Viešosios politikos ir valdymo institutas / Institute of Public Policy and Management
What Are the Match-Level Factors Behind Arena Occupancy in FIBA Women’s Basketball Qualification Competitions?Item type:ETD, [Kokie rungtynių lygio veiksniai lemia arenos užimtumą FIBA moterų krepšinio atrankos varžybose?]magister thesis[2026][S003]Meriluoto, AkiThis study analyses the match-level determinants of arena occupancy in FIBA Women's Basketball qualification competitions between 2020 and 2026. Using OLS regression analysis across eight different models and a dataset of 333 games, host nation participation and weekday scheduling emerged as the two most consistent predictors of arena occupancy. Continental and competition-type differences were observed, with the host nation effect being strongest in Europe and in higher-stakes tournaments. Competitive balance, team quality, superstar presence and early tip-off time showed no consistent significant effects. This study’s findings offer practical implications for National Federations and FIBA in the organisation and promotion of women's basketball qualification competitions.
6 19 Mapping Blended Value Creation: A Business Model Framework for Youth Basketball Development OrganizationsItem type:ETD, [Mišraus vertės kūrimo žemėlapis: verslo modelio sistema jaunimo krepšinio plėtros organizacijoms]magister thesis[2026][S003]Lin, Hsin YuThe main purpose of this thesis is to develop a BM framework adapted from the Business Model Canvas for Youth Basketball Development Organizations (YBDOs) that maps how these distinct organizations create, deliver, and capture blended value across their commercial and mission-driven dimensions. YBDOs occupy a distinctive position in the sports landscape with growing importance in European sports systems. They generate substantial non-financial value—athlete development outcomes, community impacts, and national ecosystem contributions—that market transactions cannot fully capture and no existing business model framework can fully represent. The aim of this research is to develop a comprehensive and theoretically grounded framework capable of capturing the unique characteristics of YBDOs within the Lithuanian and broader context worldwide. The research pursues four objectives: reviewing existing BM literature and identifying gaps; developing the YBDO-BMC with theoretically justified adaptations; demonstrating its analytical utility through ideal-type archetype examples; and providing a structured practical tool for YBDO managers and founders. The research is a theoretical research that employs a conceptual framework development methodology based on abductive reasoning and systematic literature review. The main result is the YBDO-BMC: a ten-block framework extending the standard BMC with one new “Value Created” block. The framework was demonstrated through two ideal type archetype examples of publicly and privately funded YBDOs in Lithuania. A practical checklist for YBDO managers and recommendations are provided.
2 25 Mokyklos organizacinės paramos ir mokytojų technostreso sąsajos Telšių rajono savivaldybės mokykloseItem type:ETD, [The relationship between school organizational support and teachers’ technostress in schools of Telšiai District Municipality]magister thesis[2026][S003]Petrulienė, IndrėDabartiniame švietimo pokyčių keliu žengiančios visuomenės laikmetyje, susiduriančioje su vis spartesne ir gausesne informacinių komunikacinių priemonių įvairove, Lietuvos nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose itin akcentuojama technologijų integracijos svarba siekiant modernizuoti švietimo sistemą ir gerinti ugdymo kokybę. Intensyvi skaitmeninių sprendimų plėtra keičia darbo organizavimo formas, didina informacijos srautus ir kelia naujus iššūkius mokykloms bei mokytojams prisitaikyti prie nuolat kintančios darbo aplinkos. Sėkmingas naujų technologijų diegimas priklauso ne tik nuo organizacinių sprendimų ir sisteminės paramos, bet ir nuo to, kaip šiuos pokyčius priima patys darbuotojai. Šiame kontekste vis didesnį aktualumą įgauna technostreso reiškinys ir mokyklos, kaip organizacijos, vaidmuo kuriant sąlygas, padedančias mokytojams valdyti technologijų keliamus iššūkius. Darbe keliamas probleminis klausimas: kaip mokyklos teikiama organizacinė parama padeda (ir ar apskritai padeda) valdyti mokytojų patiriamą technostresą? Tyrimo objektas – mokyklos organizacinė parama valdant mokytojų technostresą. Darbo tikslas – išanalizuoti mokyklos organizacinės paramos turinį ir jos sąsajas su mokytojų technostresu Telšių rajono savivaldybės mokyklose. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti technostreso sampratą, požymius ir raišką mokytojų profesinėje veikloje. 2. Išnagrinėti mokyklos organizacinės paramos sampratą, veiksnius ir reikšmę valdant mokytojų technostresą. 3. Įvertinti Telšių rajono savivaldybės mokyklų mokytojų patiriamo technostreso raišką ir mokyklos organizacinės paramos vertinimą. 4. Nustatyti mokytojų technostreso ir mokyklos organizacinės paramos sąsajas Telšių rajono savivaldybės mokykloje. Tyrimo hipotezės: H1. Vyresnio amžiaus mokytojai dažniau patiria technologinį nepasitikėjimą, papildomos pagalbos poreikį ir nerimą dėl savo skaitmeninių įgūdžių pakankamumo nei jaunesnio amžiaus mokytojai. H2. Kuo palankiau mokytojai vertina mokyklos organizacinę paramą, tuo mažesnė jų patiriamo technostreso raiška. Teorinėje baigiamojo darbo dalyje išanalizuota technostreso samprata, požymiai ir raiška mokytojų profesinėje veikloje. Išsiaiškinta, jog technostresas nėra susijęs vien tik su negebėjimu naudotis naujomis skaitmeninėmis technologijomis, bet ir tai, kad jis dažniausiai kyla dėl intensyvios švietimo skaitmenizacijos, nuolat atsirandančių naujų IKT priemonių gausos, didėjančio darbo tempo ir poreikio gebėti greitai prisitaikyti prie technologinių pokyčių. Mokytojų technostresas pasireiškia technologine perkrova, technologine invazija, technologiniu sudėtingumu ir technologiniu neužtikrintumu bei nesaugumu. Išnagrinėta organizacinės paramos samprata, veiksniai ir reikšmė valdant mokytojų technostresą. Nustatyta, kad organizacinę paramą sudaro ne tik bendras mokyklos vadovų palaikymas, bet ir konkrečios priemonės, aiškumas kaip jomis naudotis, krūvio paskirstymas bei reikiamos pagalbos teikimas. Organizacinė parama reikšminga tada, kai ji nėra fragmentiška ar formali, bet yra sistemiškai taikoma mokyklos lygmeniu ir orientuota į realius mokytojų darbo sunkumus. Remiantis atlikta mokslinės literatūros analize, buvo parengta kiekybinio tyrimo metodika ir sudarytas tyrimo instrumentas – anoniminė anketinė apklausa. Tyrimo populiaciją sudarė Telšių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose dirbantys mokytojai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad skaitmeninės technologijos yra tapusios svarbia mokytojų profesinės veiklos dalimi. Pirmoji tyrimo hipotezė, jog vyresnio amžiaus mokytojai dažniau patiria technologinį nepasitikėjimą, papildomos pagalbos poreikį ir nerimą dėl savo skaitmeninių įgūdžių pakankamumo nei jaunesnio amžiaus mokytojai, pasitvirtino. Antroji tyrimo hipotezė, jog kuo palankiau mokytojai vertina mokyklos organizacinę paramą, tuo mažesnė jų patiriamo technostreso raiška, nepasitvirtino. Šis rezultatas rodo, jog Telšių rajono savivaldybės mokyklose teikiama organizacinė parama mokytojų darbe yra svarbi, tačiau šiame tyrime ji nepaaiškino bendros technostreso raiškos. Galima kelti prielaidą, jog organizacinė parama gali būti reikšmingesnė atskiroms technostreso formoms, pavyzdžiui, technologijų sudėtingumo ar papildomos pagalbos poreikio mažinimui, tačiau ji nebūtinai sumažina technologijų keliamą darbo intensyvumą ir darbo bei asmeninio laiko ribų nykimą. Magistro baigiamąjį darbą sudaro įvadas, teorinė, metodologinė ir analitinė dalys, rezultatų aptarimas/diskusija, išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis bei priedai.
5 17 Atvejo vadybininko funkcijos gerinant pacientų priežiūros koordinavimą pirminėje sveikatos priežiūrojeItem type:ETD, [The Role of the Case Manager in Improving the Coordination of Patient Care in Primary Health Care]magister thesis[2026][S003]Miškinytė, LauraMagistro baigiamajame darbe nagrinėjamas atvejo vadybininko vaidmuo pirminėje sveikatos priežiūroje. Pirmoje dalyje analizuojami pirminės sveikatos priežiūros organizavimo teikiant pacientų priežiūrą ir atvejo vadybos pritaikymo teoriniai aspektai, analizuojamas atvejo vadybininko vaidmuo, funkcijos bei paslaugų teikimo teisinė aplinka. Antroje pateikiama empirinio tyrimo metodika, o trečioje dalyje pateikiama empirinio tyrimo rezultatų analizė atskleidžianti sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į atvejo vadybininko vaidmenį pacientų priežiūros koordinavimo kontekste. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados bei praktinės rekomendacijos, skirtos atvejo vadybos procesams ir kokybei gerinti.
14 18 Vаiko gerovės komisijos veiklos efektyvumаs Telšių rаjono progimnаzijų įtrаukiojo ugdymo įgyvendinimo konteksteItem type:ETD, [The Effectiveness of the Child Welfаre Commission in the Context of Implementing Inclusive Educаtion in Lower Secondаry Schools in the Telšiаi District]magister thesis[2026][S003]Šlekienė, DaivaLietuvos švietimo politikoje pаstаrаisiаis metаis įtrаukusis ugdymаs tаmpа vienu svаrbiаusių švietimo sistemos prioritetų, siejаmų su sociаlinio teisingumo, ugdymo kokybės ir mokinių gerovės stiprinimu. Nаcionаliniuose ir tаrptаutiniuose strаteginiuose dokumentuose аkcentuojаmа, kаd mokyklа turi sudаryti sąlygаs visiems mokiniаms, nepriklаusomаi nuo jų gebėjimų, sociаlinės pаdėties аr speciаliųjų ugdymosi poreikių, visаpusiškаi dаlyvаuti ugdymo procese, siekti individuаlios pаžаngos ir pаtirti ugdymosi sėkmę. Nuo 2024 metų Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos įpаreigotos užtikrinti visų mokinių ugdymą bendrojo ugdymo аplinkoje, todėl didėjа poreikis efektyviаm tаrpdisciplininiаm bendrаdаrbiаvimui, kryptingаm pаgаlbos orgаnizаvimui ir sаvаlаikiаm mokinių ugdymosi poreikių аtpаžinimui. Vienа svаrbiаusių institucijų šiаme procese yrа mokyklos Vаiko gerovės komisijа, koordinuojаnti švietimo pаgаlbos teikimą, ugdymo pritаikymą bei bendrаdаrbiаvimą su tėvаis ir išorės institucijomis. Tyrimo аktuаlumą lemiа poreikis vertinti ne tik formаlų komisijos funkcijų vykdymą, bet ir jos prаktinį veiksmingumą orgаnizuojаnt pаgаlbą mokiniui, stiprinаnt įtrаukią mokyklos kultūrą bei užtikrinаnt kokybišką įtrаukiojo ugdymo įgyvendinimą prаktikoje. Dаrbo tikslаs – išаnаlizuoti progimnаzijos Vаiko gerovės komisijos veiklos efektyvumą įtrаukiojo ugdymo kontekste, siekiаnt identifikuoti efektyvаus komisijos veikimo modelio požymius. Tyrimo objektаs – progimnаzijos Vаiko gerovės komisijos veiklа. Tyrimo uždаviniаi: 1. Аtskleisti įtrаukiojo ugdymo sаmprаtą ir jo įgyvendinimo teisinį reglаmentаvimą Lietuvoje ir tаrptаutiniu mаstu. 2. Išаnаlizuoti mokyklos Vаiko gerovės komisijos steigimo teisinį pаgrindą, struktūrą, funkcijаs ir vаidmenį įtrаukties procese. 3. Įvаrdyti pаgrindinius Vаiko gerovės komisijos veiklos efektyvumo kriterijus ir gаlimus veiklos trukdžius. 4. Identifikuoti efektyvаus Vаiko gerovės komisijos veikimo modelio požymius įtrаukiojo ugdymo kontekste. Dаrbo metodаi: teorinei dаliаi nаudojаmа mokslinės literаtūros ir dokumentų аpžvаlgа bei аpibendrinimаs. Empiriniаm tyrimui pаsirinktаs pusiаu struktūruotаs interviu, duomenys аnаlizuojаmi tаikаnt kokybinę turinio аnаlizę. Teorinėje dаrbo dаlyje аnаlizuojаmа įtrаukiojo ugdymo sаmprаtа, jo teisinis reglаmentаvimаs tаrptаutiniu mаstu ir Lietuvoje, Vаiko gerovės komisijos steigimo pаgrindаi, funkcijos bei vаidmuo įtrаukties procese. Tаip pаt аptаriаmi pаgrindiniаi Komisijos veiklos efektyvumo kriterijаi, gаlimi veiklos trukdžiаi bei efektyvаus veikimo modelio požymiаi. Аnаlizuojаmi mokslinės literаtūros ir dokumentų šаltiniаi аtskleidė, kаd efektyvi VGK veiklа siejаmа su аiškiu funkcijų pаsiskirstymu, nuosekliu komаndos dаrbu, duomenimis grįstų sprendimų priėmimu, аktyviu bendrаdаrbiаvimu su tėvаis ir išorės institucijomis bei ypаtingu dėmesiu į mokinio individuаlius poreikius. Empirinėje dаrbo dаlyje pristаtomаs kokybinis tyrimаs, аtliktаs Telšių rаjono sаvivаldybės progimnаzijose. Tyrimui pаsirinktаs pusiаu struktūruoto interviu metodаs, o surinkti duomenys аnаlizuoti tаikаnt kokybinę turinio аnаlizę. Tyrime dаlyvаvo mokyklų аdministrаcijos аtstovаi, švietimo pаgаlbos speciаlistаi ir mokytojаi. Tyrimo rezultаtаi аtskleidė, kаd VGK veiklos efektyvumą lаbiаusiаi lemiа bendrаdаrbiаvimo kultūrа, speciаlistų kompetencijos, аiškus veiklos orgаnizаvimаs bei sаvаlаikis pаgаlbos teikimаs mokiniui. Tаčiаu tyrimo dаlyviаi tаip pаt išskyrė reikšmingus iššūkius: didėjаntį speciаliųjų ugdymosi poreikių mokinių skаičių, ribotus žmogiškuosius išteklius, didelį dаrbo krūvį, nepаkаnkаmą tėvų įsitrаukimą ir nevienodą mokytojų pаsirengimą įtrаukiаjаm ugdymui. Tyrimo rezultаtаi leidžiа teigti, kаd veiksmingа Vаiko gerovės komisijos veiklа yrа vienа esminių sąlygų kokybiškаm įtrаukiojo ugdymo įgyvendinimui mokykloje. Dаrbe pаteiktos rekomendаcijos orientuotos į VGK veiklos orgаnizаvimo tobulinimą, speciаlistų kompetencijų stiprinimą, tаrpinstitucinio bendrаdаrbiаvimo plėtojimą bei duomenimis grįsto veiklos vertinimo stiprinimą mokyklos, sаvivаldybės bei nаcionаliniu lygmeniu. Dаrbo struktūrа: įvаdаs, teorinė dаlis, kurioje аnаlizuojаmi Vаiko gerovės komisijos veiklos efektyvumo teoriniаi аspektаi ir teisinis reglаmentаvimаs, empirinė dаlis, kurioje pristаtomаs аtliktаs Telšių rаjono sаvivаldybės 4 progimnаzijų Vаiko gerovės komisijų veiklos tyrimаs ir jo rezultаtаi, diskusijа, išvаdos, rekomendаcijos, orientuotos į VGK veiklos efektyvumą, siekiаnt užtikrinti veiksmingą pаgаlbą mokiniui, literаtūros sąrаšаs bei priedаi.
4 16 Kokybės vadybos politikos įgyvendinimo vertinimas sveikatos priežiūros įstaigojeItem type:ETD, [Evaluation of Quality Management Policy Implementation in a Healthcare Institution]magister thesis[2026][S003]Žaliukaitė, GabrielėŠiame magistro baigiamajame darbe analizuojamas kokybės vadybos politikos įgyvendinimas sveikatos priežiūros įstaigoje, pasirinkus Antakalnio poliklinikos atvejį. Darbo tikslas – įvertinti kokybės vadybos politikos įgyvendinimą Antakalnio poliklinikoje ir nustatyti pagrindinius veiksnius, darančius įtaką sveikatos priežiūros paslaugų kokybei. Teorinėje darbo dalyje nagrinėjami sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ypatumai, kokybės politikos samprata, jos įgyvendinimo principai bei teisinis reglamentavimas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Taip pat aptariama kokybės vertinimo reikšmė sveikatos priežiūros sistemoje. Empirinėje darbo dalyje atliktas kokybinis tyrimas, taikant ekspertinio interviu metodą. Tyrime dalyvavo Antakalnio poliklinikos aukščiausios ir vidurinės grandies administracijos atstovai, kurių įžvalgos leido įvertinti kokybės vadybos politikos įgyvendinimą praktikoje. Tyrimo rezultatai parodė, kad kokybės vadybos politikos įgyvendinimą lemia organizaciniai veiksniai, vadovybės požiūris, žmogiškųjų išteklių valdymas ir paslaugų teikimo procesai. Nustatyta, kad nors Antakalnio poliklinikoje taikomos įvairios kokybės gerinimo priemonės, išlieka tam tikri iššūkiai, susiję su formalizuotos kokybės vadybos politikos stoka, taip pat komunikacijos ir procesų valdymo tobulinimo poreikiu. Darbo pabaigoje pateikiamos rekomendacijos, skirtos kokybės vadybos politikos įgyvendinimo tobulinimui ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimui Lietuvoje, remiantis Antakalnio poliklinikos atveju.
7 24 Pedagogų patirtis taikant laisvą žaidimą Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoseItem type:ETD, [Teachers’ Experience in Applying Free Play in Preschool Education Institutions in Vilnius]magister thesis[2026][S003]Subotkevičė, GretaBaigiamajame darbe analizuojamas laisvo žaidimo taikymas Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose, remiantis pedagogų patirtimi. Temos aktualumą lemia tai, kad ikimokykliniame amžiuje žaidimas yra viena pagrindinių vaiko veiklos formų. Laisvas žaidimas sudaro sąlygas vaikui savarankiškai rinktis veiklą, priimti sprendimus, tartis su kitais vaikais ir mokytis iš savo patirties. Lietuvos ikimokyklinio ugdymo dokumentuose žaidimas siejamas su vaiko ugdymusi, tačiau praktikoje jo taikymas gali skirtis priklausomai nuo pedagogo požiūrio, grupės sąlygų, įstaigos susitarimų ir administracijos palaikymo. Darbo problema. Nors Lietuvos švietimo politikos dokumentuose deklaruojama laisvo žaidimo svarba ikimokykliniame ugdyme, praktikoje nėra aišku, kaip Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose laisvas žaidimas yra praktiškai taikomas ir kokie veiksniai, pedagogų patirties požiūriu, skatina arba riboja jo įgyvendinimą. Tyrimo tikslas. Ištirti pedagogų patirtį ir veiksnius, skatinančius arba ribojančius laisvo žaidimo taikymą Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti laisvo žaidimo sampratą ir reikšmę vaiko raidai ikimokyklinio ugdymo kontekste. 2. Išanalizuoti laisvo žaidimo nuostatas Lietuvos ikimokyklinio ugdymo politikos dokumentuose. 3. Ištirti Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų patirtį taikant laisvą žaidimą bei veiksnius, skatinančius arba ribojančius jo įgyvendinimą. Darbe taikyta mokslinės literatūros analizė, Lietuvos ikimokyklinio ugdymo dokumentų analizė ir kiekybinis empirinis tyrimas. Empirinio tyrimo metu naudotas struktūruotas klausimynas. Tyrime dalyvavo 112 Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų. Gauti duomenys analizuoti taikant statistinės analizės metodus. Tyrimo rezultatai parodė, kad laisvas žaidimas Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose taikomas dažnai. Dauguma pedagogų nurodė, kad laisvas žaidimas jų grupėse vyksta kasdien. Vis dėlto jo trukmė dažniausiai neviršija vienos valandos, todėl laisvo žaidimo taikymas praktikoje dažnai yra trumpesnės arba vidutinės trukmės veikla. Pedagogai labai teigiamai vertina laisvo žaidimo reikšmę vaiko raidai. Dauguma jų pritaria, kad laisvas žaidimas padeda vaikui mokytis per patirtį, ugdo savireguliaciją, socialinius gebėjimus, kūrybiškumą ir emocinę gerovę. Laisvo žaidimo metu pedagogai dažniausiai renkasi stebėtojo vaidmenį ir įsitraukia tik tada, kai to reikia. Aktyvesnis pedagogo dalyvavimas, kai jis tampa žaidimo partneriu arba padeda plėtoti vaikų sumanymus, pasirenkamas rečiau. Ugdymo aplinkos sąlygos vertinamos gana palankiai, tačiau grupės dydis, vaikų skaičius ir materialinių išteklių pakankamumas išryškėjo kaip silpnesnės sritys. Administracijos palaikymas taip pat vertintas nevienodai. Mažiau aiškūs pasirodė susitarimai dėl laisvo žaidimo vietos įstaigos dokumentuose, laiko skyrimo, erdvių naudojimo ir priemonių atnaujinimo. Nustatyta, kad kuo aukštesnis pedagogo laisvo žaidimo reikšmės vaiko raidai suvokimas, tuo dažniau jis taiko laisvą žaidimą grupėje. Geresnė ugdymo aplinkos / infrastruktūros kokybė statistiškai reikšmingai nesisiejo su dažnesniu laisvo žaidimo taikymu. Administracijos palaikymas ir laisvo žaidimo įtvirtinimas įstaigos dokumentuose statistiškai reikšmingo ryšio su laisvo žaidimo taikymu neparodė. Regresinės analizės rezultatai patvirtino, kad pedagogo suvokimas buvo vienintelis reikšmingas laisvo žaidimo taikymo prognozuojantis veiksnys. Darbą sudaro įvadas, teorinė dalis, metodologinė dalis, empirinio tyrimo rezultatų analizė, išvados, rekomendacijos ir literatūros sąrašas. Pirmoje darbo dalyje nagrinėjami laisvo žaidimo teoriniai pagrindai, jo samprata ir reikšmė vaiko raidai. Antroje dalyje analizuojamos Lietuvos ikimokyklinio ugdymo politikos ir dokumentų nuostatos, pedagogo vaidmuo bei laisvo žaidimo įgyvendinimo iššūkiai. Trečioje dalyje pristatoma tyrimo metodologija. Ketvirtoje dalyje analizuojami pedagogų apklausos rezultatai ir tikrinamos tyrimo hipotezės.
4 24 Hormoninės kontracepcijos kompensavimo politika Lietuvoje - visuomenės požiūris ir politikos plėtojimo galimybėsItem type:ETD, [Hormonal Contraception Reimbursement Policy in Lithuania – Public Opinion and Possibilities for Policy Development]magister thesis[2026][S003]Lozuraitienė, RobertaMagistro baigiamajame darbe analizuotas Lietuvos visuomenės požiūris į hormoninės kontracepcijos kompensavimo politikos plėtojimo galimybes. Teorinėje dalyje aprašyta hormoninės kontracepcijos samprata, pristatoma pirmaujančių Europos šalių (Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Estijos, Belgijos) kontracepcijos kompensavimo politikos raida, analizuojamas Lietuvos kompensuojamųjų vaistų sistemos reglamentavimas, Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekto eiga ir paauglėms kompensuojamos hormoninės intrauterinės sistemos panaudojimas. Empirinis tyrimas atliktas taikant kiekybinį metodą – internetinę anketinę apklausą, kurioje dalyvavo 287 pilnamečiai Lietuvos gyventojai. Tyrimo rezultatai patvirtino hipotezę, jog Lietuvos visuomenė palankiai vertina hormoninės kontracepcijos kompensavimo politikos plėtojimą – daugiau nei pusė respondentų visose amžiaus, išsilavinimo ir pajamų grupėse pasisakė už universalų hormoninės kontracepcijos kompensavimą.
18 2 Bausmių vykdymo sistemos pareigūnų kompetencijų ugdymasItem type:ETD, [Competence Development of Prison System Officers]magister thesis[2026][S003]Paalksnytė-Gončarova, IevaDarbo tema analizuojama atsižvelgiant į Lietuvos bausmių vykdymo sistemos pertvarką ir augantį poreikį kryptingai ugdyti statutinių pareigūnų kompetencijas. Aktualumą lemia tai, kad nuo 2023 m. veikianti Lietuvos kalėjimų tarnyba susiduria su žmogiškųjų išteklių trūkumu, fragmentišku kompetencijų ugdymo procesu ir nepakankamu mokymų rezultatų taikymu praktikoje. Darbe sprendžiama problema – netikslingas kompetencijų ugdymas neužtikrina efektyvios organizacijos veiklos ir darbuotojų lūkesčių patenkinimo. Darbo tikslas – atskleisti bausmių vykdymo sistemos pareigūnų kompetencijų ugdymo problematiką ir parengti kompetencijų ugdymo modelį Lietuvos kalėjimų tarnybai. Uždaviniai apima kompetencijų sampratos analizę, LKT situacijos įvertinimą, empirinį tyrimą ir modelio parengimą. Tyrime taikyti metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, pusiau struktūruotas interviu su LKT personalo skyriaus patarėju, anketinė apklausa (N=140) bei aprašomoji statistika. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pareigūnai mokymuose įgytas žinias taiko nenuosekliai, mokymų turinys dažnai neatitinka realių veiklos poreikių, o kompetencijų ugdymo rezultatų vertinimas organizacijoje beveik nevykdomas. Identifikuotas ir informacijos apie ugdymo galimybes trūkumas bei ribotas motyvacinis skatinimas. Remiantis tyrimo duomenimis, parengtas kompetencijų ugdymo modelis, orientuotas į sistemingą poreikių analizę, mokymų turinio pritaikymą pareigūnų funkcijoms, grįžtamojo ryšio mechanizmų stiprinimą ir rezultatų vertinimą. Modelis siekia didinti organizacijos veiklos efektyvumą ir darbuotojų pasitenkinimą. Darbo struktūrą sudaro trys dalys: teorinė kompetencijų ugdymo analizė, LKT situacijos apžvalga ir empirinio tyrimo rezultatai bei modelio pristatymas.
2 12 Mokyklos vadovo vaidmuo švietimo politikos pokyčiuoseItem type:ETD, [The role of the school principal in education policy changes]magister thesis[2026][S003]Freimanaitė, KornelijaMagistro baigiamajame darbe analizuojamas mokyklos vadovo vaidmuo įgyvendinant švietimo politikos pokyčius mokyklos lygmeniu. Darbe nagrinėjama švietimo politikos samprata, mokyklos vadovo vaidmens teoriniai aspektai, vadovavimo, lyderystės ir pokyčių valdymo sąsajos ugdymo įstaigoje. Taip pat aptariamos Lietuvos švietimo politikos kaitos tendencijos ir mokyklos vadovo veiklos bei kompetencijų transformacija. Empirinėje dalyje, remiantis pusiau struktūruotų interviu su mokyklų vadovais duomenimis, atskleidžiama, kaip vadovai suvokia švietimo politikos pokyčius, kaip apibrėžia savo vaidmenį jų įgyvendinimo procese, kokius veikimo būdus taiko ir su kokiais iššūkiais susiduria. Tyrimo rezultatai parodė, kad mokyklos vadovas yra reikšminga jungiamoji grandis tarp nacionalinių švietimo politikos sprendimų ir jų praktinio įgyvendinimo mokykloje.
3 12