Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Padalinio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20070
Rodoma1 - 10 iš 42
  • Item type:ETD,
    Formula 1 Consumption in the Digital Age: A Qualitative Study of Young Fans’ Consumption Motivations Across Digital Channels
    [Formulės 1 vartojimas skaitmeniniame amžiuje: kokybinis jaunų gerbėjų vartojimo motyvų tyrimas skaitmeniniuose kanaluose]
    magister thesis[2026][S003]
    Scholl, Anna Verena

    Formula 1 (F1) has undergone a fundamental digital transformation since its acquisition by Liberty Media in 2016/17, now attracting a younger and more diverse global fan base. Despite significant industry interest in this demographic shirt, academic studies have yet to examine the consumption motivations of young F1 fans across digital channels – precisely the gap that this qualitative study addresses. Drawing on U&G Theory and SDT as a theoretical basis, as well as the MSMSC and MSSOC scales that operationalise them, 14 semi-structured interviews were conducted with self-identified F1 fans aged 15 to 28. Data was analysed in MAXQDA by combining deductive and inductive coding approaches. The findings reveal that entertainment functions as the primary consumption driver. It manifests not as a singular construct, but across four separate mechanisms: emotional arousal, narrative engagement, cognitive stimulation, and holistic sporting appreciation. Moreover, emotional and social attachment are found to sustain fandom and stabilise long-term consumption even when entertainment value fades. Rather than relying on a single platform to consume F1, fans strategically navigate digital channels according to their needs and structural barriers, which were found to produce adaptive rather than disengaging behaviour. The only factor that could not be compensated through platform affordances was motivational decline, which is often driven by reduced sporting excitement. This study proposes a motivational hierarchy across these three areas, with emotional entertainment as the primary and generative motivator, social attachment as the sustaining factor, and platform affordances as a facilitating aspect. Herein, the study makes its central theoretical contribution, otherwise extending and partially challenging existing scales and frameworks in their application to the F1 context. Practical implications for F1 stakeholders and sports management practitioners are discussed as well.

      25
  • Item type:ETD,
    Transformacinės lyderystės vaidmuo organizacijoje "X" ir jos sąsajos su žmogiškųjų išteklių valdymo veiksnių raiška
    [The role of transformational leadership in organization "X" and its relationship to the manifestation of human resource management factors]
    magister thesis[2026][S003]
    Šimkus, Vytautas

    Šiame magistro baigiamajame darbe yra atliktas eksploracinis tyrimas, kuris yra aktualus visoms organizacijoms, siekiančioms plėstis bei išlaikyti turimą darbo jėgą palaikant teigiamus darbuotojų psichologinius rodiklius. Į pastaruosius ypatingai pradėtas dėmesys ir organizacijose, besivadovaujančiose transformacinės lyderystės stiliumi, kadangi motyvuoti ir patenkinti darbuotojai dažniausiai pasižymi geresniais darbo rezultatais (Schmidt et al., 2002). Tai turint omenyje, šiame tyrime buvo nagrinėtos darbuotojų motyvacijos, jų įsitraukimo ir pasitenkinimo darbu sąsajos bei analizuoti šių konstruktų pokyčiai laike. Darbe taip pat buvo siekiama pasiūlyti šių veiksnių darbinį modelį bei organizacijai pateikti tinkamas rekomendacijas, siekiant suvaldyti pastarųjų kaitą. Pats tyrimas buvo atliktas augančioje, transformacine lyderyste besivadovaujančioje ir aukštų rezultatų ir efektyvumo kultūrą skatinančioje „X” organizacijoje. Siekiant įvykdyti tikslą, buvo naudotas dvigubo skerspjūvio metodas lyginant darbuotojų gerovės rodiklių įverčius pirmojo ir antrojo matavimo metu (T1 N = 44; T2 N = 27). Taip pat buvo atliktos koreliacinė ir daugialypė regresijos analizės. Gauti rezultatai parodė, jog per 4 mėnesių laikotarpį darbuotojų motyvacija, įsitraukimas į darbą ir pasitenkinimas darbu išliko sąlyginai stabilūs - reikšmingas pokytis buvo pastebėtas tik ties motyvacijos kategorija. Taip pat buvo nustatyta, kad autonominė motyvacija turėjo stipresnį ryšį su darbo įsitraukimu ir pasitenkinimu nei kontroliuojama motyvacija. Galiausiai, pastebėta motyvaciniai kintamieji pasitenkinimą darbu prognozuoja reikšmingiau nei įsitraukimą, o stipriausiu abiejų konstruktų (neigiamu) prognozuotoju tapo motyvacija. Atsižvelgiant į rezultatus buvo pateikiamos rekomendacijos skaidrinti komunikaciją tarp vadovybės ir žemiausios grandies darbuotojų tuo pat metu skiriant ir daugiau dėmesio pastarųjų augimo perspektyvoms bei organizacinio įsipareigojimo ugdymui. Rekomendacijos buvo suformuluotos taip, kad atlieptų į pagrindinius savideterminacijos teorijoje išskiriamus 3 psichologinius poreikius.

      8
  • Item type:ETD,
    Persikvalifikavusių mokytojų karjeros kaitos patirtys
    [Career Transition Experiences of Retrained Teachers]
    magister thesis[2026][S003]
    Šatienė, Laima

    Šiame magistro darbe analizuojama mokytojų persikvalifikavimo motyvacija ir karjeros kaitos aspektai švietimo kaitos kontekste. Temos aktualumą pagrindžia kintantys švietimo sistemos poreikiai, mokytojų trūkumas, profesinio perdegimo rizika, mokymosi visą gyvenimą svarba ir didėjantis poreikis sudaryti sąlygas mokytojams lanksčiai keisti bei plėtoti savo profesinę karjerą. Darbo tikslas – atskleisti mokytojų persikvalifikavimo patirtis. Tyrime taikytas kokybinis tyrimo metodas, atlikti pusiau struktūruoti interviu su devyniais persikvalifikavusiais mokytojas, dirbančiais įvairiose Lietuvos švietimo įstaigose. Tyrimo duomenys analizuoti taikant kokybinis turinio analizės principus. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad mokytojų sprendimą persikvalifikuoti daugiausiai lemia vidiniai veiksniai: pasitenkinimo darbu mažėjimas, profesinis nuovargis, savirealizacijos poreikis ir siekis atkurti profesinę prasmę. Išoriniai veiksniai, tokie kaip politiniai ar darbo rinkos pokyčiai, turėjo mažesnę reikšmę ir išryškėjo tik pavieniais atvejais. Nustatyta, kad persikvalifikavimo procesas yra sudėtingas ir daug pastangų reikalaujantis procesas, susijęs su dideliu mokymosi krūviu, laiko stoka, darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimu bei emocine įtampa. Tyrimas parodė, kad socialinė parama, gaunama iš bendramokslių, kolegų, šeimos narių ir dėstytojų, yra svarbus veiksnys, padedantis įveikti persikvalifikavimo sunkumus ir palaikyti motyvaciją. Be to, persikvalifikavimas suteikia teigiamų karjeros pokyčių: stiprina savirealizacijos jausmą, patvirtina profesinį pašaukimą, plečia kompetencijas, didina karjeros galimybes ir stiprina profesinio saugumo jausmą. Vis dėlto karjeros kaita susijusi ir su neigiamomis patirtimis: profesinės adaptacijos sunkumais, vidinėmis abejonėmis, karjeros neapibrėžtumu, mentorystės stoka ir finansiniais nuostoliais. Tyrimo duomenys patvirtino, kad persikvalifikavimas nuo profesin4s tapatyb4s kaitos. Mokytojai pereina nuo neapibrėžtumo ir vidinių abejonių prie naujo profesinio vaidmens priėmimo, profesinio kryptingumo stiprėjimo ir lankstesnio požiūrio į savo karjerą. Todėl mokytojų persikvalifikavimą tikslinga vertinti ne tik kaip kitos kvalifikacijos įgijimą, bet ir kaip profesinės patirties tęstinumo, profesinės tapatybės kaitos ir karjeros konstravimo procesą. Remiantis tyrimo rezultatais, darbe pateikiamos rekomendacijos stiprinti mentorystės sistemą, plėtoti socialinės ir psichologinės pagalvos prieinamumą, didinti praktinio rengimo naujai specialybei komponentą studijų programose, plėsti finansinės paramos priemones ir integruoti mokytojų persikvalifikavimą į nuoseklų karjeros valdymo modelį.

      5
  • Item type:ETD,
    Cezario pjūvio operacijų priežasčių analizė: sveikatos politikos, paslaugų organizavimo ir klinikinės praktikos veiksnių sąveika
    [Analysis of Factors Associated with Caesarean Section: The Interaction of Health Policy, Service Organization, and Clinical Practice]
    magister thesis[2026][S003]
    Boguševičienė, Toma

    Magistro baigiamajame darbe išnagrinėtos didėjantį CPO dažnį lemiančios priežastys Lietuvoje. Pirmoje darbo dalyje analizuota CPO paplitimo dinamika pasaulyje ir Lietuvoje, išanalizuoti dažniausi CPO lemiantys psichosocialiniai, organizaciniai, sisteminiai veiksniai bei gimdymo priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai Lietuvoje. Antroje darbo dalyje iškeltas tyrimo tikslas, uždaviniai bei pagrįsti tyrimų instrumentai. Trečioje dalyje atskleisti svarbiausi moterų bei gydytojų akušerių-ginekologų nurodomi psichosocialiniai, organizaciniai, sisteminiai veiksniai, turintys įtakos sprendimui atlikti CPO. Remiantis tyrimo rezultatais, pateikiamos išvados ir rekomendacijos.

      15
  • Item type:ETD,
    Projektų rizikos sistemos tobulinimas X organizacijoje
    [Improving the Project Risk Management System at Organization X]
    magister thesis[2026][S003]
    Gaidelionienė, Giedrė

    Viešojo sektoriaus organizacijose įdiegus projektinio valdymo sistemas imta geriau koordinuoti įgyvendinamų strategiškai svarbių projektų veiklas. Šio sektoriaus organizacijoms yra gyvybiškai svarbu laiku, neviršijant nustatyto biudžeto ir kokybiškai įgyvendinti projektus, nes jie yra skirti visuomenės poreikiams tenkinti, jiems įgyvendinti naudojami viešieji finansai. Kad tą pasiekti ypatingas dėmesys turi būti skiriamas projektų rizikų valdymui. „X“ organizacijos pavyzdys rodo, kad projektuose kyla kritinių rizikų, dėl ko projektų veiklos vėluoja, išauga biudžetas ar net nutraukiamos projektų veiklos. Darbo problema. Ar efektyvi „X“ organizacijos projektų rizikos valdymo sistema? Darbo tikslas – nustatyti „X“ organizacijos projektų rizikos valdymo sistemos tobulinimo poreikį ir galimybes. Tyrimo objektas – „X“ organizacijos projektų rizikos valdymo sistema. Darbo uždaviniai: 1. Apibrėžti projektų rizikos sampratą ir klasifikavimo poreikį projektų valdyme. 2. Nustatyti projektų rizikos valdymo svarbą ir proceso ypatumus. 3. Atskleisti rizikos valdymo sistemoje naudojamus rizikos valdymo elementus. 4. Apžvelgti rizikos valdymo ypatumus tradiciniuose ir lanksčiuose projektų valdymo modeliuose. 5. Įvertinti rizikos valdymo ypatumus viešojo sektoriaus organizacijose. 6. Įvertinus „X“ organizacijos esamos projektų rizikos valdymo sistemos stipriąsias ir silpnąsias vietas sudaryti optimalų „X“ organizacijai projektų rizikos valdymo sistemos tobulinimo modelį. Darbo metodai. mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizės, procesų stebėjimas, pusiau struktūruotas interviu, turinio analizės metodai, kurių pagalba buvo nustatyta kaip formalios procedūros „X“ organizacijoje veikia praktiškai. Išvados. Viešojo sektoriaus organizacijų įgyvendinamų projektų sėkmė ir tęstinumas neretai priklauso nuo politinės valdžios pasikeitimų ir strateginių tikslų perorientavimo. „X“ organizacijoje veikianti projektų valdymo sistema yra reglamentuota, procesų įgyvendinimas sistemingas, tačiau laikui bėgant projektų rizikų valdymo procesas tapo labiau formalus, nei efektyviai veikiantis. Atliktas tyrimas atskleidė, kad valdant projektų rizikas pasigendama aiškaus procesų reglamentavimo, šiuolaikinių veiksmingų rizikos valdymo įrankių taikymo, stabilumo keičiantis politinei vadovybei ar kitiems projektų valdymo struktūros darbuotojams. Todėl siekiant užtikrinti, kad projektų rizikos valdymas būtų nenutrūkstamas ir stabilus būtina kelti organizacijos kultūrą, visų grandžių darbuotojų kvalifikaciją, parengti ir taikyti vizualines rizikos valdymo metodikas, nuolat ir atvirai komunikuoti, nustatyti ne tik neigiamas grėsmes, tačiau nusimatyti ir galimybes, rengti visų projektų rizikų suvestinę ir ją viešinti. Tam, kad užtikrinti efektyvų projektų rizikų valdymą ir strateginės reikšmės projektai būtų įgyvendinti remiantis atliktos mokslinės literatūros analize bei kokybinio tyrimo rezultatais parengtas „X“ organizacijos projektų rizikos valdymo sistemos tobulinimo modelis.

      7
  • Item type:ETD,
    Mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų tarpusavio sąveika įtraukiojo ugdymo kontekste
    [Collaboration and Interaction Between Teachers and Educational Support(assistance) Specialists in the Context of Inclusive Education]
    magister thesis[2026][S003]
    Martinkienė, Asta

    Magistro darbe analizuojama mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų sąveika įtraukiojo ugdymo kontekste. Tyrimo aktualumą lemia Lietuvoje stiprėjantis įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas, didėjantis mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaičius bendrojo ugdymo mokyklose bei poreikis užtikrinti veiksmingą pedagogų bendradarbiavimą, siekiant kokybiško ugdymo kiekvienam mokiniui. Tyrime akcentuojama, kad mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų tarpusavio sąveika yra viena svarbiausių sėkmingo įtraukiojo ugdymo prielaidų. Darbo tikslas – atskleisti mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų tarpusavio sąveikos praktinio įgyvendinimo ypatumus įtraukiojo ugdymo sąlygomis. Tyrimui pasirinkta kokybinio tyrimo strategija. Duomenys rinkti pusiau struktūruoto interviu metodu, apklausiant mokytojus ir švietimo pagalbos specialistus, dirbančius bendrojo ugdymo mokyklose. Tyrimo duomenys analizuoti taikant kokybinę turinio analizę, išskiriant kategorijas ir subkategorijas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų sąveika dažniausiai vyksta konsultuojantis dėl mokinių ugdymosi sunkumų, sprendžiant elgesio ir emocines problemas, rengiant individualius ugdymo planus bei dalinantis informacija apie mokinio pažangą. Nustatyta, kad veiksmingą bendradarbiavimą labiausiai skatina nuolatinė komunikacija, komandinis darbas, tarpusavio pasitikėjimas, administracijos palaikymas ir orientacija į mokinio poreikius. Tyrimo dalyviai akcentavo, kad švietimo pagalbos specialistų prieinamumas bei operatyvus reagavimas į problemas padeda užtikrinti savalaikį, efektyvų pagalbos teikimą mokiniams. Tyrimo metu išryškėjo ir pagrindiniai sąveikos sunkumai: dideli pedagogų darbo krūviai, laiko stoka bendradarbiavimui, specialistų trūkumas ir nepakankamas kai kurių pedagogų pasirengimas dirbti įtraukiojo ugdymo sąlygomis. Nustatyta, kad nepakankamai koordinuota sąveika gali lemti fragmentišką pagalbos teikimą mokiniui ir apsunkinti įtraukiojo ugdymo procesą. Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad veiksminga mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų sąveika sudaro prielaidas kokybiškam įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui, stiprina pedagogų profesinį bendradarbiavimą bei padeda užtikrinti visapusišką pagalbą mokiniui. Siekiant stiprinti sąveiką mokyklose, svarbu sudaryti palankias organizacines sąlygas bendradarbiavimui, skatinti profesinį dialogą ir stiprinti pedagogų kompetencijas įtraukiojo ugdymo srityje.

      11
  • Item type:ETD,
    Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo proceso Lietuvoje analizė
    [Analysis of the Process for Determining Damage Caused to Patients’ Health in Lithuania]
    magister thesis[2026][S003]
    Morkūnas, Aurimas

    Darbo aktualumas ir tiriamoji problema. Pacientų teisių apsauga yra viena pamatinių šiuolaikinės sveikatos teisės sričių, nes ji tiesiogiai susijusi su asmens sveikata, gyvybe ir orumu. Viena svarbiausių paciento teisių gynimo priemonių yra teisė reikalauti žalos atlyginimo tais atvejais, kai teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientui padaroma žala. Temos aktualumą ypač sustiprina tai, kad nuo 2020 m. Lietuvoje pradėtas taikyti „žalos be kaltės“ modelis, iš esmės pakeitęs ankstesnę įrodinėtąja kalte grįstą sistemą. Tačiau, nepaisant naujojo teisinio reguliavimo siekio užtikrinti greitesnį ir pacientui prieinamesnį procesą, praktikoje kyla neaiškumų dėl medicininių aplinkybių vertinimo, ekspertinių išvadų reikšmės bei sprendimų pagrįstumo. Trūksta kompleksinių tyrimų, analizuojančių realų Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimų priėmimo procesą bei praktines problemas, su kuriomis susiduria proceso dalyviai. Tyrimo tikslas – išanalizuoti pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo procesą Lietuvoje. Tikslui pasiekti buvo suformuoti šie uždaviniai: 1. Apžvelgti pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo teorinius pagrindus: principus, sampratą ir civilinės atsakomybės ypatumus. 2. Išanalizuoti pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo modelį ir jo raidą Lietuvoje. 3. Išnagrinėti pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo proceso Lietuvoje organizavimą. 4. Ištirti, kaip praktikoje vertinamas pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo procesas Lietuvoje, ir identifikuoti kylančias problemas. Tyrimo metodologija. Magistriniame darbe taikomas kokybinis tyrimas, pagrįstas pusiau struktūruoto ekspertinio interviu metodu. Tyrimo dalyviais pasirinkti asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys žalos nustatymo procese: Komisijos nariai, gydytojai ir teisininkai (iš viso 8 informantai). Surinkti duomenys analizuoti taikant teminę turinio (content) analizę, išskiriant esmines kategorijas, susijusias su sistemos vertinimu, teisinio reguliavimo spragomis bei poveikiu medicinos praktikai. Tyrimo rezultatai. Teorinė analizė atskleidė, kad „žalos be kaltės“ modelis yra orientuotas į paciento saugumą ir klaidų prevenciją, tačiau jo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo institucinio pasitikėjimo kultūros bei adekvačių sistemos išteklių. Empirinis tyrimas parodė, kad šiuo metu Lietuvoje modelis išgyvena natūralų adaptacijos etapą: nors procesinė našta pacientui pastebimai palengvėjo, o išmokamų kompensacijų suma 2024 m. viršijo 1,6 mln. eurų, praktikoje vis dar jaučiama civilinės atsakomybės logika pagrįsta vertinimo inercija. Ekspertai, vertindami atvejus, vis dar prioritetą teikia „neteisėtumo“ paieškoms, o procedūrinis svoris persikėlė į sudėtingą medicininį- ekspertinį vertinimą, kuriame trūksta vieningos „neišvengiamos žalos“ kriterijų interpretacijos. Tyrimas taip pat išryškino poveikį medikų bendruomenei – išliekantis poreikis didinti procedūrinį saugumą pasireiškia gynybinės medicinos apraiškomis, kai gydytojai, bijodami poveikio licencijai, pildo itin detalią, apsidraudžiamąją dokumentaciją. Be to, identifikuotas kritinis klaidų prevencijos ir grįžtamojo ryšio vakuumas: nustatyta žala dažniausiai negrįžta į gydymo įstaigas kaip mokomoji medžiaga, todėl sistema labiau veikia kaip kompensacinis aparatas, o ne kokybės gerinimo įrankis. Pastebimas ir šalių interesų disbalansas, kurį stiprina Valstybinės ligonių kasos (VLK) praktika ginčyti Komisijos sprendimus teismuose, paliekant pacientą be reikiamos teisinės paramos sudėtingame biurokratiniame mechanizme. Pagrindinės išvados ir siūlymai. Darbe daroma išvada, kad Lietuvos modelis sėkmingai atlieka pirminę kompensavimo funkciją ir turi didelį potencialą ateityje tapti visaverčiu saugumą didinančiu įrankiu. Siekiant didinti sistemos efektyvumą, pateikiamos rekomendacijos dėl kompensacijų (balų vertės) indeksavimo, privalomo klaidų analizės bei grįžtamojo ryšio mechanizmo integravimo gydymo įstaigose bei teisinio atstovavimo išlaidų kompensavimo pacientams, siekiant nuosekliai priartėti prie aukščiausių pacientų saugumo standartų.

      7  7
  • Item type:ETD,
    Veiksmingi vadovo vidinės komunikacijos su darbuotojais sprendiniai taikant mišrų darbo modelį
    [Effective Solutions for Internal Communication Between Managers and Employees in a Hybrid Work Model]
    magister thesis[2026][S003]
    Butkevičienė, Gabrielė

    Šiuolaikinė darbo aplinka keičiasi dėl technologijų pažangos, globalizacijos ir po COVID-19 pandemijos pakitusių darbuotojų lūkesčių darbo organizavimui. Hibridinis darbo modelis tapo viena iš aktualiausių darbo organizavimo formų, kadangi jis leidžia derinti darbą biure ir nuotoliniu būdu, suteikia darbuotojams daugiau lankstumo, tačiau kartu sukuria naujų komunikacijos, koordinavimo, darbuotojų įtraukimo ir komandinio ryšio palaikymo iššūkių. Dėl šios priežasties vadovo vidinė komunikacija yra ypač svarbi, nes nuo jos priklauso informacijos aiškumas, darbuotojų įtraukimas, darbo užduočių koordinavimas ir bendro ryšio su organizacija palaikymas. Magistro baigiamojo darbo objektu pasirinkti vadovo vidinės komunikacijos su darbuotojais sprendiniai hibridinio darbo modelio kontekste. Darbe keliamas probleminis klausimas – kokie vadovo vidinės komunikacijos sprendiniai yra veiksmingi hibridiniame darbo modelyje? Darbo tikslas – atskleisti veiksmingus vadovo vidinės komunikacijos sprendinius taikant mišrų darbo modelį. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą siekiant atskleisti vidinės komunikacijos, hibridinio darbo modelio ir vadovavimo komunikacijai teorinius aspektus. 2. Atliekant kiekybinį tyrimą atskleisti, kokie vadovo komunikacijos sprendiniai taikomi hibridiniame darbe ir kaip jie vertinami darbuotojų. 3. Identifikuoti pagrindines vadovavimo kliūtis, apsunkinančias komunikacijos veiksmingumą hibridiniame darbo modelyje. 4. Parengti praktines rekomendacijas organizacijoms dėl veiksmingų vadovo vidinės komunikacijos sprendinių taikymo. Atliekant darbą naudoti šie mokslinio tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa ir statistinė duomenų analizė. Mokslinės literatūros analizė taikyta siekiant išnagrinėti hibridinio darbo modelio sampratą, jo tipus, stipriąsias ir silpnąsias puses, vidinės komunikacijos reikšmę bei vadovo komunikacines strategijas hibridinio darbo sąlygomis. Kiekybinis tyrimas atliktas naudojant anketinę apklausą, kuria siekta įvertinti darbuotojų požiūrį į vadovo vidinės komunikacijos sprendinius hibridiniame darbo modelyje. Tyrime dalyvavo 286 respondentai, turintys hibridinio darbo patirties. Tyrimo duomenys apdoroti naudojant SPSS 29.0 programą, taikant aprašomąją statistiką ir Chi kvadrato kriterijų. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog respondentų organizacijose dažniausiai taikomas mišrus darbo modelis, kuriame darbas biure derinamas su nuotolinio darbo galimybėmis. Vidinė komunikacija hibridinio darbo sąlygomis dažniausiai vertinama palankiai, tačiau dirbant nuotoliniu būdu išryškėja neformalaus ryšio su komanda silpnėjimas, sunkiau suprantamos kolegų ir vadovų emocijos, tonas ir ketinimai, taip pat sudėtingiau greitai gauti paaiškinimus. Vadovo komunikacijos sprendiniai hibridiniame darbo modelyje dažniausiai vertinami teigiamai, o jų veiksmingumas labiausiai siejamas su aiškia informacija, savalaikiu jos pateikimu, tinkamai parinktais komunikacijos kanalais, darbuotojų įtraukimu ir grįžtamuoju ryšiu. Identifikuotos pagrindinės vadovo komunikacijos tobulinimo kryptys: aiškesnis užduočių struktūravimas, prioritetų ir lūkesčių išdėstymas, reguliaresnis grįžtamasis ryšys, darbuotojų darbo krūvio ir sunkumų aptarimas bei neformalios komandos komunikacijos stiprinimas. Daromos išvados, jog vadovo vidinė komunikacija hibridiniame darbo modelyje yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių užtikrinti sklandų informacijos perdavimą, darbuotojų įtraukimą, komandos bendradarbiavimą ir darbo veiksmingumą, o tyrime nustatyti komunikacijos iššūkiai atitinka mokslinėje literatūroje išskiriamas hibridinio darbo komunikacijos rizikas. Darbo pabaigoje pateiktos rekomendacijos organizacijoms ir vadovams. Rekomenduojama aiškiau struktūruoti užduočių pateikimą, stiprinti neformalios komunikacijos formas, dažniau individualiai teirautis darbuotojų apie darbo krūvį, patiriamus sunkumus ir savijautą, aktyviau stebėti komandinių ryšių silpnėjimo požymius, daugiau dėmesio skirti ilgesnį darbo stažą turinčių darbuotojų komunikacijos poreikiams, viešajame sektoriuje užtikrinti aiškesnį užduočių paaiškinimą, o privačiame sektoriuje stiprinti informacijos tikslumo kontrolę.

      16  3
  • Item type:ETD,
    Projektų rizikos valdymo sistemos tobulinimas X organizacijoje
    [Improvement of the project risk management system in the organization X]
    magister thesis[2026][S003]
    Glebavičiūtė, Gabrielė

    Baigiamajame darbe išanalizuota projekto rizikos samprata ir esminiai jos principai. Apžvelgta sisteminio požiūrio svarba projektų rizikos valdyme ir rizikos valdymo modulis. Taip pat išanalizuota rizikos valdymo specifika automobilių komponentus gaminančioje organizacijos „X“ ir rizikų sistemų taikymo iššūkiai. Empiriškai įvertinta Lietuvos padalinio rizikos planavimas, rizikos analizė bei stebėsena ir kontrolė. Taip pat ištirta gautų rodiklių įtaka organizacijos rizikos valdymo sistemos kokybė. Išnagrinėjus teorinius ir praktinius projekto rizikos valdymo niuansus, pateiktos baigiamojo darbo išvados ir rekomendacijos.

      5  1
  • Item type:ETD,
    Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas pacientų ir personalo požiūriu onkologines paslaugas teikiančioje įstaigoje
    [Assessment of the Quality of Healthcare Services from the Perspective of Patients and Staff in a Institution Providing Oncology Services]
    magister thesis[2026][S003]
    Baranovska, Mariana

    Magistro baigiamajame darbe analizuojama sveikatos priežiūros paslaugų kokybė Nacionaliniame vėžio centre pacientų ir personalo požiūriu. Darbo tikslas – įvertinti Nacionaliniame vėžio centre teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pacientų ir personalo požiūriu, palyginant vertinimų panašumus ir skirtumus ir pateikti rekomendacijas paslaugų kokybei gerinti. Atliktas kiekybinis tyrimas, taikant pacientų ir personalo anketinę apklausą. Tyrimo rezultatai parodė, kad bendra teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė vertinama palankiai, tačiau pacientai ją vertino statistiškai reikšmingai geriau nei personalas. Nustatyta kad probleminės sritys daugiausia susijusios su informacijos apie finansinę pagalbą ir galimas išmokas stoka, nepakankamu artimųjų įtraukimu į sprendimų priėmimą, ilgalaikių šalutinių poveikių valdymo aptarimu bei komunikacija tarp personalo, pacientų ir jų artimųjų. Taip pat nustatyta, kad prasčiausiai paslaugų kokybę vertino pacientai, kuriems buvo taikytas spindulinis gydymas. Remiantis tyrimo rezultatais, pateiktos rekomendacijos, orientuotos į pacientų informavimo gerinimą, pacientų ir jų artimųjų dalyvavimo priimant sprendimus stiprinimą, komunikacijos tobulinimą, šalutinių poveikių valdymo informacijos standartizavimą ir paslaugų organizavimo gerinimą.

      6  13