Dačiulytė, Rūta
Moteriškoji lyderystė Lietuvos Evangelikų Reformatų BažnyčiojeItem type:ETD, [Female Leadership in the Lithuanian Evangelical Reformed Church]master thesis[2019][S003]Šišla, KornelijusŠišla, K. Moteriškoji lyderystė Lietuvos Evangelikų Reformatų Bažnyčioje / Lyderystės ir pokyčių vadybos magistro baigiamasis darbas. Vadovė doc. dr. R. Dačiulytė. – Vilnius: Mykolo Romerio Universitetas, Viešojo valdymo fakultetas, 2019. Magistro baigiamajame darbe analizuojama moteriškosios lyderystės raiška Lietuvos Evangelikų Reformatų Bažnyčioje. Pirmoje darbo dalyje aptariama Lietuvos Evangelikų Reformatų bendruomenės, kaip tyrimo atvejo, sandara, raida ir prielaidos moteriškosios lyderystės raiškai. Antroje darbo dalyje atvaizduotos teorines lyderystės dimensijos, labiausiai charakterizuojančios moteriškosios lyderystės raiškos elementus konfesinėje bendruomenėje. Trečioje dalyje parengta tyrimo metodologija moteriškosios lyderystės raiškai tirti ir įvertinti bendruomenės moterų tarpe, kurios užėmė arba tyrimo metu ėjo pareigas aukščiausiame bendruomenės valdymo organe. Ir galiausiai atlikus kokybinį tyrimą, atskleidžiamos nustatytos vyraujančios moteriškosios lyderystės dimensijos bendruomenėje, pagrindžiant jas moterų lyderystės raiškos elementais, atspindėtais kokybinio tyrimo duomenų rezultatais ir teorinėmis tyrimo prielaidomis.
66 267 Slaugytojų profesinių kompetencijų tobulinimasItem type:ETD, [Improvement of Professional Competencies of Nurses]master thesis[2019][S003]Lukštaitė, MonikaPokyčiai sveikatos priežiūroje kelia vis daugiau organizacinių iššūkių. Vienas jų yra užtikrint gerai organizuotą, kokybišką, saugią ir kompetentingą slaugos specialistų veiklą. Nors Lietuvoje slaugytojų kvalifikacijos kėlimas yra privalomas, svarbu įvertinti slaugytojų profesinio tobulėjimo poreikius, atsižvelgiant į jų turimas ir trūkstamas kompetencijas, taip pat užtikrinti, kad slaugytojų įgyjamos žinios būtų kuo tikslingiau panaudojamos praktikoje. Tyrimo objektas: Slaugytojų profesinių kompetencijų tobulinimas. Problema: Kaip tobulinamos kompetencijos atliepia slaugytojų poreikius? Tikslas: Ištirti slaugytojų profesinės kompetencijos tobulinimą. Uždaviniai: Išanalizuoti slaugytojų profesinės kompetencijos tobulinimo teorinius aspektus; išnagrinėti teisinį slaugytojų profesinio tobulėjimo reglamentavimą; išanalizuoti slaugytojų profesinės kompetencijos vertinimą; nustatyti slaugytojų profesinių kompetencijų tobulinimo poreikį ir dažnį; ištirti kokie veiksniai turi įtakos kompetencijų tobulinimo dažniui ir poreikiui. Nustatyti pagal ką slaugytojai renkasi profesinio tobulinimosi kursus ir kokių žinių juose Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros, dokumentų ir teisės aktų analizė, anketinė apklausa, statistinė duomenų analizė: aprašomoji statistika, apskaičiuoti vidurkiai ir dažniai procentais, atlikta kryžminių dažnių lentelių (angl. Crosstabs) analizė, apskaičiuota Spearmano koreliacija, Cronbach alpha kriterijus, neparametriniai kriterijai (Kruskal Wallis testas) Išvados: Slaugytojų profesinę kompetenciją galima apibūdinti kaip įgytas žinias, gebėjimus, įgūdžius, supratimą ir patirtį, realizuojant profesinį vaidmenį, atitiktį standartams reikalingiems organizacijai ir konkrečiai darbo vietai. Svarbus ne tik jos kėlimas, bet ir kompetencijos tobulinimo poreikių vertinimas, bei galimybių įgyti reikiamas kompetencijas ir jas realizuoti darbe užtikrinimas. Profesines kompetencijas slaugytojai įgyja slaugos studijų metu ir nuolat plečia, tobulindamas profesinę kvalifikaciją pagal SAM nustatą tvarką. Kompetencijų apibrėžtis yra diskusijų objektas. Nėra vieno slaugos kompetencijos apibūdinimo ar modelio, tačiau visi jie turi bendrus elementus. Atlikus tyrimą nustatyta, kad slaugytojai jaučia tobulinimo poreikį visose kompetencijų grupėse, tobulinimo poreikiui ir dažniui daugiausiai įtakos turėjo respondentų amžius, rečiau išsilavinimas. Labiausiai tobulinti reiktų kompetencijas susijusias su asmeninėmis savybėmis, pagalba kolegoms, bei teisines žinias. Mažiausiai tobulinamos buvo kompetencijos susijusios su mokymo veiklomis. Didžiausią įtaką profesinio tobulinimosi kursų pasirinkimui turi kursų tema, gaunamų tobulinimosi valandų skaičius, patogi vieta ir laikas. Labiausiai slaugytojai profesinio tobulinimosi kursuose pasigenda žinių susijusių su kasdiene jų veikla, tai yra praktinių gebėjimų, informacinių technologijų bei psichologijos ir teisės žinių. Darbo struktūra: Pirmojoje darbo dalyje kalbama apie profesinį tobulėjimą, jo įtaką darbuotojams ir organizacijoms, slaugytojų kompetencijos kėlimą, jo ryšį su karjera, reglamentavimą, kompetencijos tobulinimą ir vertinimą. Antrojoje darbo dalyje pateikiami kiekybinio tyrimo metu gauti rezultatai, susiję su slaugytojų profesinės kompetencijos tobulinimu, veiksniais įtakojančiais kompetencijos tobulinimo kursų pasirinkimą, bei įgūdžiais kurių slaugytojai pasigenda tobulinant kompetencijas. Pateikiamos išvados ir rekomendacijos.
33 47 Y kartos lyderystės kompetencijos ugdymas organizacijojeItem type:ETD, [Generation Y‘s Leadership Competency Development Within an Organization]master thesis[2019][S003]Kupšys, ModestasMagistro baigiamajame darbe analizuojamas Y kartos lyderystės kompetencijos ugdymas organizacijoje. Pirmojoje darbo dalyje apžvelgiama Y kartos vieta kartų kaitos kontekste, esminės šios kartos charakteristikos ir jų raiškos skirtumai bei panašumai, lyginant su kitomis kartomis. Antrojoje darbo dalyje apibrėžiama lyderystės fenomeno samprata, apžvelgiamas Y kartos požiūris į lyderystę bei šios kartos atstovų lyderystės kompetencijos ugdymo organizacijoje niuansai. Trečiojoje darbo dalyje pateikiama išsami tyrimo metodologija, skirta ištirti ir įvertinti lyderystės kompetencijos ugdymo patirtį tyrimo dalyvių organizacijose. Galiausiai, ketvirtojoje šio magistro baigiamojo darbo dalyje apibendrinami atlikto kokybinio tyrimo rezultatai, apibūdinant Y kartą tyrimo dalyvių organizacijose, organizacijų požiūrį į lyderystę, taikomus lyderystės kompetencijos ugdymo metodus, ugdymo problematiką ir sėkmės veiksnius.
29 14 Lyderystės fenomenas: vadovo amžiaus įtaka lyderystės stiliuiItem type:ETD, [A Leadership Phenomenon: Leadership's Age Influence on Leadership Styles]master thesis[2018][S003]Rimkutė, AgnietėUnikaliu periodu, kai į pasaulio darbo rinką, kurioje jau vyrauja trys skirtingos kartos, įsilieja naujausia Z karta, turinti išskirtines savybes, pasaulėžiūra ir siekius, tampa itin aktualu suprasti ateities lyderio viziją. Lyderystė fenomenali, kadangi ji nuolat kinta ir transformuojasi atitinkamai nuo situacijos, žmonių ir siekiamų rezultatų. Iki šiol sėkmingai lyderystės savybes ir stilius naudojusiam asmeniui gali nepavykti susidorosi su būsimais iššūkiais, nes jis iki šiol dirbo su jam žinomomis kartų grupėmis, ši sąlyga keičiasi, todėl jis turi sugebėti adaptuotis, mokytis ir tobulėti kas anot mokslininkų yra sudėtinga senstant žmogui. Kuo jaunesnis žmogus, tuo jis veržlesnis, turintis daugiau idėjų ir noro jas realizuoti bei sugebantis uždegti aplinkinius, todėl šio darbo tikslas atskleisti amžiaus poveikį vadovui renkantis lyderystės stilių, taikomą savo pavaldiniams taip kad jis neprarastų savo lyderio vaidmens organizacijoje. Išanalizavus lyderystės fenomenalumą ir tendencijas, esminius kartų skirtumus atsiskleidžiančius darbuotojų elgesyje ir lūkesčiuose, aptarus sunkumus kartų susiliejimo laikotarpiu ir išanalizavus panašių tyrimų rezultatus, anketinės apklausos būdu atliktas tyrimas, kurioje dalyvavo 117 respondentų, tiriamų vadovų amžius nuo 25 iki 60 metų. Juo siekta nustatyti kaip amžius įtakoja lyderystės stilių ir kaip galima šį faktorių panaudoti lyderio pozicijos išlaikymui. Darbas atskleidžia lyderystės reikšmę rezultatyvios organizacijos gyvenime, padeda susipažinti su numatomais lyderystės pokyčiais ir teikia pasiūlymus kaip nepaisant amžiaus išlikti vertinamu, gerbiamu ir pripažintu lyderiu.
25 11 Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų sėkmės veiksniai projekto komandos konteksteItem type:ETD, [The success factors of the research and development projects within the context of the project team]master thesis[2018][S003]Mineikytė, RamunėAktualumas. Visame pasaulyje mokslo ir verslo organizacijos vykdo mokslinių tyrimų ir ekperimentinės plėtros (toliau – MTEP) projektus. Tačiau tik nedaugelis projektų yra sėkmingi. Šiuolaikinės vadybos požiūriu projektų veiklos efektyvumui didžiausią įtaką daro žmogiškasis veiksnys. Todėl kyla klausimas kokią įtaką MTEP projekto sėkmei daro komanda. Darbo objektas – MTEP projekto sėkmė iš komandos perspektyvos. Darbo tikslas – išanalizuoti MTEP projekto komandos įtaką projekto sėkmei bei identifikuoti MTEP projekto komandos veiksnius, darančius įtaką Lietuvoje vykdomų MTEP projektų sėkmei. Šiam tikslui įgyvendinti, numatyti tokie uždaviniai: išnagrinėti MTEP projekto sampratą bei MTEP projektų vykdymo situaciją Lietuvoje; išanalizuoti projektų sėkmės elementus bei atskleisti komandos įtaką MTEP projektų sėkmei; aptarti ir išanalizuoti pagrindinius komandinės veiklos aspektus, būtinus sėkmingam MTEP projektui; empiriškai ištirti veiksnius, darančius įtaką Lietuvoje vykdomų MTEP projektų sėkmei komandos kontekste bei nustatyti šių veiksnių tarpusavio ryšius. Darbo metodai. Mokslinės literatūros analizė ir sisteminimas, lyginamosios analizės, apibendrinimo, anketinės apklausos, statistinės analizės metodai. Rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad tarp komandos sėkmės ir projekto sėkmės egzistuoja teigiamas statistiškai reikšmingas ryšys. Tirtieji šeši komandos veiksniai (pasitikėjimas, įsipareigojimas, komandos formavimas, komunikacija, dalijimasis žiniomis ir kūrybingumas) turi teigiamą įtaką komandos sėkmei ir veikia tyrime dalyvavusiose MTEP projektų komandose. Komandos formavimo veiksnys daro didžiausią įtaką komandos sėkmei. Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, keturi skyriai, išvados ir pasiūlymai, naudotų šaltinių sąrašas, santrauka bei priedai.
14 16 Krizių komunikacijos veiksmai nepaprastosios situacijos valdymo atkūrimo fazėje. Atvejų analizėItem type:ETD, [Acts of Crisis Communication During the Stage of Recovery. A Case Study]master thesis[2017][S003]Žalpytė, DainoraMagistro baigiamajame darbe analizuojami krizių komunikacijos veiksmai, įgyvendinti nepaprastosios situ- acijos valdymo atkūrimo fazėje. Pasirinkus tris skirtingus nepaprastųjų situacijų atvejus siekiama išsiaiškinti, kokie krizių komunikacijos veiksmai buvo įgyvendinti atkūrimo fazėje ir kaip jie paveikė or- ganizacijos reputaciją ir tolimesnį jos funkcionavimą. Pirmoje magistro darbo dalyje nagrinėjama nepapras- tosios situacijos samprata ir jos valdymo ciklas, didžiausią dėmesį skiriant atkūrimo fazei ir jos reikšmei nepaprastosios situacijos valdyme. Pirmojoje dalyje taip pat aptariamas informacijos sklaidos vaidmuo ne- 68 paprastosios situacijos metu. Antrojoje darbo dalyje pateikiama krizių komunikacijos samprata, populiari- ausios šios srities mokslininkų teorijos ir požiūriai, krizių komunikacijos rušys ir strategijos, vykdomos atkūrimo fazėje, išvardijamos ir aptariamos komunikacinės priemonės, aprašomos reputacijos atkūrimo strategijos. Trečiojoje magistro darbo dalyje aprašoma tyrimo metodika, pagrindžiamas tyrimo metodų ir atvejų analizei pasirinkimas, aprašoma tyrimo strategija ir eiga, kriterijai, įvardijami tyrimui pasirinkti ek- spertai, pagrindžiama tyrimo etika. Ketvirtojoje darbo dalyje analizuojami krizių komunikacijos veiksmai, vykdyti trijų skirtingų nepaprastųjų situacijų atkūrimo fazėje. Išnagrinėjus žiniasklaidos publikacijas, chronologine seka pateikiama komunikacinių veiksmų analizė, apibūdinami teigiami ir neigiami vykdytos komunikacinės strategijos būdai, pasitelkiant ekspertų interviu. Po kiekvieno atvejo analizės pateikiami nagrinėto atvejo krizių komunikacijos atkūrimo fazėje rezultatai. Penktojoje dalyje pateikiami bendri tyrimo rezultatai, abibendrinti pagal tyrimo metodikoje išvardytus kriterijus.
97 25 Žmogiškųjų išteklių valdymas sveikatos priežiūros sistemoje: komandinis darbas odontologijos sektoriujeItem type:ETD, [Human Resources Management in the Healthcare System: Teamwork in the Dentistry Sector]master thesis[2017][S003]Bleifertienė, RasaMagistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir įvertintas komandinis darbas odontologijoje, jo įtaka darbuotojų darbo veiklos optimizavimui ir darbo krūvio paskirstymui, nauda odontologijos sektoriaus darbuotojams bei pacientams. Teorinėje dalyje aptariamas žmogiškųjų išteklių specifiškumas odontologijos sektoriuje, jų komandinis darbas, nagrinėjamos komandinio darbo ypatybės, įtaka įstaigai, profesinė specializacija, paslaugų dubliavimo mažinimas. Empirinėje darbo dalyje pateikiama tyrimo metodologija, remiantis šio darbo teorinėmis prielaidomis, atliktas komandinio darbo tyrimas įstaigose, kuriose dirba odontologijos specialistai, nagrinėtas ir ištirtas respondentų požiūris į komandinį darbą, atlikta vertinimo analizė. Šioje dalyje išsiaiškinta šiandieninė komandinio darbo situacija, jo nauda odontologijos sektoriaus darbutojams bei įstaigai. Gauti duomenys susisteminti, apdoroti statistine programa SPSS, pateikti lentelėmis ir diagramomis
36 16 Naujo darbuotojo socializacijos proceso ir organizacinio įsipareigojimo sąsajosItem type:ETD, [The connection between socialization process of new employee and organizational commitment]master thesis[2017][S003,S005]Dulinskas, RolandasMagistro baigiamajame darbe analizuojamos socializacijos proceso ir organizacinio įsipareigojimo sąsajos įtraukiant socializacijos proceso etapus ir abi suinteresuotąsias šalis: organizaciją bei darbuotoją. Empirinėje dalyje tikrinamas teorinis socializacijos proceso ir organizacinio įsipareigojimo modelis, socializacijos etapų įtaka ir svarba darbuotojui bei tai, kiek socializacijos proceso rezultatai veikia darbuotojo organizacinį įsipareigojimą.
11 8 - master thesis[2017][S003]Maspanaitė, Kristina
Magistro baigiamajame darbe tiriama talentų programa IKEA organizacijoje. Magistro baigiamąjį darbą sudaro trys pagrindinės dalys teorinė analizė, metodologinė dalis ir tiriamoji dalis. Teorinėje dalyje analizuojami žmogiškųjų išteklių, talentų valdymo ir kompetencijų teoriniai aspektai, metodologinėje dalyje formuojamas tyrimo instrumentas, sudaroma loginė tyrimo seka, tiriamojoje dalyje pateikiami vadovų ir dalyvių požiūriai apie IKEA talentų programą, joje ugdomas kompetencijas ir tobulinimo galimybes, pateikiamos probleminės sritys ir sprendimai talentų programos tobulinimui. Darbo pabaigoje formuluojamos išvados, teikiami siūlymai, talentų programos tobulinimui IKEA organizacijoje.
10 11 Šeimos ir karjeros derinimo problemos viešajame ir privačiame sektoriujeItem type:ETD, [The problems of reconciliation between family life and work in the public and private sectors]master thesis[2015][S003]Goršvin, ZojaMoterų, siekiančių derinti karjerą kartu su šeiminiu gyvenimu šiuolaikiniame pasaulyje vis daugėja. Po truputį išnyksta tradicinio požiūrio esmė, kad moteris – tik šeimos židinio sergėtoja, nes moteris darbe tolygiai su vyrais siekia užimti vadovaujančias pozicijas organizacijose ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Tačiau nors jau pakankamai seniai pasaulyje kalbama apie vyrų ir moterų lygių galimybių užtikrinimą, tačiau vis dar labai dažnai pastebima, kad dėl būtinybės rūpintis šeima, moterų darbinė veikla ir karjera kenčia labiau nei vyrų. Ar vyrų ir moterų sunkumai šeiminį gyvenimą derinti su karjeros siekimu skiriasi viešajame ir privačiame sektoriuje?
12 20