Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Department: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20071
Now showing1 - 10 of 12
  • Item type:ETD,
    Ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovo lyderystė bendradarbiaujant su ugdytinių tėvais
    [Leadership of the Head of a Preschool Educational Institution in Cooperation with Parents of Pupils]
    magister thesis[2026][S003]
    Žusinienė, Sigita

    Sigitos Žusinienės magistro baigiamajame darbe „Ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovo lyderystė bendradarbiaujant su ugdytinių tėvais“ analizuojami švietimo įstaigos vadovo lyderystės ypatumai bendradarbiaujant su ugdytinių tėvais. Temos aktualumas siejamas su ikimokyklinio ugdymo svarba vaiko raidos periodu, kuris padeda pagrindus sėkmingam mokymuisi visą gyvenimą. Svarbu užtikrinti kokybišką ir šiuolaikišką ugdymą ankstyvame etape. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendradarbiavimas su tėvais tampa vienu iš prioritetų siekiant vaiko gerovės. Tyrimo aktualumą atspindi šis probleminis klausimas: kaip švietimo įstaigų vadovų lyderystės būdai ir bendradarbiavimo su tėvais formos daro įtaką tėvų telkimui? Tyrimo tikslas – ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovo, kaip lyderio, bendradarbiavimo su ugdytinių tėvais ypatumus. Darbe išanalizuota lyderystės svarba švietime, raiška vadovo veikloje, bendradarbiavimo su tėvais reikšmė, bendradarbiavimo formos ir inovatyvūs būdai. Tyrimas atliktas taikant mokslinės literatūros analizę ir pusiau struktūruotą interviu. Empiriniam tyrimui vykdyti buvo pasirinkta 14 Vilniaus miesto Justiniškių ir Pašilaičių seniūnijose veikiančių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, priklausančių metodiniam būreliui „Sutartinis“. Kokybiniame tyrime dalyvavo kriterijus atitikę 11 informantų, kurie dirba Vilniaus miesto Justiniškių ir Pašilaičių seniūnijose veikiančiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Jų darbo stažas – nuo 5 iki 43 metų. Interviu nustatyta, kad vadovai lyderystę supranta kaip partnerystę, pasitikėjimo kūrimą, atvirą komunikaciją, bendruomenės telkimą, vertybėmis grįstą bendradarbiavimą. Lyderystė grindžiama atviru, lanksčiu ir nuosekliu komunikavimu su tėvais. Ištirtos vadovų patirtys, iššūkiai bei tobulinimo galimybės. Darbą sudaro įvadas, teorinė dalis, tyrimo metodologija, tyrimo rezultatų analizė, diskusija, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas ir priedai.

      13  16
  • Item type:ETD,
    Vadovo emocinio intelekto reikšmė bendradarbiaujant su skirtingų kartų atstovais
    [The Significance of a Manager‘s Emotional Intelligence in Collaboration with Representatives of Different Generations]
    magister thesis[2026][S003]
    Buckienė, Melita

    Šiuolaikinėje Lietuvos švietimo sistemoje vis daugiau dėmesio skiriama darbuotojų bendradarbiavimui, organizacijos mikroklimatui bei efektyviai lyderystei. Švietimo įstaigose kartu dirba skirtingų kartų atstovai: Kūdikių bumo kartos, X kartos, Y kartos ir Z kartos. Šios kartos pasižymi skirtingomis vertybėmis, profesiniais lūkesčiais, požiūriu į darbą bei komunikacijos stiliais. Šia skirtumai galimai lemia bendradarbiavimo produktyvumą, sunkumus sprendžiant konfliktus bei komunikuojant tarpusavyje. Akcentuojama, kad vadovo emocinis intelektas tampa aktualus, nes padeda suprasti darbuotojų emocijas, jas valdyti, daryti teigiamą įtaką skirtingų kartų darbuotojų bendrystei, kurti palankų įstaigos mikroklimatą. Probleminiai klausimai. Kaip vadovo emocinis intelektas veikia skirtingų kartų darbuotojų bendradarbiavimą švietimo įstaigose? Kokie vadovo emocinio intelekto komponentai labiausiai prisideda prie efektyvaus skirtingų kartų darbuotojų bendradarbiavimo? Kaip skirtingų kartų darbuotojai vertina vadovo emocinio intelekto įtaką bendradarbiavimui? Objektas. Vadovo emocinio intelekto reikšmė bendraujant su skirtingų kartų atstovais Lietuvos švietimo įstaigose. Tikslas. Ištirti vadovo emocinio intelekto poveikį skirtingų kartų darbuotojų bendradarbiavimui Lietuvos švietimo įstaigose. Uždaviniai: 5. apibrėžti skirtingų kartų sampratą, jų klasifikaciją ir darbo ypatumus organizacijoje; 6. apibūdinti emocinio intelekto sampratą, struktūrą ir reikšmę vadovavimo praktikoje; 7. išanalizuoti vadovo emocinio intelekto ir darbuotojų bendradarbiavimo sąsajas skirtingų kartų kontekste; 8. empiriškai nustatyti, vadovo emocinio intelekto komponentų (savivalda, savimonė, socialinis sąmoningumas, santykių valdymas) raišką skirtingų kartų darbuotojų bendradarbiavimui Lietuvos švietimo įstaigose. Hipotezės: 3. vadovo emocinis intelektas yra teigiamai ir statistiškai reikšmingai susijęs su darbuotojų bendradarbiavimu visose kartose; 4. vadovo emocinio intelekto komponentų (savivalda, savimonė, socialinis sąmoningumas, santykių valdymas) reikšmingumas darbuotojų bendradarbiavimui skiriasi tarp skirtingų kartų. Teorinėje dalyje analizuojama kartų samprata, jų klasifikacija bei darbo ypatumai organizacijoje. Aptariama emocinio intelekto samprata, pagrindiniai emocinio intelekto modeliai ir vadovo emocinio intelekto reikšmė šiuolaikinėje vadovo praktikoje. Darbe nagrinėjama Lietuvos švietimo įstaigų darbuotojų ir vadovų kartų įvairovė bei emocinio intelekto svarba kuriant palankų organizacijos mikroklimatą. Empirinėje dalyje pateikiama tyrimo metodologija, atliktas kiekybinis tyrimas – analizuojama vadovo emocinio intelekto raiška bendradarbiaujant su skirtingų kartų atstovais švietimo įstaigose. Tyrimu siekiama nustatyti: kurie vadovo emocinio intelekto komponentai labiausiai prisideda prie efektyvaus bendradarbiavimo; kaip skirtingų kartų darbuotojai vertina vadovo emocinį intelektą bei kokią reikšmę jis turi organizacijos mikroklimatui ir tarpusavio santykiams. Magistro baigiamąjį darbą sudaro įvadas, torinė, metodologinė ir analitinė dalys, tyrimo rezultatų analizė, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas (lietuvių ir anglų kalba) bei priedas (klausimynas).

      7  15
  • Item type:ETD,
    Pokyčių valdymas mokykloje įgyvendinant Tarptautinio Bakalaureato programą
    [Change Management in Schools Implementing the International Baccalaureate Program]
    magister thesis[2026][S003]
    Belovienė, Danutė

    Pastaruoju metu pokyčių tempas švietimo sistemoje, kaip ir kitose visuomenės srityse, nuolat didėja. Globalūs procesai, visuomenės lūkesčiai, technologijų raida skatina mokyklas nuolat tobulėti. Veiksmingas pokyčių valdymas tampa būtina sąlyga siekiant ugdymo kokybės ir mokyklos tobulėjimo. Šiuolaikiniame švietime ypač reikšmingu pokyčiu laikomas naujų ugdymo programų įgyvendinimas, kuris keičia mokyklos veiklos kryptį ir vidinę kultūrą. Novatoriškų Tarptautinio Bakalaureato (TB) programų kokybė pripažįstama tarptautiniu mastu. Šios programos padeda mokiniams ugdytis gebėjimus, reikalingus mokytis visą gyvenimą ir veikti šiuolaikiniame pasaulyje. Tyrimo tikslas: Išanalizuoti pokyčių valdymo procesą mokykloje, diegiančioje TB programą, ir nustatyti veiksnius, užtikrinančius sėkmingą šios programos įgyvendinimą. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti teorinius pokyčių ir jų valdymo aspektus. 2. Įvardinti pokyčių valdymo iššūkius, su kuriais susiduria mokyklos, įgyvendindamos TB programą. 3. Išanalizuoti pagrindinius pokyčių valdymo veiksnius mokyklų praktikoje. 4. Nustatyti sėkmingo pokyčių valdymo prielaidas įgyvendinant TB programas. Tyrimo metodai. Teoriniai metodai: mokslinės literatūros analizė, sisteminimas, lyginimas ir apibendrinimas. Empiriniai metodai: kokybinis tyrimas, interakcinės etnografijos prieiga. Tyrimo rezultatai. Tyrimo duomenys atskleidė, kad Tarptautinio Bakalaureato programos diegimas yra sudėtingas procesas, keičiantis pedagoginę praktiką, organizacinę struktūrą ir kultūrą. Programa keičia tradicinį požiūrį į ugdymą, didina mokytojų kvalifikacijos kėlimo svarbą ir skatina kryptingą komandinę veiklą. Tyrimas išryškino, kad didžiausi iššūkiai kyla mokytojams prisitaikant prie naujų metodinių reikalavimų ir susiduriant su padidėjusiu darbo krūviu. Itin svarbų vaidmenį TB diegimo sėkmei atlieka mokyklos vadovybė, kurios aiški komunikacija, praktinė pagalba ir nuoseklus palaikymas padeda mokytojams lengviau prisitaikyti ir suprasti pokyčio naudą. Tyrimas taip pat parodė, kad ilgalaikėje perspektyvoje TB programos diegimas lemia pozityvius kultūrinius pokyčius: stiprėja tarpusavio pasitikėjimas, daugiau dėmesio skiriama refleksijai, o ugdymas tampa labiau orientuotas į mokinio patirtį ir aktyvų dalyvavimą.

      13  27
  • Item type:ETD,
    Pokyčių valdymas Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose
    [Change management in preschool education institutions in Vilnius]
    magister thesis[2025][S003]
    Sivicka, Agnija

    Baigiamajame darbe nagrinėjamas pokyčių valdymas Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Temos aktualumą lemia šiuolaikinėje visuomenėje vyraujantys spartūs pokyčiai ir nuolatinės švietimo reformos, kurios skatina švietimo organizacijas keistis ir prisitaikyti. Lietuvoje per pastaruosius metus įgyvendinti reikšmingi pokyčiai ugdymo turinio, įtraukiojo ugdymo, brandos egzaminų organizavimo ir aukštojo mokslo prieinamumo srityse. Tačiau trūksta išsamių tyrimų, analizuojančių, kaip šie pokyčiai yra valdomi ikimokyklinio ugdymo įstaigų lygmeniu. Atsižvelgiant į tai iškeltas probleminis klausimas: kaip ikimokyklinio ugdymo įstaiga galėtų valdyti pokyčius, kad užtikrintų jų sėkmę? Darbo tikslas – išanalizuoti pokyčių valdymą Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tikslui pasiekti išsikelti keturi uždaviniai: teoriškai pagrįsti organizacinio pokyčio esmę, svarbą ir sėkmės veiksnius; atskleisti pokyčių valdymo švietimo įstaigose ypatumus; empiriškai įvertinti pokyčių valdymą Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose; apibendrinti tyrimo rezultatus ir pateikti tobulinimo pasiūlymus. Tyrime taikyta mišri metodologija: teorinė literatūros analizė, kiekybinis tyrimas (mokytojų anketinė apklausa) ir kokybinis tyrimas (ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų ekspertinis interviu). Duomenys analizuoti taikant statistinės analizės bei turinio (content) analizės metodus. Tyrimo rezultatai parodė, kad mokytojai pakankamai gerai pasirengę pokyčių įgyvendinimui: jų požiūris į pokyčius yra pozityvus, tačiau jaučiamas papildomų žinių ir mokymų poreikis. Vadovų požiūriu, pokyčiai yra neišvengiama organizacijos raidos dalis, o jų sėkmei būtina stipri lyderystė, efektyvi komunikacija ir darbuotojų įsitraukimas. Darbe pateikti konkretūs pasiūlymai švietimo politikos formuotojams, vadovams ir mokytojams, siekiant stiprinti pokyčių valdymo procesus ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmoje dalyje, remiantis mokslinės literatūros sisteminimu ir analize, aptarta organizacinių pokyčių švietimo įstaigose esmė, jų reikšmė bei sėkmingam įgyvendinimui būtini veiksniai, taip pat išskirti švietimo įstaigoms būdingi pokyčių valdymo ypatumai. Antroje dalyje aprašyta tyrimo metodologija. Trečioje dalyje pateikti tyrimo rezultatai, jų analizė ir diskusija. Darbo pabaigoje suformuluotos išvados bei parengti siūlymai ikimokyklinio ugdymo įstaigų pokyčių valdymui tobulinti.

      26  15
  • Item type:ETD,
    Muzikos mokytojų lyderystės raiška ikimokyklinio ugdymo procese
    [Expression of Music Teachers' Leadership in the Preschool Education Process]
    magister thesis[2025][S003]
    Juodelytė-Vang, Donata

    Šiuolaikinėje švietimo sistemoje vis daugiau dėmesio skiriama mokytojų lyderystei, nors ilgą laiką buvo manyta, kad ugdymo įstaigos veiksmingumą lemia tik vadovų lyderystė. Vis dažniau pripažįstama, kad lyderystė turi būti ne tik ugdymo įstaigos vadovų, bet ir mokytojų atsakomybė. Tai ypač aktualu ikimokyklinio ugdymo procese, kur muzikos mokytojai formuoja pirmuosius vaikų žingsnius muzikinio ugdymo kelyje. Nepaisant muzikinio ugdymo svarbos, ikimokyklinio ugdymo procese muzikos mokytojų lyderystės raiška iki šiol yra nepakankamai tyrinėta sritis. Tyrimų, susijusių su muzikos mokytojų lyderystės raiška šioje srityje, vis dar trūksta. Tyrimo problema formuluojama klausimu: kokie muzikos mokytojų lyderystės raiškos požymiai pastebimi ikimokyklinio ugdymo procese? Darbo tikslas: teoriškai pagrįsti ir empiriškai ištirti muzikos mokytojų lyderystės požymių raišką ikimokyklinio ugdymo procese. Darbo uždaviniai: teoriškai pagrįsti muzikos mokytojų lyderystės sampratą; nustatyti muzikos mokytojų lyderystės požymių ypatumus; ištirti muzikos mokytojų lyderystės požymių raišką ikimokyklinio ugdymo procese. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, kokybinio tyrimo interviu strategija. Tyrimo rezultatai: Tyrime dalyvavo 8 Vilniaus miesto muzikos mokytojai ir 8 ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai. Paaiškėjo, kad muzikos mokytojų lyderystės požymiai ryškiai pasireiškia ikimokyklinio ugdymo procese, apimant gebėjimą prisitaikyti prie vaikų poreikių, skatinti jų kūrybiškumą, efektyviai bendradarbiauti su tėvais ir mokytojais, taip pat organizuoti renginius ir šventes, kurie suburia bendruomenę ir stiprina ryšius tarp vaikų, tėvų ir ugdymo įstaigos. Muzikos mokytojų lyderystė yra esminė ikimokyklinio ugdymo proceso dalis, prisidedanti tiek prie vaikų ugdymo, tiek prie įstaigos bendruomenės kūrimo. Nepaisant šių pastangų, muzikos mokytojai susiduria su iššūkiais: ikimokyklinio muzikinio ugdymo svarbos nuvertinimu, pasitikėjimo savimi stoka, ribotais finansiniais ir laiko ištekliais bei nepakankamu bendruomenės įsitraukimu. Norint efektyviai plėtoti muzikos mokytojų lyderystę, būtinas nuolatinis profesinis tobulėjimas, inovatyvių ugdymo metodų taikymas, administracijos parama. Tik tokiomis sąlygomis galima užtikrinti kokybišką muzikinį ugdymą ir stiprinti muzikos mokytojų lyderystę ikimokyklinio ugdymo procese. Darbo struktūra: įvadas, trys skyriai, diskusija, išvados ir rekomendacijos, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, literatūros sąrašas, priedai.

      6
  • Item type:ETD,
    Ikimokyklinių įstaigų mokytojų taikomi lyderystės veiksmai ir strategijos, skatinant bendradarbiavimą įtraukiojo ugdymo procese informacinių technologijų pagalba
    [Leadership Actions and Strategies Implemented by Preschool Teachers to Foster Collaboration in the Inclusive Education Process Through the Use of Information Technology]
    magister thesis[2025][S003]
    Petrauskienė, Justina

    Magistro darbe identifikuoti konkretūs veiksmai ir strategijos, kurias taiko ikimokyklinės pakopos pedagogai, siekdami skatinti bendradarbiavimo procesą bei taikyti informacines komunikacines technologijas įtraukiojo ugdymo procese. Pirmoje darbo dalyje išanalizuota lyderystės samprata, transformacinė ir bendradarbiaujanti, etiška lyderystė, aptartos lyderiui būdingos savybės švietimo aplinkoje. Antroje darbo dalyje išnagrinėtas technologijų vaidmuo švietime, IKT panaudojimo galimybės įgyvendinant įtraukųjį ugdymą. Trečioje darbo dalyje išanalizuotos bendradarbiavimo formos ir šio proceso reikšmė. Ketvirtoje darbo dalyje pristatyta tyrimo metodika ir gauti rezultatai, kuriais siekta atskleisti, kaip praktikoje yra taikomi pokyčių lyderystės veiksmai, siekiant skatinti tarpusavio bendradarbiavimą naudojant informacines technologijas įtraukiojo ugdymo procese.

      3
  • Item type:ETD,
    Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo įgyvendinimas taikant bendradarbiavimo modelį, kaip kokybės užtikrinimo mechanizmą
    [Implementation of preschool and primary education using a collaborative model as a quality assurance mechanism]
    master thesis[2024][S003]
    Junevičienė, Dovilė

    Auganti ikimokyklinio ugdymo aprėptis skatina ieškoti būdų ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo(si) kokybei užtikrinti. Investicijos į švietimo kaitos procesus ne visada yra efektyvios ir atitinkančios švietimo ekspertų lūkesčius. Todėl ugdymo įstaigų vadovams tenka ieškoti inovatyvių ugdymo įstaigos veiklos vadybos būdų, o pedagogams gilinti metodikos žinias norint efektyviai gerinti mokinių pasiekimus ir užtikrinti jiems mokymosi sėkmę ateityje. Šiandien sudėtinga įvardinti ugdymo kokybės požymius. Kiekviena šalis yra pasirinkusi skirtingus aspektus pagal jos švietimo politiką ir ugdymo sistemos vientisumą. Taigi žengiant kokybės įgyvendinimo keliu svarbu turėti platesnę ugdymo kokybės sampratą išplečiant paieškas už klasės ir mokyklos ribų. Lietuvos ir Europos švietimo ekspertų ir edukologų nuomone partnerysčių kūrimas, kolegialus pedagogų bendradarbiavimas bei ugdymo įstaigos ir tėvų sąveika sukuria galimybę tobulinti ugdymą(si) pasitelkiant institucinį bendradarbiavimą kaip priemonę. Todėl šiame darbe keliami šie probleminiai klausimai: kaip vyksta ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų bendradarbiavimas? Kiek reikšmingas bendradarbiavimas geresniam ugdymo proceso kūrimui? Kaip vadovai palaiko bendradarbiavimo idėją, kaip priemonę padedančią kurti veiksmingą įstaigos vadybą? Kiek vadovų ir pedagogų lyderystė bei siekis įgyti naujų kompetencijų tarnauja bendradarbiavimui? Darbo tikslas: ištirti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas vykdančių mokyklų institucinio bendradarbiavimo ypatumus ir atskleisti jų reikšmingumą vaiko ugdymosi kokybei. Tyrimo objektas: institucinis ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų vadovų ir pedagogų bendradarbiavimas ir jo reikšmingumas vaiko ugdymo(si) kokybei. Darbo uždaviniai: atlikti ugdymo įstaigų institucinio bendradarbiavimo sampratos teorinę analizę ir atskleisti jo reikšmingumą ugdymo kokybei; identifikuoti kiek sėkmingų partnerysčių kūrimas padeda bendradarbiaujančių ugdymo įstaigų vadovams siekti įstaigos veiklos kokybės taikant pusiau struktūruoto interviu metodą; ištirti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų pedagogų bendradarbiavimo tikimybę ir formas taikant tikslinės grupės metodą; remiantis moksline literatūra ir gautų duomenų analize, sukurti bendradarbiavimo modelį užtikrinantį sėkmingą ugdymos(si) tęstinumą. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė ir kokybinio tyrimo individualaus interviu bei tikslinės grupės diskusijos strategija. Tyrimo rezultatai. Atvejo tyrime dalyvavo dvi ikimokyklinio, priešmokyklinio ir (ar) pradinio ugdymo programas vykdandčios ugdymo įstaigos. Išanalizavus vadovų interviu duomenis paaiškėjo, kad bendruomenės sutelktumas užtikrina sklandesnį ugdymo įstaigos tikslų įgyvendinimą. Vadovai įžvelgia bendradarbiavimo prasmę kaip vieną iš būdų tobulinti ugdymo kokybę ypač tais atvejais kai reikia užtikrinti vaikui sklandų ikimokyklinio ugdymo pakopos baigimą ir perėjimą į pradinį ugdymą. Didesnė tėvų įtrauktis į ugdymo procesą pastebima A įstaigoje, tuo tarpu B įstaiga apsiriboja informavimu apie vaiko ugdymą(si). Vaikų darželį ir mokyklą bendradarbiauti skatina ugdytinių pažangos ir pasiekimų klausimai. Ryškesnė lyderystės raiška būdinga mokyklos pedagogams.

      141
  • Item type:ETD,
    Lyderio vaidmuo organizacinės kultūros formavime "X" statybos organizacijoje
    [The role of the leader in the formation of organizational culture in the "X" construction organization]
    master thesis[2023][S003]
    Pileckienė, Lina

    Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir įvertintas lyderio vaidmuo organizacinės kultūros formavime statybos organizacijoje. Pirmame skyriuje atkleidžiami lyderystės ir organizacinės kultūros teoriniai aspektai: atskleidžiama lyderystės ir organizacinės kultūros esmė, organizacinės kultūros svarba organizacijai bei organizacinės kultūros formavimo veiksniai ir etapai. Antrajame skyriuje atliktas tyrimo metodikos pagrindimas, sudarytas lyderio vaidmens organizacinės kultūros formavime teorinis modelis, tyrimo logine schema bei pateikta kokybinio ir kiekybinio tyrimo struktūra. Trečiame skyriuje pateikti gauti empirinio tyrimo rezultatai, jų apibendrinimas ir palyginimas, identifikuojamos tobulintinos sritys. Atlikus tyrimą, pateikiamos išvados ir rekomendacijos, pasiūlant lyderio elgsenos tobulinimo sprendimus.

      88  19
  • Item type:ETD,
    Gimnazijos vadovų ir mokytojų lyderystės raiškos nustatymas ir vertinimas vaikų fizinio aktyvumo skatinimo kontekste: atvejo tyrimas
    [Determination and Assessment of Leadership Expression of Headmasters and Teachers in the Context of Promoting Children's Physical Activity: A Case Study]
    master thesis[2023][S003]
    Karpavičiūtė, Gerda

    Magistro baigiamajame darbe analizuojamas mokyklų vadovų ir mokytojų lyderystės sistemos elementų veiksmingumas vaikų fizinio aktyvumo skatinimo kontekste. Darbo įvade pristatomas temos aktualumas, jos ištirtumas, darbo tikslas ir uždaviniai jam įgyvendinti. Taip pat pateikiami pagrindiniai tyrimo metodai ir strategija. Pirmojoje darbo dalyje aptariama lyderystės samprata, jos svarba švietimo kontekste, akcentuojant mokyklų vadovų ir mokytojų lyderystės reikšmę, bei analizuojama mokyklinio amžiaus vaikų fizinio aktyvumo situacija Lietuvoje ir užsienio šalyse. Antrojoje darbo dalyje pateikiama atvejo kiekybinio tyrimo rezultatų analizė, kuria nustatyti tyrimo objekte veikiantys pasidalytosios lyderystės sistemos elementai ir jų veiksmingumas skatinant vaikų fizinį aktyvumą. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados bei rekomendacijos, kaip gerinti fizinio aktyvumo integraciją į ugdymo turinį siekiant įtraukti mokinius į aktyvią veiklą.

      60  28
  • Item type:ETD,
    Nuotolinio darbo įtaka produktyvumui ir lyderystei
    [The Impact of Telework on Productivity and Leadership]
    master thesis[2020][S003]

    Virtualus darbo organizavimo būdas tampa vis populiaresnis dėl galimybės sutaupyti kaštus, taip pat tai yra vienas iš būdų organizacijai būti lankstesnei ir greitesnei bei prisitaikyti prie tokių krizinių situacijų kaip pasaulinės pandemijos. Taikant šią naują, pažangią darbo formą organizacijose susiduriama su naujais darbo organizavimo iššūkiais – kyla nemažai sunkumų, susijusių su komunikacija, bendradarbiavimu ir technologijų pritaikymu virtualioje erdvėje, todėl šiame tyrime nagrinėjami pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria komandų lyderiai ir darbuotojai, dirbdami informacijos ir komunikacijos technologijų aplinkoje. Šiuo tyrimu siekiama nustatyti nuotolinio darbo veiksnius, turinčius įtakos produktyvumui ir lyderystei – išanalizuoti dirbančiųjų Lietuvoje nuotolinio darbo patirtį ir taip prisidėti prie virtualių organizacijų vadovų gilesnio srities išmanymo pateikiant rekomendacijas kaip geriausiai spręsti kylančius iššūkius bei kaip išnaudoti šio darbo būdo teikiamas galimybes. Tyrimo metodai. Tyrimas organizuotas mišrių metodų prieiga – atliktas ekspertinis vadovų, organizuojančių virtualų darbą, interviu ir darbuotojų, dirbančių nuotoliniu būdu, kiekybinė apklausa. Rezultatai. Vieni pagrindinių virtualaus darbo organizavimo sunkumų susiję su tarpasmeninių santykių, pasitikėjimo kūrimu bei komunikaciniais ir neformalios aplinkos sukūrimo iššūkiais. Ekspertų interviu metu atskleista „gyvo“ susitikimo, tikslų ir funkcijų aiškumo, struktūros užtikrinimo, sąžiningo darbo krūvio paskirstymo bei komunikavimo taisyklių įvedimo svarba. Kiekybinės apklausos rezultatai parodė, kad tam tikri nuotolinio darbo privalumai Lietuvos darbuotojams dažnai tampa neigiamai produktyvumą veikiančiais trūkumais.

      33  28