Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20531
Now showing1 - 10 of 14
  • Item type:ETD,
    Pradinio ugdymo sistemos poveikis mokinių mokymosi motyvacijai: pedagogų vertinimas
    [The Impact of the Primary Education System on Students' Motivation to Learn: Teachers' Perspective]
    magister thesis[2026][S003]
    Skripkienė, Sandra

    Šiame magistro darbe nagrinėjamas Lietuvos ir Suomijos pradinio ugdymo sistemų organizavimas bei jo poveikis mokinių mokymosi motyvacijai. Tyrimo aktualumą lemia tai, kad pereinant iš pradinio į pagrindinį ugdymą dažnai pastebimi mokinių motyvacijos ir akademinių pasiekimų pokyčiai, kurie gali būti susiję su ugdymo struktūros ir sąlygų kaita. Tyrimo tikslas – išanalizuoti Lietuvos pradinio ugdymo sistemos trukmės poveikį vaikų mokymosi motyvacijai, atskleidžiant pedagogų patirtį. Siekiant šio tikslo, iškelti uždaviniai: išanalizuoti Lietuvos ir Suomijos pradinio ugdymo struktūrinius modelius, nustatyti mokinių motyvaciją lemiančius veiksnius bei įvertinti pedagogų patirtį, susijusią su ugdymo trukmės poveikiu mokinių motyvacijai. Tyrime taikyti metodai apėmė mokslinės literatūros ir dokumentų analizę bei lyginamąją Lietuvos ir Suomijos švietimo sistemų analizę. Analizuoti tokie aspektai kaip ugdymo turinys, finansavimas, mokymosi metodai, mokytojų kvalifikacija, vertinimo sistema bei tarptautinių tyrimų rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Suomijos pradinio ugdymo sistema pasižymi didesniu lankstumu, stipresniu mokinių poreikių atliepimu ir aukštesniais mokinių pasiekimais tarptautiniuose tyrimuose. Suomijoje ugdymas labiau orientuotas į mokinių gebėjimų ugdymą ir raštingumą, o mokytojų profesija yra prestižinė ir reikalaujanti aukštos kvalifikacijos. Tuo tarpu Lietuvoje pastebimi žemesni mokinių pasiekimai tarptautiniuose tyrimuose bei mažesnis finansavimas vienam mokiniui, kas gali turėti įtakos ugdymo kokybei. Atlikta analizė parodė, kad mokinių motyvacijai reikšmingą įtaką daro ugdymo organizavimo struktūra, mokymosi aplinka ir pedagogų taikomi metodai. Pereinamuoju laikotarpiu tarp ugdymo pakopų svarbu užtikrinti nuoseklumą ir palankias mokymosi sąlygas, siekiant išlaikyti mokinių motyvaciją. Darbo išvadose teigiama, kad siekiant gerinti mokinių mokymosi motyvaciją Lietuvoje, būtina stiprinti ugdymo sistemos lankstumą, gerinti mokytojų rengimą ir darbo sąlygas bei atsižvelgti į Suomijos gerąją patirtį organizuojant pradinį ugdymą.

      5  16
  • Item type:ETD,
    Vadovo emocinio intelekto reikšmė bendradarbiaujant su skirtingų kartų atstovais
    [The Significance of a Manager‘s Emotional Intelligence in Collaboration with Representatives of Different Generations]
    magister thesis[2026][S003]
    Buckienė, Melita

    Šiuolaikinėje Lietuvos švietimo sistemoje vis daugiau dėmesio skiriama darbuotojų bendradarbiavimui, organizacijos mikroklimatui bei efektyviai lyderystei. Švietimo įstaigose kartu dirba skirtingų kartų atstovai: Kūdikių bumo kartos, X kartos, Y kartos ir Z kartos. Šios kartos pasižymi skirtingomis vertybėmis, profesiniais lūkesčiais, požiūriu į darbą bei komunikacijos stiliais. Šia skirtumai galimai lemia bendradarbiavimo produktyvumą, sunkumus sprendžiant konfliktus bei komunikuojant tarpusavyje. Akcentuojama, kad vadovo emocinis intelektas tampa aktualus, nes padeda suprasti darbuotojų emocijas, jas valdyti, daryti teigiamą įtaką skirtingų kartų darbuotojų bendrystei, kurti palankų įstaigos mikroklimatą. Probleminiai klausimai. Kaip vadovo emocinis intelektas veikia skirtingų kartų darbuotojų bendradarbiavimą švietimo įstaigose? Kokie vadovo emocinio intelekto komponentai labiausiai prisideda prie efektyvaus skirtingų kartų darbuotojų bendradarbiavimo? Kaip skirtingų kartų darbuotojai vertina vadovo emocinio intelekto įtaką bendradarbiavimui? Objektas. Vadovo emocinio intelekto reikšmė bendraujant su skirtingų kartų atstovais Lietuvos švietimo įstaigose. Tikslas. Ištirti vadovo emocinio intelekto poveikį skirtingų kartų darbuotojų bendradarbiavimui Lietuvos švietimo įstaigose. Uždaviniai: 5. apibrėžti skirtingų kartų sampratą, jų klasifikaciją ir darbo ypatumus organizacijoje; 6. apibūdinti emocinio intelekto sampratą, struktūrą ir reikšmę vadovavimo praktikoje; 7. išanalizuoti vadovo emocinio intelekto ir darbuotojų bendradarbiavimo sąsajas skirtingų kartų kontekste; 8. empiriškai nustatyti, vadovo emocinio intelekto komponentų (savivalda, savimonė, socialinis sąmoningumas, santykių valdymas) raišką skirtingų kartų darbuotojų bendradarbiavimui Lietuvos švietimo įstaigose. Hipotezės: 3. vadovo emocinis intelektas yra teigiamai ir statistiškai reikšmingai susijęs su darbuotojų bendradarbiavimu visose kartose; 4. vadovo emocinio intelekto komponentų (savivalda, savimonė, socialinis sąmoningumas, santykių valdymas) reikšmingumas darbuotojų bendradarbiavimui skiriasi tarp skirtingų kartų. Teorinėje dalyje analizuojama kartų samprata, jų klasifikacija bei darbo ypatumai organizacijoje. Aptariama emocinio intelekto samprata, pagrindiniai emocinio intelekto modeliai ir vadovo emocinio intelekto reikšmė šiuolaikinėje vadovo praktikoje. Darbe nagrinėjama Lietuvos švietimo įstaigų darbuotojų ir vadovų kartų įvairovė bei emocinio intelekto svarba kuriant palankų organizacijos mikroklimatą. Empirinėje dalyje pateikiama tyrimo metodologija, atliktas kiekybinis tyrimas – analizuojama vadovo emocinio intelekto raiška bendradarbiaujant su skirtingų kartų atstovais švietimo įstaigose. Tyrimu siekiama nustatyti: kurie vadovo emocinio intelekto komponentai labiausiai prisideda prie efektyvaus bendradarbiavimo; kaip skirtingų kartų darbuotojai vertina vadovo emocinį intelektą bei kokią reikšmę jis turi organizacijos mikroklimatui ir tarpusavio santykiams. Magistro baigiamąjį darbą sudaro įvadas, torinė, metodologinė ir analitinė dalys, tyrimo rezultatų analizė, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas (lietuvių ir anglų kalba) bei priedas (klausimynas).

      7  15
  • Item type:ETD,
    Vаiko gerovės komisijos veiklos efektyvumаs Telšių rаjono progimnаzijų įtrаukiojo ugdymo įgyvendinimo kontekste
    [The Effectiveness of the Child Welfаre Commission in the Context of Implementing Inclusive Educаtion in Lower Secondаry Schools in the Telšiаi District]
    magister thesis[2026][S003]
    Šlekienė, Daiva

    Lietuvos švietimo politikoje pаstаrаisiаis metаis įtrаukusis ugdymаs tаmpа vienu svаrbiаusių švietimo sistemos prioritetų, siejаmų su sociаlinio teisingumo, ugdymo kokybės ir mokinių gerovės stiprinimu. Nаcionаliniuose ir tаrptаutiniuose strаteginiuose dokumentuose аkcentuojаmа, kаd mokyklа turi sudаryti sąlygаs visiems mokiniаms, nepriklаusomаi nuo jų gebėjimų, sociаlinės pаdėties аr speciаliųjų ugdymosi poreikių, visаpusiškаi dаlyvаuti ugdymo procese, siekti individuаlios pаžаngos ir pаtirti ugdymosi sėkmę. Nuo 2024 metų Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos įpаreigotos užtikrinti visų mokinių ugdymą bendrojo ugdymo аplinkoje, todėl didėjа poreikis efektyviаm tаrpdisciplininiаm bendrаdаrbiаvimui, kryptingаm pаgаlbos orgаnizаvimui ir sаvаlаikiаm mokinių ugdymosi poreikių аtpаžinimui. Vienа svаrbiаusių institucijų šiаme procese yrа mokyklos Vаiko gerovės komisijа, koordinuojаnti švietimo pаgаlbos teikimą, ugdymo pritаikymą bei bendrаdаrbiаvimą su tėvаis ir išorės institucijomis. Tyrimo аktuаlumą lemiа poreikis vertinti ne tik formаlų komisijos funkcijų vykdymą, bet ir jos prаktinį veiksmingumą orgаnizuojаnt pаgаlbą mokiniui, stiprinаnt įtrаukią mokyklos kultūrą bei užtikrinаnt kokybišką įtrаukiojo ugdymo įgyvendinimą prаktikoje. Dаrbo tikslаs – išаnаlizuoti progimnаzijos Vаiko gerovės komisijos veiklos efektyvumą įtrаukiojo ugdymo kontekste, siekiаnt identifikuoti efektyvаus komisijos veikimo modelio požymius. Tyrimo objektаs – progimnаzijos Vаiko gerovės komisijos veiklа. Tyrimo uždаviniаi: 1. Аtskleisti įtrаukiojo ugdymo sаmprаtą ir jo įgyvendinimo teisinį reglаmentаvimą Lietuvoje ir tаrptаutiniu mаstu. 2. Išаnаlizuoti mokyklos Vаiko gerovės komisijos steigimo teisinį pаgrindą, struktūrą, funkcijаs ir vаidmenį įtrаukties procese. 3. Įvаrdyti pаgrindinius Vаiko gerovės komisijos veiklos efektyvumo kriterijus ir gаlimus veiklos trukdžius. 4. Identifikuoti efektyvаus Vаiko gerovės komisijos veikimo modelio požymius įtrаukiojo ugdymo kontekste. Dаrbo metodаi: teorinei dаliаi nаudojаmа mokslinės literаtūros ir dokumentų аpžvаlgа bei аpibendrinimаs. Empiriniаm tyrimui pаsirinktаs pusiаu struktūruotаs interviu, duomenys аnаlizuojаmi tаikаnt kokybinę turinio аnаlizę. Teorinėje dаrbo dаlyje аnаlizuojаmа įtrаukiojo ugdymo sаmprаtа, jo teisinis reglаmentаvimаs tаrptаutiniu mаstu ir Lietuvoje, Vаiko gerovės komisijos steigimo pаgrindаi, funkcijos bei vаidmuo įtrаukties procese. Tаip pаt аptаriаmi pаgrindiniаi Komisijos veiklos efektyvumo kriterijаi, gаlimi veiklos trukdžiаi bei efektyvаus veikimo modelio požymiаi. Аnаlizuojаmi mokslinės literаtūros ir dokumentų šаltiniаi аtskleidė, kаd efektyvi VGK veiklа siejаmа su аiškiu funkcijų pаsiskirstymu, nuosekliu komаndos dаrbu, duomenimis grįstų sprendimų priėmimu, аktyviu bendrаdаrbiаvimu su tėvаis ir išorės institucijomis bei ypаtingu dėmesiu į mokinio individuаlius poreikius. Empirinėje dаrbo dаlyje pristаtomаs kokybinis tyrimаs, аtliktаs Telšių rаjono sаvivаldybės progimnаzijose. Tyrimui pаsirinktаs pusiаu struktūruoto interviu metodаs, o surinkti duomenys аnаlizuoti tаikаnt kokybinę turinio аnаlizę. Tyrime dаlyvаvo mokyklų аdministrаcijos аtstovаi, švietimo pаgаlbos speciаlistаi ir mokytojаi. Tyrimo rezultаtаi аtskleidė, kаd VGK veiklos efektyvumą lаbiаusiаi lemiа bendrаdаrbiаvimo kultūrа, speciаlistų kompetencijos, аiškus veiklos orgаnizаvimаs bei sаvаlаikis pаgаlbos teikimаs mokiniui. Tаčiаu tyrimo dаlyviаi tаip pаt išskyrė reikšmingus iššūkius: didėjаntį speciаliųjų ugdymosi poreikių mokinių skаičių, ribotus žmogiškuosius išteklius, didelį dаrbo krūvį, nepаkаnkаmą tėvų įsitrаukimą ir nevienodą mokytojų pаsirengimą įtrаukiаjаm ugdymui. Tyrimo rezultаtаi leidžiа teigti, kаd veiksmingа Vаiko gerovės komisijos veiklа yrа vienа esminių sąlygų kokybiškаm įtrаukiojo ugdymo įgyvendinimui mokykloje. Dаrbe pаteiktos rekomendаcijos orientuotos į VGK veiklos orgаnizаvimo tobulinimą, speciаlistų kompetencijų stiprinimą, tаrpinstitucinio bendrаdаrbiаvimo plėtojimą bei duomenimis grįsto veiklos vertinimo stiprinimą mokyklos, sаvivаldybės bei nаcionаliniu lygmeniu. Dаrbo struktūrа: įvаdаs, teorinė dаlis, kurioje аnаlizuojаmi Vаiko gerovės komisijos veiklos efektyvumo teoriniаi аspektаi ir teisinis reglаmentаvimаs, empirinė dаlis, kurioje pristаtomаs аtliktаs Telšių rаjono sаvivаldybės 4 progimnаzijų Vаiko gerovės komisijų veiklos tyrimаs ir jo rezultаtаi, diskusijа, išvаdos, rekomendаcijos, orientuotos į VGK veiklos efektyvumą, siekiаnt užtikrinti veiksmingą pаgаlbą mokiniui, literаtūros sąrаšаs bei priedаi.

      4  16
  • Item type:ETD,
    Pedagogų patirtis taikant laisvą žaidimą Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose
    [Teachers’ Experience in Applying Free Play in Preschool Education Institutions in Vilnius]
    magister thesis[2026][S003]
    Subotkevičė, Greta

    Baigiamajame darbe analizuojamas laisvo žaidimo taikymas Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose, remiantis pedagogų patirtimi. Temos aktualumą lemia tai, kad ikimokykliniame amžiuje žaidimas yra viena pagrindinių vaiko veiklos formų. Laisvas žaidimas sudaro sąlygas vaikui savarankiškai rinktis veiklą, priimti sprendimus, tartis su kitais vaikais ir mokytis iš savo patirties. Lietuvos ikimokyklinio ugdymo dokumentuose žaidimas siejamas su vaiko ugdymusi, tačiau praktikoje jo taikymas gali skirtis priklausomai nuo pedagogo požiūrio, grupės sąlygų, įstaigos susitarimų ir administracijos palaikymo. Darbo problema. Nors Lietuvos švietimo politikos dokumentuose deklaruojama laisvo žaidimo svarba ikimokykliniame ugdyme, praktikoje nėra aišku, kaip Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose laisvas žaidimas yra praktiškai taikomas ir kokie veiksniai, pedagogų patirties požiūriu, skatina arba riboja jo įgyvendinimą. Tyrimo tikslas. Ištirti pedagogų patirtį ir veiksnius, skatinančius arba ribojančius laisvo žaidimo taikymą Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti laisvo žaidimo sampratą ir reikšmę vaiko raidai ikimokyklinio ugdymo kontekste. 2. Išanalizuoti laisvo žaidimo nuostatas Lietuvos ikimokyklinio ugdymo politikos dokumentuose. 3. Ištirti Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų patirtį taikant laisvą žaidimą bei veiksnius, skatinančius arba ribojančius jo įgyvendinimą. Darbe taikyta mokslinės literatūros analizė, Lietuvos ikimokyklinio ugdymo dokumentų analizė ir kiekybinis empirinis tyrimas. Empirinio tyrimo metu naudotas struktūruotas klausimynas. Tyrime dalyvavo 112 Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų. Gauti duomenys analizuoti taikant statistinės analizės metodus. Tyrimo rezultatai parodė, kad laisvas žaidimas Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose taikomas dažnai. Dauguma pedagogų nurodė, kad laisvas žaidimas jų grupėse vyksta kasdien. Vis dėlto jo trukmė dažniausiai neviršija vienos valandos, todėl laisvo žaidimo taikymas praktikoje dažnai yra trumpesnės arba vidutinės trukmės veikla. Pedagogai labai teigiamai vertina laisvo žaidimo reikšmę vaiko raidai. Dauguma jų pritaria, kad laisvas žaidimas padeda vaikui mokytis per patirtį, ugdo savireguliaciją, socialinius gebėjimus, kūrybiškumą ir emocinę gerovę. Laisvo žaidimo metu pedagogai dažniausiai renkasi stebėtojo vaidmenį ir įsitraukia tik tada, kai to reikia. Aktyvesnis pedagogo dalyvavimas, kai jis tampa žaidimo partneriu arba padeda plėtoti vaikų sumanymus, pasirenkamas rečiau. Ugdymo aplinkos sąlygos vertinamos gana palankiai, tačiau grupės dydis, vaikų skaičius ir materialinių išteklių pakankamumas išryškėjo kaip silpnesnės sritys. Administracijos palaikymas taip pat vertintas nevienodai. Mažiau aiškūs pasirodė susitarimai dėl laisvo žaidimo vietos įstaigos dokumentuose, laiko skyrimo, erdvių naudojimo ir priemonių atnaujinimo. Nustatyta, kad kuo aukštesnis pedagogo laisvo žaidimo reikšmės vaiko raidai suvokimas, tuo dažniau jis taiko laisvą žaidimą grupėje. Geresnė ugdymo aplinkos / infrastruktūros kokybė statistiškai reikšmingai nesisiejo su dažnesniu laisvo žaidimo taikymu. Administracijos palaikymas ir laisvo žaidimo įtvirtinimas įstaigos dokumentuose statistiškai reikšmingo ryšio su laisvo žaidimo taikymu neparodė. Regresinės analizės rezultatai patvirtino, kad pedagogo suvokimas buvo vienintelis reikšmingas laisvo žaidimo taikymo prognozuojantis veiksnys. Darbą sudaro įvadas, teorinė dalis, metodologinė dalis, empirinio tyrimo rezultatų analizė, išvados, rekomendacijos ir literatūros sąrašas. Pirmoje darbo dalyje nagrinėjami laisvo žaidimo teoriniai pagrindai, jo samprata ir reikšmė vaiko raidai. Antroje dalyje analizuojamos Lietuvos ikimokyklinio ugdymo politikos ir dokumentų nuostatos, pedagogo vaidmuo bei laisvo žaidimo įgyvendinimo iššūkiai. Trečioje dalyje pristatoma tyrimo metodologija. Ketvirtoje dalyje analizuojami pedagogų apklausos rezultatai ir tikrinamos tyrimo hipotezės.

      4  24
  • Item type:ETD,
    Pasirengimas dvikalbystės įgyvendinimui Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose: iššūkiai ir galimybės
    [Preparedness for the implementation of bilingualism in Vilnius preschool educational institutions: challenges and opportunities]
    magister thesis[2026][S003]
    Markevič, Jelena

    Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti ir ištirti pasirengimo dvikalbystės įgyvendinimui ikimokykliniame ugdyme iššūkių ir galimybių aspektai. Pirmoje darbo dalyje pateikiami dvikalbystės sampratos ir taikymo švietimo sistemoje teoriniai aspektai. Šioje dalyje plačiau apibrėžiama dvikalbystė samprata, analizuojama dvikalbystės įtaka vaiko raidai, apibendrinama vaikų dvikalbystė ir jos veiksniai, principai, modeliai, integravimo strategijos. Taip pat atliekama pasirengimo dvikalbystės įgyvendinimui ikimokykliniame ugdyme patirties analizė, apimanti užsienio šalių patirtį ir dvikalbystės ugdymo praktiką Lietuvoje. Antra dalis skirta pasirengimo dvikalbystės įgyvendinimui ikimokyklinio ugdymo įstaigose iššūkių ir galimybių tyrimo metodologijos aprašymui. Šioje dalyje dėmesys skiriamas tyrimo dizainui, tyrimo imčių charakteristikai ir tyrimo instrumento pagrindimui. Trečioje darbo dalyje pateikiami pasirengimo dvikalbystės įgyvendinimui ikimokyklinio ugdymo įstaigose iššūkių ir galimybių tyrimo rezultatai. Darbo pabaigoje pateikiamos apibendrinančios išvados ir rekomendacijos.

      16  40
  • Item type:ETD,
    Užsieniečių švietimo iššūkiai Lietuvoje: Jonavos rajono savivaldybės atvejis
    [Challenges of education for foreigners in Lithuania: the case of Jonava district municipality]
    magister thesis[2026][S003]
    Svirskienė, Danguolė

    Darbo aktualumas. Pastaraisiais metais Lietuva susiduria su vis didėjančiais imigracijos srautais. Gausiausią grupę sudaro karo pabėgėliai iš Ukrainos, imigrantai, atvykę iš trečiųjų šalių ir grįžtantys iš emigracijos. Didėja būtinybė gerinti atvykusių į Lietuvą užsieniečių bei sugrįžusių su tėvais vaikų įtraukimą į šalies švietimo sistemą ir ugdymo įstaigas. Pritaikyti efektyvesnes integracijos priemones, sustiprinti pedagogų kompetencijas ir užtikrinti reikiamus finansinius bei materialinius resursus. Tyrimo objektas. Imigrantų, reemigrantų, pabėgėlių vaikų ugdymo organizavimas. Probleminiai klausimai: 1. Su kokiais iššūkiais susiduria mokyklos, integruojančios užsieniečius vaikus? 2. Kokios priemonės ir strategijos taikomos mokyklose, siekiant palengvinti užsieniečių vaikų ugdymą? Tikslas: ištirti imigrantų, reemigrantų ir pabėgėlių švietimo iššūkius Jonavos rajono savivaldybėje. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti Lietuvos švietimo sistemos situaciją ir pokyčius imigracijos kontekste. 2. Išnagrinėti gerąsias ugdymo organizavimo praktikas Europoje ir Lietuvoje. 3. Nustatyti pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduriama savivaldybės švietimo įstaigose dėl užsieniečių švietimo. 4. Identifikuoti gerąsias savivaldybės bendrojo ugdymo įstaigų praktikas, padedančias efektyviai integruoti atvykusius mokinius. Darbo rezultatai. Tyrimo metu nustatyta, kad pagrindiniai ugdymo sistemos iššūkiai su kuriais susiduriama tirtose Jonavos rajono savivaldybės švietimo įstaigose yra skirtingų mokinių grupių (imigrantų, reemigrantų ir pabėgėlių) ugdymo suvienodinimas, kalbos barjeras, kultūriniai skirtumai, nepakankamas mokytojų pasirengimas, metodinių ir mokymo priemonių trūkumas, akcentuojamas mokinio padėjėjų poreikis. Išryškėjo ir veiksmingi sprendimai taikomi savivaldybės mokyklose: mokiniai ugdomi kartu su bendraamžiais, lietuvių kalbos mokymui skiriamos individualios arba grupinės konsultacijos, ugdymo turinys pritaikomas pagal mokinio gebėjimus, atvykusiam mokiniui skiriamas adaptacijos laikotarpis, teikiamos pagalbos mokiniui specialistų konsultacijos.

      16  28
  • Item type:ETD,
    Pradedančiųjų pedagogų adaptavimo sunkumai besikeičiančioje mokykloje
    [Difficulties of adaptation of beginning teachers in a changing school]
    magister thesis[2025][S003]
    Rozmyslovičienė, Laurita

    Darbo tema – „Pradedančiųjų pedagogų adaptavimo sunkumai besikeičiančioje mokykloje“. Pradedantieji pedagogai susiduria su įvairialype aplinka, reikalaujančia ne tik pritaikyti įgytas teorines žinias, bet ir įtraukti praktinius įgūdžius, emocinio atsparumo bei prisitaikymo strategijas į mokinių ugdymo procesą. Šį perėjimą dar labiau apsunkina dinamiškas šiuolaikinių mokyklų pobūdis, nuolat besikeičiantis, reaguojant į technologijų pažangą, politikos pokyčius ir didėjančią mokinių įvairovę. Ankstyvieji mokymo metai labai svarbūs pradedantiesiems mokytojams ir švietimo sistemai. Moksliniai tyrimai rodo, kad iššūkiai, su kuriais šiuo laikotarpiu susiduria naujieji mokytojai, dažnai sunkiai pakeliami ir tai lemia didelį atleidimo lygį. Daugeliu atvejų pedagogai nutraukia profesinę karjerą per pirmuosius kelerius metus dėl gaunamos nepakankamos paramos, nerealių lūkesčių ir sudėtingo klasių valdymo. Šių pedagogų netektis ne tik sutrikdo jų karjerą, bet ir daro įtaką mokinių mokymuisi bei platesnei mokyklos bendruomenei, todėl norint padidinti mokytojų išlaikymą ir mokyklose suburti stabilią, patyrusią ir veiksmingą darbo jėgą, būtina spręsti pradedančiųjų mokytojų adaptacijos sunkumus. Darbo problema – kokius dažniausius adaptacijos sunkumus patiria pradedantieji pedagogai besikeičiančios mokyklos aplinkoje ir kaip šie iššūkiai daro įtaką jų profesiniam tobulėjimui, pedagoginei veiklai klasėje. Darbo tikslas – atskleisti pradedančiųjų pedagogų adaptavimo sunkumus besikeičiančioje mokykloje. Darbo uždaviniai: 1.Teoriškai išanalizuoti besikeičiančios mokyklos struktūros ir ugdymo turinio pokyčius; 2. Aptarti pradedančiųjų pedagogų adaptacijos svarbą besikeičiančioje mokykloje; 3. Nustatyti besikeičiančioje mokykloje pradedantiesiems pedagogams kylančias adaptacijos problemas ir praktines galimybes remiantis naujų mokytojų nuomone. Tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros analizės metodas 2. Internetinės apklausos metodas. Pagrindiniai tyrimo rezultatai. Remiantis pradedančiųjų pedagogų nuomone, nustatytos pagrindinės adaptacijos problemos – nepakankama praktinė pasirengimo patirtis, menka mentorystės sistema, per didelis darbo krūvis, neaiškūs administraciniai reikalavimai ir kylanti emocinė įtampa. Taip pat išryškėja, kad sėkmingą adaptaciją skatina didesnė kolegų parama, grįžtamasis ryšys iš vadovo, galimybės dalyvauti profesiniuose mokymuose ir įtrauki bendruomenės kultūra. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad jiems ypač trūksta praktinių įgūdžių valdant klasę, taikant įtraukųjį ugdymą ir bendradarbiaujant su mokinių tėvais. Jie išskiria, kad mentorystės sistema jų mokykloje veikia formaliai arba visai neveikia, o tai trukdo gauti savalaikę pagalbą ir ugdyti profesinį pasitikėjimą. Taip pat išskirtas per didelis darbo krūvis. Pradedantieji pedagogai nurodo dažnai tenkantį papildomą darbo krūvį, nesusijusį su mokinių ugdymu, pavyzdžiui, dokumentacijos rengimu ar neapmokamomis popamokinėmis veiklomis. Neaiškūs administraciniai reikalavimai ir menkas vadovo įsitraukimas didina streso lygį ir sumažina pasitenkinimą darbu. Pagrindinės išvados. Besikeičiančios mokyklos struktūra ir ugdymo turinio pokyčiai rodo kryptingą siekį modernizuoti švietimo sistemą, skatinant individualizuotą mokymąsi, ugdymo(si) kompetencijų stiprinimą bei visuomenės ir darbo rinkos poreikių patenkinimą. Šie pokyčiai lemia ir naujus reikalavimus pedagogams, ypač pradedantiesiems, kurių karjera prasideda dinamiškoje, permainų kupinoje mokykloje. Pradedančiųjų pedagogų adaptacija besikeičiančioje mokykloje itin svarbi jų profesinei veiklai, pasitikėjimui savimi ir motyvacijai dirbti su mokiniais. Sėkminga adaptacija daro įtaką ne tik mokytojo savijautai ir darbo kokybei, bet ir visos mokyklos bendruomenės darnai bei mokinių pasiekimams. Tyrimo rezultatai rodo, kad didžioji dalis respondentų pabrėžia emocinį ir psichologinį iššūkį per pirmuosius darbo mėnesius ir tai daro tiesioginę įtaką jų pasitikėjimui savimi. Pradedantieji pedagogai nurodantys, kad turi stipresnę mentorių ir kolegų paramą, jaučiasi labiau motyvuoti, geriau susidoroja su krizinėmis situacijomis klasėje, o jų darbo kokybė aukštesnė. Darbo struktūra. Baigiamojo darbo pradžioje pristatomas įvadas, kuriame aptariamas tyrimo aktualumas, naujumas ir ištirtumas, išskiriamas tyrimo objektas, problema, darbo tikslas ir uždaviniai, tyrimo hipotezė ir taikomi metodai. Pirmajame darbo skyriuje išskiriamos besikeičiančios mokyklos vykstančios struktūrinės reformos ir ugdymo turinio pokyčiai. Antrajame darbo skyriuje aptariama pradedančiųjų pedagogų adaptacijos svarba besikeičiančioje mokykloje. Trečiajame skyriuje atliekama empirinio tyrimo rezultatų analizė. Baigiamojo darbo pabaigoje pateikiamos išvados, pasiūlymai, literatūros sąrašas, santrauka ir summary. 9 lentelės, 17 paveikslai, 116 panaudoti literatūros šaltiniai, 1 priedas, 88 psl. (be priedų).

      19  10
  • Item type:ETD,
    Pradedančiųjų pedagogų būklės analizė Vilniaus miesto savivaldybėje
    [Analysis of the Situation of Newly Qualified Teachers (NQT) in Vilnius City Municipality]
    magister thesis[2025][S003]
    Jakovuk, Liliana

    Darbo tema „Pradedančiųjų pedagogų būklės analizė Vilniaus miesto savivaldybėje“ aktuali svarstant apie pedagogų „nubyrėjimo” problemą tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos mastu mąstant apie jaunų, energingų, entuziastingų ir motyvuotų pedagogų pritraukimą į mokyklas. Dar visai neseniai Lietuvoje pakankamai daug darbo ieškojo vyresnių didelę darbo patirtį turinčių pedagogų, ir tai sudarė didelę konkurenciją įsidarbinti pradedantiesiems, profesinės patirties neturintiems pedagogams, o šiai profesijai dėl demografinių tendencijų prognozuota mažėjanti paklausa. Tačiau praėjus dešimtmečiui pastebime priešingą situaciją: įvairių sričių pedagogų trūksta, o pedagogikos studijas baigę absolventai nenori dirbti mokyklose. Išsiaiškinus, kokia paprastai būna jaunųjų pedagogų būklė, galima nagrinėti jos gerinimo būdus, kryptis ir priemones. Šiame darbe daug dėmesio skiriama jaunųjų pedagogų pasitenkinimo darbu analizei, pateikiamos įžvalgos ir rekomendacijos, kurios praverčia mokyklose priimant sprendimus dėl pradedančiųjų pedagogų išlaikymo ir motyvavimo pedagogo karjerai. Magistro darbe nagrinėjama aktuali problema, nes Lietuvoje vyresni pedagogai išeina į pensiją, o jaunus pedagogus pritraukti dirbti į mokyklas tampa vis sunkiau. Šiame darbe keliama mokslinė problema Koks yra pradedančiojo pedagogo, atėjusio dirbti į mokyklą, pasitenkinimas darbu? Magistro darbo objektu pasirinkta pradedančiojo pedagogo būklė. Darbe siekiama atskleisti pradedančiojo pedagogo būklės ir pasitenkinimo darbu sąsajas. Keliamas darbo tikslas – išanalizuoti pradedančiųjų pedagogų pasitenkinimo darbu ir darbe elementus, siekiant identifikuoti svarbiausius veiksnius, darančius įtaką jų pasirengimui likti dirbti mokykloje ir toliau tobulėti. Profesiniam augimui sukonkretinti numatomi šie uždaviniai: pateikti pradedančiųjų pedagogų pokytį nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų; išanalizuoti Lietuvos švietimo politikos sprendimo būdų įgyvendinimą dėl mokytojų trūkumo problemos sprendimo; išnagrinėti mokslinę literatūrą, tyrimus bei ataskaitas, siekti išskirti veiksnius, lemiančius pradedančiojo pedagogo profesinį pasitenkinimą; išanalizuoti Vilniaus miesto pradedančiųjų pedagogų pasitenkinimą mokytojo darbu lemiančius veiksnius ir atskleisti jų koreliaciją su mentorystės patirtimi. Darbe naudojami mokslinės literatūros analizės, anketinės apklausos, statistinės duomenų analizės metodai. Teorinėje darbo dalyje atskleidžiamos profesinio pasitenkinimo, profesinio pasitenkinimo svarbos šiuolaikinių organizacijų veikloje sąvokos, išanalizuojama pedagogų, jaunų pedagogų trūkumo Lietuvoje situacija ir jos dinamika. Atliktas mokslinis tyrimas – anoniminė anketinė apklausa. Apklausa sudaryta iš šių dalių: demografinio pobūdžio klausimų, įvadinės programos ir paramos pradedantiesiems pedagogams tyrimui skiriamų klausimų, emocinio mikroklimato mokykloje tyrimui skiriamų klausimų, darbo sąlygų tyrimui skiriamų klausimų, darbo užmokesčio tyrimui skiriamų klausimų, profesinio tobulėjimo ir perspektyvų tyrimui skiriamų klausimų, asmeninės respondentų profesinės savijautos tyrimui skiriamų klausimų. Pagrindinė išvada – pradedančiųjų pedagogų būklė statistiškai reikšmingai susijusi su mokykloje suteikiamomis galimybėmis tobulėti bei profesiniam produktyvumui palankia nuotaika. Adaptaciją profesinėje aplinkoje pradedančiajam pedagogui palengvina mentoriai. Taip pat teigiama, kad pradedančiųjų pedagogų profesinis pasitenkinimas, galimai, susijęs su mokykloje suteikiamomis sąlygomis ir veiksniais, palengvinančiais naujai įsidarbinusio pedagogo motyvaciją (pavyzdžiui, mentoriaus paskyrimu).

      3  7
  • Item type:ETD,
    Kokybiško švietimo kiekvienam įgyvendinimas įtraukaus ugdymo aspektu: Alytaus miesto savivaldybės atvejis
    [Implementing quality education for everyone by the aspect of inclusive education: the case of Alytus city municipality]
    master thesis[2024][S003]
    Savukynienė, Jolanta

    Dabartiniame švietimo pokyčių keliu žengiančios visuomenės laikmetyje, susiduriančioje su vis didėjančia vaikų įvairove, akcentuojamas švietimo kokybės siekis kiekvienam besimokančiajam, nepriklausomai nuo jo tautybės, socialinės padėties, specialiųjų ugdymosi poreikių ar kitų ypatumų. Svarbia tampa įtraukiojo ugdymo koncepcija, deklaruojama Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme, jog nuo 2024-ųjų metų rugsėjo 1-osios dienos bendrojo ugdymo mokyklose turi būti sudarytos galimybės kiekvienam vaikui ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje kartu su bendraamžiais. Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui, ieškoma vis naujų ugdymo proceso įgyvendinimo modelių, atliepiančių kiekvieno mokinio poreikius. Kaip kokybiško švietimo mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, perspektyva, kelią skinasi universalaus dizaino mokymui prieiga, besiremianti mokslininkų įžvalgomis, pripažįstanti mokinių individualumą bei kurianti bebarjerę aplinką. Keliami probleminiai klausimai: kaip mokyklos pasiruošusios įgyvendinti įtraukųjį ugdymą? Kaip reiškiasi įtraukiojo ugdymo dimensijų – kultūros, politikos ir praktikos – realizavimas, taikant universalaus dizaino mokymą, kaip sėkmingą įtraukties būdą? Tyrimo objektas – kokybiško švietimo kiekvienam įgyvendinimas įtraukaus ugdymo aspektu Alytaus miesto savivaldybės progimnazijose. Darbo tikslas – išsiaiškinti kokybiško švietimo kiekvienam, įtraukaus ugdymo aspektu, raišką Alytaus miesto progimnazijose, išanalizuojant universalaus dizaino mokymui prieigą, kaip sėkmingą įtraukties būdą. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti kokybiško švietimo kiekvienam įgyvendinimo įtraukaus ugdymo aspektu teorines prielaidas bei Lietuvos įtraukiojo ugdymo teisinį reglamentavimą specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių kontekste. 2. Išanalizuoti universalaus dizaino mokymui prieigą kaip vieną iš ugdymo platformų įtraukties (specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių) kontekste. 3. Atskleisti įtraukiojo ugdymo dimensijų ir universalaus dizaino mokymui principų sąsajas. 4. Atskleisti universalaus dizaino mokymui, kaip įtraukties būdo, raišką Alytaus miesto progimnazijose. Teorinėje baigiamojo darbo dalyje išanalizuota švietimo kokybės ir įtraukiojo ugdymo teorinės prielaidos, mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių kontekste, universalaus dizaino mokymui prieiga, kaip kokybiško šių mokinių švietimo perspektyva, parengtas įtraukiojo ugdymo ir universalaus dizaino mokymui sąsajų modelis, kuriuo remiamasi empiriniame tyrime. Tyrimas parodė, jog Alytaus miesto progimnazijose stebima įtraukiojo ugdymo raiška, pedagogų vertintose kultūros, politikos ir praktikos dimensijose, kaip ir vadovų atliktame interviu, atsiskleidė per visas universalaus dizaino mokymui prieigos sritis: įtraukiąją lyderystę, bebarjerę mokymo aplinką, ugdymo proceso organizavimą bei mokinių pasiekimų vertinimą. Darbe nurodyti iššūkiai su kuriais suduria įtraukųjį ugdymą įgyvendindami progimnazijų vadovai ir pedagogai, pateikiama diskusija, baigiamojo darbo išvados ir rekomendacijos.

      43  14
  • Item type:ETD,
    Duomenimis grįstų sprendimų priėmimas Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose
    [Data-based decision making in Lithuanian schools of general education]
    master thesis[2023][S003]
    Jarašūnė, Beata

    Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamos duomenimis grįstų sprendimų priėmimo (DGSP) teorinės prielaidos ir empiriškai įvertinama duomenų naudojimo praktika Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose: analizuojami darbuotojų duomenų raštingumo įgūdžiai ir aptariama duomenų kultūros situacija. Teorinėje baigiamojo darbo dalyje nagrinėjamos DGSP koncepcijos teorinės prielaidos – atliekama koncepcijos apibrėžčių, duomenų mokykloje sampratų, sprendimų priėmimo proceso ir jo sąsajų su duomenimis analizė. Taip pat aptariami duomenų naudojimo tikslai ir duomenų naudojimą veikiantys faktoriai, išskiriant duomenų raštingumo ir duomenų kultūros aspektus. Antrojoje teorinėje baigiamojo darbo dalyje apžvelgiami ir analizuojami duomenų naudojimo bendrojo ugdymo mokyklose praktiniai klausimai – DGSP prieigos institucionalizavimas bei praktikos pavyzdžiai užsienio šalyse ir Lietuvoje. Teorinė baigiamojo darbo dalis sisteminama suformuojant DGSP koncepcijos taikymo bendrojo ugdymo mokyklose modelį. Remiantis sukonstruoto modelio pagrindiniais elementais, empirinėje darbo dalyje atliekamas empirinis tyrimas, siekiant išanalizuoti Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų patirtis formuojant duomenimis grįstus švietimo sprendimus. Tyrimui, siekiant nustatyti formalų autonomijos ir atskaitomybės mokyklose lygį, pasitelkiama teisės aktų ir dokumentų analizė. Visos sukonstruotame modelyje esančios dedamosios tiriamos atliekant kokybinį tyrimą, pasitelkus pusiau struktūruoto interviu metodą su pasirinktais informantais. Atlikus empirinį tyrimą yra įvertinami skirtingų bendrojo ugdymo pakopų ir mokyklų panašumai ir skirtumai, pagal nustatytus ypatumus, išskirtus schemoje, mokyklos suskirstomos į tris duomenų kultūros lygius. Tyrimo rezultatai apžvelgiami kitų atliktų tarptautinių tyrimų kontekste, pateikiamos baigiamojo darbo išvados ir rekomendacijos.

      51  17