyniais persikvalifikavusiais mokytojas, dirbančiais įvairiose Lietuvos švietimo įstaigose. Tyrimo duomenys analizuoti taikant kokybinis turinio analizės principus. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad mokytojų sprendimą persikvalifikuoti daugiausiai lemia vidiniai veiksniai: pasitenkinimo darbu mažėjimas, profesinis nuovargis, savirealizacijos poreikis ir siekis atkurti profesinę prasmę. Išoriniai veiksniai, tokie kaip politiniai ar darbo rinkos pokyčiai, turėjo mažesnę reikšmę ir išryškėjo tik pavieniais atvejais. Nustatyta, kad persikvalifikavimo procesas yra sudėtingas ir daug pastangų reikalaujantis procesas, susijęs su dideliu mokymosi krūviu, laiko stoka, darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimu bei emocine įtampa. Tyrimas parodė, kad socialinė parama, gaunama iš bendramokslių, kolegų, šeimos narių ir dėstytojų, yra svarbus veiksnys, padedantis įveikti persikvalifikavimo sunkumus ir palaikyti motyvaciją. Be to, persikvalifikavimas suteikia teigiamų karjeros pokyčių: stiprina savirealizacijos jausmą, patvirtina profesinį pašaukimą, plečia kompetencijas, didina karjeros galimybes ir stiprina profesinio saugumo jausmą. Vis dėlto karjeros kaita susijusi ir su neigiamomis patirtimis: profesinės adaptacijos sunkumais, vidinėmis abejonėmis, karjeros neapibrėžtumu, mentorystės stoka ir finansiniais nuostoliais. Tyrimo duomenys patvirtino, kad persikvalifikavimas nuo profesin4s tapatyb4s kaitos. Mokytojai pereina nuo neapibrėžtumo ir vidinių abejonių prie naujo profesinio vaidmens priėmimo, profesinio kryptingumo stiprėjimo ir lankstesnio požiūrio į savo karjerą. Todėl mokytojų persikvalifikavimą tikslinga vertinti ne tik kaip kitos kvalifikacijos įgijimą, bet ir kaip profesinės patirties tęstinumo, profesinės tapatybės kaitos ir karjeros konstravimo procesą. Remiantis tyrimo rezultatais, darbe pateikiamos rekomendacijos stiprinti mentorystės sistemą, plėtoti socialinės ir psichologinės pagalvos prieinamumą, didinti praktinio rengimo naujai specialybei komponentą studijų programose, plėsti finansinės paramos priemones ir integruoti mokytojų persikvalifikavimą į nuoseklų karjeros valdymo modelį.
5 Žmogiškųjų išteklių valdymas Lietuvos kariuomenėje: karininkų pasitenkinimo tarnyba ir lojalumo aspektaiItem type:ETD, [Human Resource Management in the Lithuanian Armed Forces: Aspects of Officer Job Satisfaction and Loyalty]magister thesis[2026][S003]Šmailienė, RenataPastaruoju metu stipriai besikeičianti geopolitinė situacija regione ir visame pasaulyje, įpareigoja Lietuvą stiprinti savo gynybinius pajėgumus, kurie apima ne tik infrastruktūros ir technikos tobulinimą, bet ir motyvuoto personalo parengimą ir jo išlaikymą tarnyboje. Jau kuris laikas stebimas karininkų grandies mažėjimas Lietuvos kariuomenėje (LK), kuriam įtakos, tikėtina turi karininkų pasitenkinimo tarnyba silpnėjimas. Atsižvelgiant į tai, būtina sutelkti daugiau dėmesio į žmogiškųjų išteklių valdymą (ŽIV) LK, identifikuoti karininkų pasitenkinimo tarnyba ir lojalumo mažėjimo faktorius ir paruošti aiškų priemonių planą šiai problemai spręsti. Problema: Kaip pasitenkinimas tarnyba ir lojalumas lemia karininkų trūkumą Lietuvos kariuomenėje? Tyrimo tikslas: Išanalizuoti veiksnius, darančius įtaką LK karininkų pasitenkinimui tarnyba ir lojalumui. Tyrimo uždaviniai: 1. Išnagrinėti žmogiškųjų išteklių valdymo politiką Lietuvos kariuomenėje. 2. Išnagrinėti pasitenkinimo darbu/tarnyba ir lojalumo organizacijai teorinius aspektus. 3. Išanalizuoti Lietuvos kariuomenės karininkų pasitenkinimą tarnyba ir lojalumą lemiančius veiksnius. 4. Identifikuoti veiksnius, sąlygojančius karininkų apsisprendimą pasitraukti iš tarnybos. Šiame baigiamajame magistro darbe tiriami LK karininkų pasitenkinimą tarnyba ir lojalumą lemiantys veiksniai ir kaip tai susiję su karininkų sprendimais palikti tarnybą. Darbą sudaro trys dalys: teorinės literatūros ir dokumentų analizė, metodologinė dalis, empirinio tyrimo aprašomoji dalis. Teorinėje darbo dalyje aptariami mokslinėje literatūroje nagrinėjami ŽIV aspektai viešajame sektoriuje ir LK. Aprašant ŽIV LK daug dėmesio skiriama karininkų karjeros modelio ir teikiamų socialinių garantijų aptarimui. Teorinėje pasitenkinimo darbu ir lojalumo aptarimo dalyje, atskleidžiama, kad tiek lojalumas, tiek pasitenkinimas tarnyba yra emocinės būsenos, priklausančios nuo vidinių individo savybių, vertybių ir požiūrių ir nuo aplink esančių veiksnių, tokių kaip darbo aplinka, komunikacija, santykiai su kolegomis, darbo įvertinimas, finansai ir t.t. Karių pasitenkinimui daug įtakos ir jų darbo specifika, o lojalumas svarbus siekiant užtikrinti misijos įgyvendinimą, sustiprini karių saugumo jausmą ir vienybę. Pasitenkinimas darbu vertinamas kaip darantis didelę įtaką individų (taip pat ir karių lojalumui), t.y. kuo pasitenkinimo lygis aukštesnis, tuo lojalumas didesnis. Kokybinio tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad labiausiai LK karininkų pasitenkinimo tarnybą mažėjimą lemia karininkų karjeros modelio įgyvendinimas, netinkama lyderystė, mikroklimatas ir vidinė komunikacija. Karjeros modelis vertinamas kaip neturintis ilgalaikės planavimo vizijos, stokojantis skaidrumo, nesuteikiantis stabilumo ir užtikrintumo jausmo. Vadų kompetencijų stoka, galios demonstravimas, neigiamos įtakos pavaldinių karjerai darymas – tokie veiksniai įvardijami kaip netinkamos lyderystės pavyzdžiai, turintys įtakos ir asmeniniam santykiui su vadovu, ir mikroklimatui daliniuose. Vidinė komunikacija – nepakankama, trūksta grįžtamojo ryšio, o, tyrimo duomenimis, stebima ir blogėjanti tendencija. Darbo užmokestis ir socialinės garantijos – pasitenkinimą stabilizuojantys veiksniai, nors darbo užmokestis ne visada vertinamas kaip proporcingas užduočių ir atsakomybių kiekiui. Pati karininko tarnyba yra kaip pasitenkinimą didinantis veiksnys, nes yra įdomi, suteikianti daug galimybių, nenuobodi. Pasitraukimą iš tarnybos dažniausiai lemia netinkamas žmogiškųjų išteklių valdymas, kuriame esminį vaidmenį vaidina karjeros modelis ir vadovavimas. Tuo tarpu karininkų lojalumui įtakos turi ne tik pasitenkinimas tarnyba. Dažniausiai lojalumas nulemiamas asmens vidinių, vertybinių nuostatų, tačiau egzistuoja ir lojalumas iš pragmatinių paskatų, lojalumas vadui ar privalomas lojalumas, kuomet priesaika įsipareigojama vykdyti visus nurodymus. Karininkų lojalumas ypatingai atsiskleidė per rekomendaciją rinktis karininko kelią, nes net ir nusivylus sistemos tam tikrais aspektais (ar visa sistema) rekomenduojama rinktis karininko profesiją.
9 Cezario pjūvio operacijų priežasčių analizė: sveikatos politikos, paslaugų organizavimo ir klinikinės praktikos veiksnių sąveikaItem type:ETD, [Analysis of Factors Associated with Caesarean Section: The Interaction of Health Policy, Service Organization, and Clinical Practice]magister thesis[2026][S003]Boguševičienė, TomaMagistro baigiamajame darbe išnagrinėtos didėjantį CPO dažnį lemiančios priežastys Lietuvoje. Pirmoje darbo dalyje analizuota CPO paplitimo dinamika pasaulyje ir Lietuvoje, išanalizuoti dažniausi CPO lemiantys psichosocialiniai, organizaciniai, sisteminiai veiksniai bei gimdymo priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai Lietuvoje. Antroje darbo dalyje iškeltas tyrimo tikslas, uždaviniai bei pagrįsti tyrimų instrumentai. Trečioje dalyje atskleisti svarbiausi moterų bei gydytojų akušerių-ginekologų nurodomi psichosocialiniai, organizaciniai, sisteminiai veiksniai, turintys įtakos sprendimui atlikti CPO. Remiantis tyrimo rezultatais, pateikiamos išvados ir rekomendacijos.
15 Projektų rizikos sistemos tobulinimas X organizacijojeItem type:ETD, [Improving the Project Risk Management System at Organization X]magister thesis[2026][S003]Gaidelionienė, GiedrėViešojo sektoriaus organizacijose įdiegus projektinio valdymo sistemas imta geriau koordinuoti įgyvendinamų strategiškai svarbių projektų veiklas. Šio sektoriaus organizacijoms yra gyvybiškai svarbu laiku, neviršijant nustatyto biudžeto ir kokybiškai įgyvendinti projektus, nes jie yra skirti visuomenės poreikiams tenkinti, jiems įgyvendinti naudojami viešieji finansai. Kad tą pasiekti ypatingas dėmesys turi būti skiriamas projektų rizikų valdymui. „X“ organizacijos pavyzdys rodo, kad projektuose kyla kritinių rizikų, dėl ko projektų veiklos vėluoja, išauga biudžetas ar net nutraukiamos projektų veiklos. Darbo problema. Ar efektyvi „X“ organizacijos projektų rizikos valdymo sistema? Darbo tikslas – nustatyti „X“ organizacijos projektų rizikos valdymo sistemos tobulinimo poreikį ir galimybes. Tyrimo objektas – „X“ organizacijos projektų rizikos valdymo sistema. Darbo uždaviniai: 1. Apibrėžti projektų rizikos sampratą ir klasifikavimo poreikį projektų valdyme. 2. Nustatyti projektų rizikos valdymo svarbą ir proceso ypatumus. 3. Atskleisti rizikos valdymo sistemoje naudojamus rizikos valdymo elementus. 4. Apžvelgti rizikos valdymo ypatumus tradiciniuose ir lanksčiuose projektų valdymo modeliuose. 5. Įvertinti rizikos valdymo ypatumus viešojo sektoriaus organizacijose. 6. Įvertinus „X“ organizacijos esamos projektų rizikos valdymo sistemos stipriąsias ir silpnąsias vietas sudaryti optimalų „X“ organizacijai projektų rizikos valdymo sistemos tobulinimo modelį. Darbo metodai. mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizės, procesų stebėjimas, pusiau struktūruotas interviu, turinio analizės metodai, kurių pagalba buvo nustatyta kaip formalios procedūros „X“ organizacijoje veikia praktiškai. Išvados. Viešojo sektoriaus organizacijų įgyvendinamų projektų sėkmė ir tęstinumas neretai priklauso nuo politinės valdžios pasikeitimų ir strateginių tikslų perorientavimo. „X“ organizacijoje veikianti projektų valdymo sistema yra reglamentuota, procesų įgyvendinimas sistemingas, tačiau laikui bėgant projektų rizikų valdymo procesas tapo labiau formalus, nei efektyviai veikiantis. Atliktas tyrimas atskleidė, kad valdant projektų rizikas pasigendama aiškaus procesų reglamentavimo, šiuolaikinių veiksmingų rizikos valdymo įrankių taikymo, stabilumo keičiantis politinei vadovybei ar kitiems projektų valdymo struktūros darbuotojams. Todėl siekiant užtikrinti, kad projektų rizikos valdymas būtų nenutrūkstamas ir stabilus būtina kelti organizacijos kultūrą, visų grandžių darbuotojų kvalifikaciją, parengti ir taikyti vizualines rizikos valdymo metodikas, nuolat ir atvirai komunikuoti, nustatyti ne tik neigiamas grėsmes, tačiau nusimatyti ir galimybes, rengti visų projektų rizikų suvestinę ir ją viešinti. Tam, kad užtikrinti efektyvų projektų rizikų valdymą ir strateginės reikšmės projektai būtų įgyvendinti remiantis atliktos mokslinės literatūros analize bei kokybinio tyrimo rezultatais parengtas „X“ organizacijos projektų rizikos valdymo sistemos tobulinimo modelis.
7 Darnaus vystymosi principų užtikrinimas rengiant projektus logistikos sektoriujeItem type:ETD, [Ensuring the principles of sustainable development and preparation of projects in the logistics sector]magister thesis[2026][S003]Latvėnas, TadasLogistikos sektorius yra vienas svarbiausių sektorių ES ir Lietuvos ekonomikoje, sukuriantis 10 proc. BVP. Todėl tampa labai svarbu, kad logistikos įmonės Lietuvoje, įgyvendindamos projektus integruotų darnumo principus, kas leistų siekti ne tik ekonominės naudos, bet ir aplinkosaugos bei socialinių tikslų. Tyrimo problema. Kaip užtikrinti darnaus vystymosi principų įgyvendinimą rengiant projektus logistikos sektoriuje? Temos ištirtumas ir naujumas: Moksliniai tyrimai daugiausiai nagrinėja darnaus vystymosi principų įgyvendinimo aspektus logistikos įmonių veikloje. Tačiau trūksta tyrimų, kurie atskleistų kaip darnaus vystymosi principų įgyvendinimas logistikos įmonių įgyvendinamuose projektuose. Darbo tikslas – išnagrinėti darnaus vystymosi principų užtikrinimą rengiant projektus logistikos sektoriuje. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti įmonių socialinės atsakomybės ir darnaus vystymosi principų užtikrinimo teorinius aspektus; 2. Išanalizuoti darnaus vystymosi principų integravimo rengiant projektus teorinius aspektus; 3. Ištirti darnaus vystymosi užtikrinimą Lietuvos logistikos sektoriaus įmonių veikloje; 4. Ištirti darnaus vystymosi principų užtikrinimo aspektus, rengiant projektus Lietuvos logistikos sektoriuje; 5. Pateikti rekomendacijas skirtas užtikrinti darnaus vystymosi principų įgyvendinimą rengiant projektus logistikos sektoriuje. Darbo metodai – mokslinių tyrimų analizės ir sisteminimo metodai, kokybinis tyrimas (pusiau struktūrizuotas interviu), kiekybinis tyrimo metodas (anketinė apklausa), statistinė duomenų analizė. Rezultatai: Nustatyta, kad logistikos įmonių praktikoje rengiant projektus darnaus vystymosi principai dažniausiai integruojami į projekto tikslus ir siekiamus rezultatus arba integracija atliekama rengiamo projekto planavimo etape. Rengiamuose projektuose integruojami įvairūs darnaus vystymosi principai, tačiau prioritetinis jų yra ekonominė nauda. Šis principas derinamas su kitais, tokiais kaip projekto rizikos valdymas, skaidrumas, minimali žala aplinkai, socialinis priimtinumas (naudingumas). Socialiniai ir aplinkosauginiai darnaus vystymosi principai logistikos įmonių projektuose užtikrinami netolygiai. Išvados. Tyrimo rezultatai patvirtina poreikį stiprinti darnaus vystymosi principų įgyvendinimą logistikos įmonių rengiamuose projektuose.
6 Mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų tarpusavio sąveika įtraukiojo ugdymo konteksteItem type:ETD, [Collaboration and Interaction Between Teachers and Educational Support(assistance) Specialists in the Context of Inclusive Education]magister thesis[2026][S003]Martinkienė, AstaMagistro darbe analizuojama mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų sąveika įtraukiojo ugdymo kontekste. Tyrimo aktualumą lemia Lietuvoje stiprėjantis įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas, didėjantis mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaičius bendrojo ugdymo mokyklose bei poreikis užtikrinti veiksmingą pedagogų bendradarbiavimą, siekiant kokybiško ugdymo kiekvienam mokiniui. Tyrime akcentuojama, kad mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų tarpusavio sąveika yra viena svarbiausių sėkmingo įtraukiojo ugdymo prielaidų. Darbo tikslas – atskleisti mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų tarpusavio sąveikos praktinio įgyvendinimo ypatumus įtraukiojo ugdymo sąlygomis. Tyrimui pasirinkta kokybinio tyrimo strategija. Duomenys rinkti pusiau struktūruoto interviu metodu, apklausiant mokytojus ir švietimo pagalbos specialistus, dirbančius bendrojo ugdymo mokyklose. Tyrimo duomenys analizuoti taikant kokybinę turinio analizę, išskiriant kategorijas ir subkategorijas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų sąveika dažniausiai vyksta konsultuojantis dėl mokinių ugdymosi sunkumų, sprendžiant elgesio ir emocines problemas, rengiant individualius ugdymo planus bei dalinantis informacija apie mokinio pažangą. Nustatyta, kad veiksmingą bendradarbiavimą labiausiai skatina nuolatinė komunikacija, komandinis darbas, tarpusavio pasitikėjimas, administracijos palaikymas ir orientacija į mokinio poreikius. Tyrimo dalyviai akcentavo, kad švietimo pagalbos specialistų prieinamumas bei operatyvus reagavimas į problemas padeda užtikrinti savalaikį, efektyvų pagalbos teikimą mokiniams. Tyrimo metu išryškėjo ir pagrindiniai sąveikos sunkumai: dideli pedagogų darbo krūviai, laiko stoka bendradarbiavimui, specialistų trūkumas ir nepakankamas kai kurių pedagogų pasirengimas dirbti įtraukiojo ugdymo sąlygomis. Nustatyta, kad nepakankamai koordinuota sąveika gali lemti fragmentišką pagalbos teikimą mokiniui ir apsunkinti įtraukiojo ugdymo procesą. Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad veiksminga mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų sąveika sudaro prielaidas kokybiškam įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui, stiprina pedagogų profesinį bendradarbiavimą bei padeda užtikrinti visapusišką pagalbą mokiniui. Siekiant stiprinti sąveiką mokyklose, svarbu sudaryti palankias organizacines sąlygas bendradarbiavimui, skatinti profesinį dialogą ir stiprinti pedagogų kompetencijas įtraukiojo ugdymo srityje.
11 Darbingo amžiaus širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas viešajame ir privačiame sektoriuoseItem type:ETD, [Assessment of Healthcare Service Quality for Working-Age Patients with Cardiovascular Diseases in the Public and Private Sectors]magister thesis[2026][S003]Svetikas, MatasDarbo tikslas: pritaikius SERVQUAL apklausos metodiką įvertinti ir palyginti darbingo amžiaus širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės lūkesčius ir faktines patirtis viešajame ir privačiame asmens sveikatos priežiūros sektoriuose. Darbo Uždaviniai : 1. Apžvelgti mokslinę literatūrą, nagrinėjančią sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimą bei pacientų pasitenkinimą viešajame ir privačiame sveikatos sektoriuje Lietuvoje ir pasaulyje, 2. Ištirti darbingo amžiaus pacientų sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis paslaugų kokybės lūkesčius ir faktines patirtis viešajame ir privačiame asmens sveikatos priežiūros sektoriuose, taikant SERVQUAL metodiką. 3. Apskaičiuoti ir palyginti SERVQUAL kokybės spragas tarp viešojo ir privataus ASPĮ sektoriaus, nustatant statistiškai reikšmingus skirtumus tarp pacientų lūkesčių ir faktinių patirčių. 4. Nustatyti demografinius, struktūrinius ir su paslaugomis susijusius veiksnius bei jų sąsajas, lemiančius darbingo amžiaus ŠKL pacientų paslaugų kokybės vertinimą viešajame ir privačiame ASPĮ sektoriuje. 5. Pateikti rekomendacijas viešajam ir privačiam sveikatos sektoriams remiantis ŠKL pacientų paslaugų kokybės vertinimu. Tyrimo metodai. Tyrime taikyta mokslinės literatūros ir teisės aktų analizė bei atliktas kiekybinis empirinis tyrimas. Duomenys rinkti anoniminės internetinės anketinės apklausos būdu, naudojant modifikuotą SERVQUAL klausimyną. Respondentų apklausa vykdyta: 2026-01-13 – 2026-03-25. Tyrime dalyvavo 465 respondentai. Tyriamoji imtis – Vilniuje gyvenantys darbingo amžiaus pacientai sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, kurie per pastaruosius 12 mėnesių naudojosi sveikatos priežiūros paslaugomis. Klausimynas apėmė penkias SERVQUAL dimensijas: materialinę aplinką, patikimumą, operatyvumą, užtikrintumą ir empatiją. Paslaugų kokybės vertė skaičiuota pagal formulę; patirtis - lūkestis = kokybės spraga (P – L). Duomenų analizė atlikta naudojant statistinės analizės „R commander“ ir „Excel 2016“ programas. Rezultatai. Viešajame sektoriuje prisirašę pacientai dažniau lankėsi gydymo įstaigose nei privataus sektoriaus pacientai (p < 0,05). Taip pat nustatyta, kad moterys dažniau nei vyrai lankėsi pas gydytoją kardiologą (p < 0,05). Vertinant prieinamumą pas gydytoją kardiologą, nustatyta ryški viešojo ir privataus sektorių atskirtis, viešajame sektoriuje apie 85 proc. pacientų vizito laukė ilgiau nei 2 mėnesius, o privačiame sektoriuje apie 91 proc. pacientų pas specialistą pateko per trumpesnį nei 2 mėnesių laikotarpį, skirtumas tarp sektorių buvo reikšmingas (p < 0,05). Ilgesnis laukimo laikas siejosi su prastesniu paslaugų kokybės vertinimu visose SERVQUAL dimensijose (p < 0,05). Abiejų sektorių pacientai sveikatos priežiūros paslaugoms kėlė aukštus lūkesčius, viešajame – 4,70 balo, privačiame – 4,76 balo. Svarbiausias abiejų sektorių pacientų lūkestis buvo gydytojų kompetencija, maždaug 93 proc. respondentų šiam aspektui skyrė aukščiausią įvertinimą. Abiejuose sektoriuose, visose penkiose SERVQUAL dimensijose nustatytos neigiamos kokybės spragos (p < 0,05). Didžiausia kokybės spraga nustatyta operatyvumo dimensijoje: viešajame sektoriuje ji siekė -1,52 balo, privačiame -1,13 balo. Labiausiai kritikuoti konkretūs aspektai buvo greitas patekimas pas gydytoją (-1,76 ir -1,17 balo) ir galimų vizito laikų pasirinkimas (-1,59 ir -1,16 balo). Privačiame sektoriuje kokybės spragos buvo statistiškai reikšmingai mažesnės nei viešajame patikimumo, operatyvumo, užtikrintumo ir materialinės aplinkos dimensijose, tuo tarpu empatijos dimensijoje reikšmingo skirtumo tarp sektorių nenustatyta. Vieninteliai aspektai, kuriuose privataus sektoriaus pacientų patirtys iš esmės atitiko lūkesčius, buvo privatumo gerbimas ir duomenų konfidencialumas bei įstaigos švara ir tvarka. Analizė parodė, kad viešajame sektoriuje didžiausią įtaką paslaugų kokybės vertinimui turėjo užtikrintumo dimensija, o privačiame sektoriuje – operatyvumo dimensija. Taip pat nustatyta, jog privataus sektoriaus pacientai statistiškai reikšmingai dažniau rekomenduotų savo gydymo įstaigą artimiesiems nei viešojo sektoriaus pacientai (94 proc. prieš 77,1 proc.) bei aukštesniu balu vertina jos paslaugas (4,10 prieš 3,66 balo, p < 0,05). Išvados. Pacientai tiek viešajame, tiek privačiame sveikatos priežiūros sektoriuose kelia labai aukštus lūkesčius, tačiau reali pacientų patirtis nuo jų atsilieka. Privataus sektoriaus paslaugos vertintos geriau, bet didžiausia abiejų sektorių problema išliko operatyvumo dimensija, ypatingai vizito laukimo laikas pas gydytoją ir ribotos vizitų pasirinkimo galimybės. Nustatyta, kad didžiausią įtaką sveikatos paslaugų kokybės vertinimui viešajame sektoriuje darė užtikrintumo dimensija, o privačiame sektoriuje – operatyvumo dimensija.
12 Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas medicininėje reabilitacijoje: pagrįsto teisingumo ir lygybės aspektaiItem type:ETD, [Access to healthcare services in medical rehabilitation: aspects of equity and equality]magister thesis[2026][S003]Aukštikalnis, TomasMagistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir įvertintas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas medicininėje reabilitacijoje, lygybės ir pagrįsto teisingumo principų kontekste Lietuvoje. Darbe analizuoti teoriniai lygybės ir pagrįsto teisingumo pagrindai, nagrinėta jų raiška sveikatos politikoje bei medicininėje reabilitacijoje, aptarti sisteminiai veiksniai, tokie kaip finansavimas, infrastruktūra, žmogiškieji ištekliai ir paslaugų organizavimas, formuojantys paslaugų prieinamumą. Empirinėje darbo dalyje, remiantis kiekybiniu tyrimu, analizuota pacientų patirtys ir vertinta lygybės bei pagrįsto teisingumo principų raiška teikiant medicininės reabilitacijos paslaugas.
9 Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo proceso Lietuvoje analizėItem type:ETD, [Analysis of the Process for Determining Damage Caused to Patients’ Health in Lithuania]magister thesis[2026][S003]Morkūnas, AurimasDarbo aktualumas ir tiriamoji problema. Pacientų teisių apsauga yra viena pamatinių šiuolaikinės sveikatos teisės sričių, nes ji tiesiogiai susijusi su asmens sveikata, gyvybe ir orumu. Viena svarbiausių paciento teisių gynimo priemonių yra teisė reikalauti žalos atlyginimo tais atvejais, kai teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientui padaroma žala. Temos aktualumą ypač sustiprina tai, kad nuo 2020 m. Lietuvoje pradėtas taikyti „žalos be kaltės“ modelis, iš esmės pakeitęs ankstesnę įrodinėtąja kalte grįstą sistemą. Tačiau, nepaisant naujojo teisinio reguliavimo siekio užtikrinti greitesnį ir pacientui prieinamesnį procesą, praktikoje kyla neaiškumų dėl medicininių aplinkybių vertinimo, ekspertinių išvadų reikšmės bei sprendimų pagrįstumo. Trūksta kompleksinių tyrimų, analizuojančių realų Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimų priėmimo procesą bei praktines problemas, su kuriomis susiduria proceso dalyviai. Tyrimo tikslas – išanalizuoti pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo procesą Lietuvoje. Tikslui pasiekti buvo suformuoti šie uždaviniai: 1. Apžvelgti pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo teorinius pagrindus: principus, sampratą ir civilinės atsakomybės ypatumus. 2. Išanalizuoti pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo modelį ir jo raidą Lietuvoje. 3. Išnagrinėti pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo proceso Lietuvoje organizavimą. 4. Ištirti, kaip praktikoje vertinamas pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo procesas Lietuvoje, ir identifikuoti kylančias problemas. Tyrimo metodologija. Magistriniame darbe taikomas kokybinis tyrimas, pagrįstas pusiau struktūruoto ekspertinio interviu metodu. Tyrimo dalyviais pasirinkti asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys žalos nustatymo procese: Komisijos nariai, gydytojai ir teisininkai (iš viso 8 informantai). Surinkti duomenys analizuoti taikant teminę turinio (content) analizę, išskiriant esmines kategorijas, susijusias su sistemos vertinimu, teisinio reguliavimo spragomis bei poveikiu medicinos praktikai. Tyrimo rezultatai. Teorinė analizė atskleidė, kad „žalos be kaltės“ modelis yra orientuotas į paciento saugumą ir klaidų prevenciją, tačiau jo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo institucinio pasitikėjimo kultūros bei adekvačių sistemos išteklių. Empirinis tyrimas parodė, kad šiuo metu Lietuvoje modelis išgyvena natūralų adaptacijos etapą: nors procesinė našta pacientui pastebimai palengvėjo, o išmokamų kompensacijų suma 2024 m. viršijo 1,6 mln. eurų, praktikoje vis dar jaučiama civilinės atsakomybės logika pagrįsta vertinimo inercija. Ekspertai, vertindami atvejus, vis dar prioritetą teikia „neteisėtumo“ paieškoms, o procedūrinis svoris persikėlė į sudėtingą medicininį- ekspertinį vertinimą, kuriame trūksta vieningos „neišvengiamos žalos“ kriterijų interpretacijos. Tyrimas taip pat išryškino poveikį medikų bendruomenei – išliekantis poreikis didinti procedūrinį saugumą pasireiškia gynybinės medicinos apraiškomis, kai gydytojai, bijodami poveikio licencijai, pildo itin detalią, apsidraudžiamąją dokumentaciją. Be to, identifikuotas kritinis klaidų prevencijos ir grįžtamojo ryšio vakuumas: nustatyta žala dažniausiai negrįžta į gydymo įstaigas kaip mokomoji medžiaga, todėl sistema labiau veikia kaip kompensacinis aparatas, o ne kokybės gerinimo įrankis. Pastebimas ir šalių interesų disbalansas, kurį stiprina Valstybinės ligonių kasos (VLK) praktika ginčyti Komisijos sprendimus teismuose, paliekant pacientą be reikiamos teisinės paramos sudėtingame biurokratiniame mechanizme. Pagrindinės išvados ir siūlymai. Darbe daroma išvada, kad Lietuvos modelis sėkmingai atlieka pirminę kompensavimo funkciją ir turi didelį potencialą ateityje tapti visaverčiu saugumą didinančiu įrankiu. Siekiant didinti sistemos efektyvumą, pateikiamos rekomendacijos dėl kompensacijų (balų vertės) indeksavimo, privalomo klaidų analizės bei grįžtamojo ryšio mechanizmo integravimo gydymo įstaigose bei teisinio atstovavimo išlaidų kompensavimo pacientams, siekiant nuosekliai priartėti prie aukščiausių pacientų saugumo standartų.
7 7